Jūs tik vakar susituokėte, o jūsų jau klausia: „Na, tai kada bus pirmagimis?“ O jei pora gyvena kartu ilgiau nei metus, ir vis dar neturi vaikų, visi artimi ir tolimi pažįstami pradeda domėtis, ar tik jie neturi sveikatos problemų.
Tai baisiai netaktiška. Net jei turite pažįstamų porų, kurios seniai kartu ir neturi vaikų, niekada nesakykite jiems šių frazių – jei tik nenorite amžiams susigadinti su jais santykių, rašoma delfi.lv.
„Mums irgi pavyko ne iškart, o tik po trijų mėnesių“
Tiesą sakant trys mėnesiai ir net pusė metų – dar ne toks laikas, kai reikėtų pradėti jaudintis. Nevaisingumo diagnozė skelbiama poroms, kurios negalėjo pradėti vaiko per metus reguliarių lytinių santykių be apsaugos.
„Jūs tikriausiai per mažai mylitės“
Plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad kuo dažniau pora mylisi, tuo didesnė tikimybė pastoti. Realybėje yra kaip tik atvirkščiai – pernelyg aktyvus lytinis gyvenimas gali sumažinti sėkmingo pradėjimo tikimybę.
Esmė ta, kad nėštumui reikia aktyvių spermatozoidų, kurie galėtų apvaisinti kiaušialąstę. Jei vyras dažnai patiria orgazmą, jo organizmas nespėja paruošti naujos partijos spermatozoidų. Porai, kuri planuoja pastoti, mylėtis reikia du-tris kartus per savaitę. Svarbu: vyras tarpuose tarp lytinių aktų neturi masturbuotis.
„Viskas dėl tavo kontraceptinių tablečių!“
Moterims dažnai priekaištaujama dėl ilgalaikio kontraceptinių priemonių vartojimo. Esą, reprodukcinė funkcija buvo taip ilgai slopinama, kad organizmas nusprendė jos visai atsisakyti – štai ir tapai nevaisinga. Bet šie priekaištai neturi pagrindo. Dar praėjusiame amžiuje mokslininkai įrodė, kad oralinių kontraceptikų vartojimas neturi poveikio gebėjimui pastoti ateityje. Netgi atvirkščiai – iškart nustojus gerti kontraceptines tabletes, moters kiaušidės ima veikti sustiprintu režimu, todėl tikimybė pastoti padidėja.
Gydytojai šią ypatybę naudoja kovoje su nevaisingumu: moteriai nuo trijų iki šešių mėnesių laikotarpiui skiriamos kontraceptinės tabletės, o po to ji nutraukia jų vartojimą ir vėl bando pastoti. Hormoninė kontracepcija turi dar vieną pliusą toms, kurios ateityje planuoja pastoti. Jei moteriai diagnozuota endometriozė – gimdos liga, kuri dažnai trukdo pastoti – kontraceptikai padeda gydyti šią ligą.
„Su tavo žmona kažkas ne taip!“
Nebūtinai.
Skirtingais duomenimis, 30–45 proc. atvejų poros nevaisingumo priežastis yra vyro reprodukcinės sistemos problemos. Priežastys būna banalios: stresas, sėdimas gyvenimo būdas, rūkymas, aplinkos užterštumas. Nevaisingumą gali sukelti ir lytiniu būdu plintančios ligos, ypač jei jos nebuvo iki galo išgydytos. Vyrai paprastai savo sveikata rūpinasi mažiau nei moterys, kurios bent kartą per metus lankosi pas ginekologą. Be to, dauguma lytiniu būdu plintančių ligų vyrams praeina be jokių simptomų.
Ką daryti? Jei jums kaip porai diagnozuotas nevaisingumas, visų pirma reikėtų ištirti vyro sveikatą. Tai padaryti paprasta – tereikia atlikti spermogramą ir patikrinti spermatozoidų aktyvumą. Ir tik jei paaiškės, kad vyras neturi vaisingumo problemų, reikėtų tirti moterį, nes joms būdinga daugiau veiksnių ir galimų nevaisingumo priežasčių.
„Nereikėjo darytis aborto, kai tau buvo 18“
Visų pirma, darytis abortą ar nesidaryti – asmeninis moters sprendimas. Jei kažkuriuo gyvenimo etapu ji nebuvo pasiruošusi tapti motina ir nutraukė nėštumą, tai nereiškia, kad dabar ji neturi teisės pagimdyti laukto kūdikio.
Antra, nuomonė, esą abortas sukelia nevaisingumą, yra mitas. Sveikai moteriai abortas – nesvarbu, ar tai pirmasis nėštumas, ar ne, 18 metų ar 35-erių – neturi sukelti nevaisingumo. Žinoma, tokia rizika yra – kaip, beje, bet kokios chirurginės intervencijos atveju – bet ji nedidelė.
„Nieko baisaus, pasidarysite IVF“
Dirbtinis apvaisinimas (in vitro fertilizacija –IVF) – be abejonės, yra didelis šiuolaikinės medicinos pasiekimas, suteikiantis galimybę tapti tėvais tiems žmonėms, kurie anksčiau negalėjo apie tai net svajoti.
Tačiau ne viskas taip paprasta ir IVF atveju. Tai brangi procedūra. Kai kurioms poroms reikia atlikti kelias procedūras, kol pagaliau pavyksta pastoti. Be to, reikia suprasti, kad IVF – tai sudėtinga ir netgi pavojinga procedūra. Jei moteris turi problemų su ovuliacija, tam, kad galima būtų surinkti kiaušialąstes, ji yra stimuliuojama dideliu lytinių hormonų kiekiu. Gresia kiaušidžių hiperstimuliavimo rizika, tarp simptomų – stiprus skausmas pilvo apačioje, pykinimas ir vėmimas, nuotaikų kaita, padidėjusi temperatūra, padažnėjęs širdies plakimas, tinimai, padidėjęs svoris.
Galiausiai, IVF, deja, tinka ne visiems. Nepavykę bandymai kainuoja daug pinigų, nervų ir sveikatos, ir žmonės, svajojantys tapti tėvais, proceso metu gali emociškai perdegti.
