Pasak „Šeimos namų“ gydytojos, vaikų ir paauglių psichoterapeutės Godos Bačienės, berniukai nuo mažens yra labiau judrūs ir veržlūs, o mergaitės kruopštesnės, rūpestingesnės, rašoma pranešime spaudai.
Panašūs, ar skirtingi?
Nuo gimimo vaikai žaidžia su vienodais žaislais, tačiau jiems paaugus, pastebime skirtumus. Berniukai pradeda domėtis mašinėlėmis, o mergaitės – lėlėmis. Nors yra ir daug bendrų žaidimų, tačiau mokykliniame amžiuje mėgstamiausi vaikų žaidimai skiriasi. Anot psichoterapeutės, tai galima sieti su pasiruošimu skirtingiems vaidmenims.
„Mergaitės turi atrasti, pažinti ir puoselėti savyje erdvę naujai gyvybei, o berniukai būti veržlūs, atkakliai siekti savo tikslo. Prieš 100 metų ir dar anksčiau, kai nebuvo žaislų reklamų, mergaitėms siūdavo lėles, jos užsiimdavo piešimu. Savęs suvokimas kaip mamos yra stiprus identifikacijos dalykas. Berniukai taip pat gali žaisti rūpestingus žaidimus, mėgti ne tik mašinėles, bet ir, pavyzdžiui, minkštus žaislus. Tačiau tuo pačiu jie turi ir berniukiškas aktyvias „lėles“: transformerius, kareivėlius, supermenus“, – pasakoja „Rimi Lietuva“ socialinio projekto „Šeimos pietūs“ partnerė G. Bačienė.
Nuo senovės šeimose vykdavo darbų pasidalinimas. Moterys buvo namų židinio saugotojos, o vyrai – medžiotojai. Tačiau vaidmenys kinta, o socialinių pozicijų skirtumai nyksta. „Dabar moterys dirba beveik visose srityse, užima vadovaujančias pozicijas. O daugelis vyrų darbų nesiskiria nuo moterų, didėja jų indėlis į rūpinimąsi vaikais ir buitimi. Tačiau biologiniai lyčių vaidmenys gyvybės pratęsimo procese nesikeičia. Skiriasi berniukų ir mergaičių genai, kūnas, hormonai“, – paaiškina vaikų ir paauglių psichoterapeutė.
Neslopinkite vaikų skirtumų
Psichologės teigimu, nereikėtų vadovautis įsitikinimais, kad berniukai turėtų elgtis vienaip, o mergaitės kitaip. Tėvai gana dažnai linkę slopinti mergaičių smalsumą ir aktyvumą, o berniukams – emocijų raišką. Mergaitės pradeda mažiau savimi pasitikėti, dėl to ateityje gali kilti sunkumų siekiant karjeros. Kai berniukams trukdoma pažinti, žodžiais reikšti savo emocijas, kyla rizika, kad vaikas jas pradės slopinti. Tai gali privesti netgi prie agresyvaus elgesio prieš save.
„Tėvams nereikėtų turėti tokių nuostatų kaip: vyrai neverkia, nekalba apie jausmus, o mergaitės nelaipioja po medžius, joms negali sektis matematika. Tai ateityje berniukams gali pasireikšti agresyvumu, priešiškumu. Tuo tarpu užslopinus mergaičių aktyvumą, jos pradeda slopinti ir savo gebėjimus, nemato ateities mokslo srityje. Tačiau visiškai aišku, kad pasirinkusios mokslą jos gali pasiekti labai daug.
Juk turime Nobelio premijos laureatę M. Curie, daug techninių ir inžinerinių darbuotojų, moterų, suteikusių pasauliui reikšmingus išradimus“, – sako G. Bačienė.
Mokyklose vaikams taip pat nėra suteikiama laisvė išreikšti savo skirtumus. „Mergaitėms būtų naudinga būti judresnėms ir veržlesnėms. Psichoterapeutė sako pastebinti, kad dabartinis mokymosi procesas yra labiau orientuotas į moterišką pažinimą ir pasyvų išmokimą, kartojimą, kai reikia tik mokintis bei atidžiai ruošti namų darbus. Tai yra berniukams per daug sėdėjimo ir kruopštumo reikalaujantys darbai.
Teisingas tėvų pavyzdys – geriausias auklėjimas
Vaiko vertybių ir elgesio modelių formavimuisi labai svarbus tėvų elgesys. Kai šeimoje vaikas mato darną ir bendradarbiavimą, priima tai kaip tiesioginį pavyzdį bei tapatinasi su tėvų vaidmenimis. G. Bačienės teigimu, nereikėtų taikyti specialių vaikų auklėjimo metodų, bet leisti viskam vystytis natūraliai: „Tėvai dažnai pradeda į auklėjimą žiūrėti mechaniškai – galvoti, kad nuveš vaiką į vieną ar kitą būrelį, paprašys auklėtojos kažko išmokyti ir išugdys norimus gebėjimus ar elgesį. Jeigu šeimoje yra pasidalinimas pareigomis, darnus santykis tarp tėvų, ir vaikui parodoma, kad gera turėti partnerį, tuomet jokio specialaus ugdymo nereikia. Visa tai yra geriausias pavyzdys, ypatingai ikimokyklinukams“, – įžvalgomis dalinasi psichoterapeutė.
Anot G. Bačienės, šeimoje vyraujant problematiškiems santykiams, vaikai gali nepriimti tėvų pavyzdžio ir dvejoti su kuo reikėtų tapatintis: „Problematiška situacija, kai šeimos nariai nelaimingi, išsiskiria tėvai, ar vaikai auga su vienu iš jų. Dažniau pasitaikanti situacija, kuomet vaikus augina mamos. Pavyzdžiui, jei berniuko aplinkoje nėra jokio vyro, tik mama, močiutė, mokytoja, gydytoja ar teta, ir nuolat kalbama, kad visi vyrai yra blogi, tuomet jam labai sudėtinga savyje atrasti vyriškumą.“
Psichoterapeutė pataria tėveliams namuose sudaryti saugią ir palaikančią aplinką, kurti meile pagrįstus santykius. Svarbu vaikučius įtraukti į įvairias veiklas pagal amžių ir fizinį pajėgumą, neskirstant jų pagal lytį. Taip pat leisti būti smalsiems bei atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus. Reikėtų nepamiršti, kad pasakyti kritiški žodžiai turi neigiamą poveikį, tačiau iš darnių santykių šeimoje vaikas mokosi labiausiai.
