Pernelyg didelė atsakomybė, visuomenės spaudimas ir dažnai nepamatuoti tėvų lūkesčiai vaikus užgriūva it didžiulė sniego lavina. Neginčijamai didelę žalą vaiko asmenybės formavimuisi daro mokykloje „kalamos“ taisyklės, mokinys mokomas matematinių lygčių ar fizikos dėsnių, tačiau realiame gyvenime jų pritaikyti jis negali, rašoma pranešime spaudai.
Kompiuteris ar realus gyvenimas?
Tai, ko vaikai mokomi tradicinėje mokykloje, yra tik dalis jiems gyvenime reikalingų dalykų. Kita dalis yra integruota į ugdymo procesą, tačiau pirmenybė atiduodama matematikos formulių „kalimui“. Mokyklą mokinys baigia laikydamas brandos egzaminą – egzaminą išlaiko, o asmenybės brandos – ne, mat tam mokykloje trūko laiko. Kas vaikui belieka? Kompiuteris, televizija ir jokios savirealizacijos galimybės – jis jaučiasi saugus virtualių draugų apsuptyje, pačių susikurtame virtualiame pasaulyje.
„Realiame gyvenime vaikas yra priverstas įgyvendinti tėvų primestas svajones ir lūkesčius, susiduria su didžiuliu spaudimu, o klaidos šiandien dažniausiai vertinamos kaip galimybės nubausti, o ne kaip pamoka bandyti dar kartą, kelti klausimus.
Vis garsiau kalbama, kad mokykloje nepakankamai dėmesio skiriama ankstyvajam asmenybės ugdymui, gyvenimiškai pozicijai, ateities planams – tarsi tai įvyks savaime, svarbiausia – daug žinių sugerti. Dabartinė vertinimo sistema slopina pasitikėjimą savimi, vietoje to, jog stimuliuotų jo pažinimo ir savirealizacijos poreikį, o juk tam, kad žmogus būtų sėkmingas, jis turi labai gerai save pažinti, turėti tam tikrų, su žiniomis visiškai nesusijusių, įgūdžių, turi mokėti pažinti ne tik save, bet ir kitą žmogų, bendrauti su juo“, – sako Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje veikiančios „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ grupių kuratorė ir programų rengimo grupės narė, anglų kalbos mokytoja ekspertė Gitana Kaupienė.
Tėvai privalo padėti vaikams augti
Suaugusieji, dažnai besirūpindami materialine šeimos, institucijos gerove, pamiršta ar neturi laiko paklausti, kaip jaučiasi ir kuo gyvena tame pačiame materialinio vartotojiškumo kontekste mūsų vaikai.
„Ar jie tikrai gerai jaučiasi, nedrįsdami parodyti savo meilės artimui, nedrįsdami apsikabinti ir nuraminti šalia liūdinčio draugo, nepasitikintys savimi ir nežinantys savo galimybių. Kaip bebūtų gaila, tačiau aplink didžioji dauguma jų laiko užkonservavę savo kūrybinį potencialą kažkur giliai viduje ir jo nepaleidžia. Ir kai nėra mechanizmo, kuris visa tai paleistų, visas socialinio ugdymo procesas gali pradėti rūdyti. O išlavintas emocinis intelektas išlaisvina iš negatyvių emocijų vergijos, padeda viską ne tik matyti, bet ir pozityviai jausti. Mokėjimas valdyti savo jausmines reakcijas didina pasitikėjimą savimi ir emocinį stabilumą. Išmokstama suformuoti kiekvienai veiklai naudingą emocinį nusiteikimą“ – pasakoja G. Kaupienė ir sako, kad būtent su vaikų saviverte susijusios problemos ir privertė atkreipti ieškoti išeičių.
Buvo sukurta „Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kurioje dėmesys skiriamas savęs ir aplinkinių pažinimui, savanorystės įgūdžių ir vertybinių nuostatų formavimui, mokėjimui inicijuoti ir prisiimti atsakomybę.
Įkvėpimui – asmeninės sėkmės istorijos
„Siekiant įgyvendinti šią koncepciją, į mokyklą atvyksta žinomi Lietuvoje žmonės, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu įrodo, kad sėkmės istorija yra įmanoma, tik reikia tam ruoštis ir tobulėti.
Mokymus ir kūrybines dirbtuves „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ ugdytiniams vedė aktorė Emilija Latėnaitė, rašytoja Renata Šerelytė, vyko mokymai su Pauliumi Egidijumi Kovu, žurnalistu, etiketo specialistu Giedriumi Drukteiniu, psichologu Tomu Lagūnavičiumi, profesionalia koučingo specialiste – asmenybės ugdymo bei juoko jogos trenere Kristina Laučiene, frakatalų piešimo lektore Aurelija Veršinine.
Protinis intelektas ugdomas organizuojant praktines STEAM veiklas (gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų, menų praktika), per robotikos užsiėmimus, taikant Feureusteino metodiką, žaidžiant praktinį „Eco Sim Meynard" nekilnojamojo turto žaidimą, kuriant simuliacines įmones.
Bendraujant su mokiniais, naudojami netradiciniai ugdymo metodai: darbas komandose, kūrybinės ir patyriminės dirbtuvės, stovyklos, žygiai, praktiniai-psichologiniai žaidimai, simuliacijos“, – sako Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.
Ji pabrėžia, kad sėkmės ir lyderystės mokykla neišgalėtų gyvuoti be savo globėjos – koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkės, verslininkės Jolantos Blažytės pagalbos.
„Ji buvo su mumis nuo pat pirmos dienos, tiek idėjomis, tiek ir konkrečiais darbais, o kai yra tokių, mūsų visų ateitimi – vaikais – tikinčių asmenybių, tada galima ir kalnus nuversti“, – sako V. Liutkienė. Ir šiais metais startuoja nauja programa „Aš galiu“. Jos idėją ir įgyvendinimo galimybę pasiūlė J. Blažytė.
Mokiniai kalbės apie būtinybę gyvenime turėti tikslą ir svajonę (tegul dabar ir mažą), kurs jų įgyvendinimo strategijas. Naudojant priešpastatymo metodą, praktiškai įsitikins, kokį įdomų ir sėkmingą gyvenimą lemia tikslo ir svajonės turėjimas ir jos įgyvendinimas. Pamatys, kaip susiklosto gyvenimai tų, kurie plaukia pasroviui be siekių ir be pastangų tiems siekiams įgyvendinti.
Šiuo metu „Sėkmės ir lyderystės mokykloje“ mokosi 104 septintų, aštuntų bei devintų klasių mokiniai, ugdymas vyksta penkiose grupėse. Kiekvieną penktadienį į Kėdainių „Šviesiosios“ gimnaziją jie susirenka iš dar trijų Kėdainių miesto progimnazijų.
