1. Neabejingumas – pagrindinis komponentas
Agnė Klevienė, „MG Valdos“ pastatų priežiūros vadovė teigia, kad be iniciatyvos dar nesusikūrė nė viena sėkmingai veikianti bendruomenė: „Kaip ir visose veiklose, iniciatyva yra visa ko pagrindas. Aktyvius daugiabučių gyventojus turinčios bendruomenės operatyviau sprendžia iškilusius klausimus ir priima sprendimus. Dažniausiai pačių gyventojų iniciatyva atsiranda susidūrus su konkrečia problema, kaip pavyzdžiui sugedus laiptinės spynai ar atsiradus rekonstrukcijos poreikiui“.
Pašnekovė teigia, kad pirmas žingsnis darnios bendruomenės link – neabejingumas aplink vykstančioms veikloms bei noras kurti aplinką, kurioje gera gyventi. Bendros talkos organizavimas ar tiesiog susipažinimas su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis gali būti sėkminga pradžia.
2. Tradicijų inicijavimas
Anot A. Klevienės, tradicijų kūrimas – vienas iš būdų stiprinti bendruomenės tarpusavio ryšius. Bendrų taisyklių kūrimas, tam tikrų švenčių paminėjimas ar tradicijų turėjimas skatina tarpusavio bendravimą bei padeda daugiabučio gyventojams ne tik tapti, bet ir veikti kaip bendruomenei.
„Kurti tradicijas gali ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir NT plėtotojai. Pavyzdžiui, „Pušų terasų“ gyvenvietės gyventojams organizuojame įkurtuves. Jų metu padėsime susikurti bendras, savas taisykles, kelsime bendrijos vėliavą, susipažinsime. Tokios iniciatyvos padeda tarpusavio bendravimui ir gyventojai vėliau aktyviau įsitraukia į kitas veiklas, tokias kaip talka kieme ar kaimynų diena“, – sako pašnekovė.
Mindaugas Danys, Antakalnio daugiabučių bendrijos valdybos narys teigia, kad šiuolaikiškas nekilnojamojo turto plėtotojas turėtų padėti suburti gyventojus. Anot jo, tai ne tik didina nekilnojamojo turto vertę, tačiau taip pat ir kelia gyvenimo kokybę.
„Užsienyje NT vystytojai taip pat įrengia bendro naudojimo erdves: poilsio zonas, bendras virtuvėles, terasas. Visa tai kuria papildomą vertę ten gyvenantiems gyventojams ir prisideda ne tik prie bendrijų veiklos, bet ir prie daugiabučio bendruomenės kūrimo, nes žmonės, matydami, kad jau kažkas yra, patys aktyviau buriasi ir bendradarbiauja“, – teigia M. Danys.
3. Komunikacijos priemonių pasitelkimas
Siekiant efektyvios komunikacijos, bendros gyventojų grupės socialiniuose tinkluose ar el. pašto sistemose padeda komunikuoti tarpusavyje sprendžiant įvairius kasdienius klausimus ar buriantis bendroms veikloms. Pasak A. Klevienės, jas dažniausiai susikuria jau patys gyventojai, susipažinę vienas su kitu bendruose renginiuose ar iniciatyvose, nors reikiamus įrankius pasiūlo ir NT bendrovė: sukuriamas specialus forumas gyventojams, bendrų klausimų aptarimui, naujienų talpinimui. bei sprendimų priėmimui.
„Yra nemažai gražių pavyzdžių, kuomet gyventojai tarpusavyje taip susibendrauja, jog kartu organizuoja įvairias iniciatyvas ar padeda vieni kitiems: užsitrenkus durims ar esant poreikiui pasaugoti butą išvykus. Kuomet daugiabučio gyventojai nėra susigyvenę bei susipažinę, kartais nutinka ir taip, jog trečdalis naujakurių lieka neįtraukti į bendras komunikacijos grupes ar negauna visos reikiamos informacijos. Tam, kad taip nenutiktų, jau nuo pat pardavimo sandorio organizuojame bendrus renginius ir veiklas, kurių metu užmezgami artimesni tarpusavio santykiai“, – sako A. Klevienė.
4. Jungtinės kaimynų iniciatyvos
Kai kaimynai patys savo iniciatyva organizuoja bendrus pasisėdėjimus ar veiklas – galima teigti, kad bendruomenė praktiškai susiformavusi. Pastatų priežiūros vadovė teigia, kad NT plėtotojai nemažai dėmesio skiria aplinkos ir bendros erdvės kūrimui, kuri skatintų gyventojus kurti ir puoselėti bendruomeniškumą, jiems tereikia drąsiai naudoti bendro naudojimo erdves.
„Terasas, pavėsines, ir bendras aikštes kieme ar pačiame daugiabutyje gyventojai neretai išnaudoja bendriems susibūrimams ar veikloms su kaimynais. Ryškėjant pirmoms stiprios bendruomenės užuomazgoms dažniausiai pastebimas ir augantis bendrų patalpų poreikis“, – sako A. Klevienė.
