Nesulaukia pagalbos
Lietuva pagal vaikų mirštamumą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų Europoje yra neginčijama lyderė. Statistiniais duomenimis, bendras Europos Sąjungos rodiklis yra 37 mirtys dėl šių priežasčių 100 tūkst. gyventojų, o mūsų šalyje jis – 118 atvejų. Nors jų mažėja, tačiau niekaip nepavyksta pasiekti net vidurkio.
„Tik 20 proc. vaikų, nukentėjusių nuo traumų ar nelaimingų atsitikimų, miršta ligoninėse. Visi kiti – įvykių vietose, dalis dėl to, kad nesulaukia tinkamos pagalbos, tai yra visos visuomenės problema“, – teigia Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė.
Daugumą nelaimingų atsitikimų sudaro eismo įvykiai, antroje vietoje yra tyčinės savižudybės (būdingos paaugliams), o trečioje – paskendimai (dažniausiai skęsta vaikai iki dešimties metų amžiaus). Pagal paskendusių vaikų skaičių taip pat pirmaujame. Viena priežasčių – mažieji nemoka plaukti, kita – tėvai juos nepakankamai prižiūri.
VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui, vaikų ligų gydytoja dr. Sigita Burokienė atkreipia dėmesį, kad perpildyti priėmimo ir skubios pagalbos skyriai – didėjanti sveikatos priežiūros sistemos problema, su kuria susiduria daugelis šalių. Pacientų srautas į ligoninę, ypač vaikų iki trejų metų, padidėja vakarais, savaitgaliais.
„Per metus į Vaikų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių kreipiasi beveik 70 tūkst. pacientų. Nemenkas iššūkis ligoninės darbuotojams mažųjų ligoniukų minioje pastebėti vaiką, kuriam pagalbą suteikti reikia nedelsiant ir kuris negali laukti bendroje eilėje. Stipriname slaugytojų kompetencijas, kad jos sugebėtų greitai ir tiksliai įvertinti pacientų būklę“, – tikina S. Burokienė.
Kartais tėveliams ir vaikams šiame skyriuje tenka palūkėti tris ar keturias valandas.
Tėvai neįvertina pavojų
Gydytojai pabrėžia, kad nemažai vaikų patiria traumas buityje dėl per mažo tėvų budrumo. Jie užmiršta užkišti lizdus, todėl vaikai žaisdami patiria elektros traumų, smarkiai nudega pirštus, dėl to susidaro randų, pirštai praranda jautrumą.
Dažnai mažyliai iki penkerių metų apsinuodija buitinės chemijos priemonėmis, nes tėvai jas laiko netinkamoje, lengvai pasiekiamoje vietoje. Vaikus labai vilioja spalvingi, kvapūs valikliai, saldainius primenančios kapsulės ir tabletės. Dar viena traumų grupė – apsinuodijimai medikamentais.
Vaikai neretai jų prisiryja per atostogas viešėdami pas senelius, kurie kasdien vartoja įvairius vaistus, mėgsta, kad jie būtų po ranka. Seneliai užmiršta paslėpti ir skalbiklius, ploviklius, valiklius. Buityje dažnai kūdikiai nukrinta nuo vystymo stalų ir patiria galvos traumas – kaukolės skliauto lūžius. Tokių pacientų per metus būna kelios dešimtys.
Iš meilės, pykčio ar nežinojimo?
Vaikų ligoninės Neurochirurgijos poskyryje kasmet gydoma apie 500 mažųjų ligonių, dauguma jų būna patyrę įvairaus sunkumo galvos smegenų traumas. Vyresni vaikai dažniausiai jas patiria per eismo įvykius ar bandydami nusižudyti, kai krinta iš didelio aukščio, o patys mažiausieji, nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių amžiaus, dėl sukrėsto kūdikio sindromo.
„Kūdikis yra gležnas, kiekvienas neadekvatus dirgiklis gali turėti lemiamų pasekmių. Dažniausiai sukrėsto vaiko sindromas atsiranda dėl tyčinio sužalojimo, kai tėvai praranda kantrybę ir smarkiai supurto verkiantį vaiką. Pasitaiko ir netyčinių, kai bandoma gaivinti užspringusį vaiką purtant už kojų“, – pasakoja gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas.
Specialistas įspėja tėvelius, kad kūdikiams gali pakenkti ir vadinamosios dinaminės mankštos. Netgi iš pažiūros nekaltas vaiko mėtymas į orą. Kelių mėnesių kūdikis juoku gali reaguoti ne tik į džiaugsmą, bet ir į gąsdinančią situaciją. O pasekmės – sunki trauma, dėl kurios atsiranda raidos, regos sutrikimų, epilepsija. Tenka taikyti ir chirurginį gydymą.
Kasmet nusižudo viena klasė
Lietuvoje vaikai ir paaugliai žudosi kur kas dažniau negu kitose Europos šalyse. Šokiruojantis faktas, kad kasmet iš gyvenimo savo noru išeina visa mokyklos klasė (25–30 mokinių), eskaluojamas nebe pirmus metus, tačiau padėtis nesikeičia. „Vaikystė nėra tik džiugus klegesys. Vaikai irgi būna nusiminę, liūdni“, – konstatuoja Jolanta Trinkūnienė, vaikų ir paauglių psichiatrė.
Dažniausiai gyvenimas vaikams tampa nemielas dėl to, kad jų tėvai nesutaria ar skiriasi, kilus konfliktų su bendraamžiais. Net 90 proc. vaikų pakelia prieš save ranką ne norėdami nusižudyti, o tikėdamiesi taip atkreipti dėmesį į save, tai pagalbos šauksmas, tvirtina gydytoja. Laiku sureagavus daugelio savižudybių galima išvengti.
Nepaprastai svarbus yra švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas. Pedagogai, pastebėję nerimą keliančių ženklų, pavyzdžiui, kad mokinys nebedaro namų darbų, praleidžia pamokas, užsisklendžia, turėtų pakviesti pokalbio tėvus, o prireikus informuoti medikus. Mes kiekvienas privalome pastebėti tokius vaikus ir nepalikti jų be pagalbos.
Tarp traumų – nudegimai
Vos atšilo orai ir pradėjome savaitgalius leisti gamtoje, padaugėjo vaikų nudegimų. Pasak Vaikų ligoninės gydytojo vaikų ortopedo traumatologo Dainiaus Geležausko, tai sunki trauma, paliekanti pasekmių visam gyvenimui, apie ją primena randai, nudegimų žymės, atsiranda ir įvairių funkcinių sutrikimų. Jų galima išvengti, jei nudegus iš karto vietoje bus suteikta tinkama pirmoji pagalba.
Nudegimai bus ne tokie gilūs, jei jų netepsime riebalais, nebarstysime druska, nes šios žaizdos – ne sumuštiniai, ironizuoja gydytojas. Geriausiai pilti ant jų šaltą vandenį arba dėti šaltus kompresus. Jei tai atsitiko gamtoje, kuo skubiau reikia mesti vaiką į vandens telkinį, mažam užteks 5 minučių, didesniam – 15, paskui nedelsiant gabenti į gydymo įstaigą.
„Per pastaruosius dvidešimt metų mūsų Nudegimų ir plastinės chirurgijos poskyryje nebuvo nuo nudegimų mirusių vaikų. Turime modernią diagnostikos aparatūrą, kuri leidžia tiksliai įvertinti nudegimų gylį ir sudaryti jų žemėlapį, taikome naujus gydymo metodus. Ypač sunkių nudegimų atvejais dirba specialistų komanda – ne tik chirurgai, bet ir reanimatologai, intensyviosios terapijos specialistai“, – patirtimi dalijasi D. Geležauskas.
Statistika rodo, kad daugiau nei 90 proc. vaikų nudega vasarą, kai kūrenami laužai, fakelai, kepsninės. Jie apsipila arba apsitaško degiais skysčiais, paskui kažkaip sugeba užsiliepsnoti.
Kūdikiai dažniausiai apsipliko namuose. Kasmet pasitaiko apie 20 tokių atvejų. D. Geležausko nuomone, taip atsitinka dėl vaiko nepriežiūros arba dėl smurto. Atskirti smurto atvejus sunku, nebent jie kartojasi, dažnai išduoda neadekvati tėvų reakcija, jie nelabai dėl to jaudinasi. Dažni nelaimingi atsitikimai, nes tėvai neįvertina, kad ir nelabai karštas vanduo gali nudeginti mažylio odą.
Iki penkerių metų vaiko oda yra net du su puse karto plonesnė negu suaugusiųjų. Užtenka 60 laipsnių temperatūros ir kelių sekundžių kontakto, kad ji smarkiai nudegtų.
Kaip išvengti traumų
Sunkius daiktus namuose pritvirtinkite ar padėkite taip, kad mažieji jų negalėtų pasiekti. Galvos traumas vaikai dažnai patiria ant jų užkritus televizoriui, spintai, kitiems baldams.
Vaikų žaidimų aikštelei parinkite tinkamą gruntą. Geriausiai tinka skalda, žvirgždas, smėlis, žolė, o ne kietas paviršius. Ant jo pargriuvę vaikai gali patirti sunkias traumas, smarkiai nusibrozdinti, žaizdos ilgai ir sunkiai gis.
Reikalaukite, kad vaikai važinėdami dviračiais, riedučiais ar riedlentėmis būtų su šalmais, alkūnių ir kelių apsaugais, tai padės išvengti lūžių, galvos traumų.
Mėgstama vaikų pramoga – šokinėti ant batuto, pasirūpinkite, kad jis būtų aptvertas.
Mažieji gali prigerti ir pripučiamuose negiliuose baseinuose, todėl nepalikite jų be priežiūros.
Adekvačiai įvertinkite vaiko iki metų raidos ypatumus. Kūdikis, kuris dar vakar tik gulėjo, šiandien jau gali apsiversti ar pradėti ropoti ir nukristi nuo stalo, lovos, iškristi iš vežimėlio.
Vyresnių vaikų tėvai turi įvertinti ir narkotikų grėsmę. Dažnai, kai paaugliai atgabenami į ligoninę dėl apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis, paaiškėja, kad jau turi jų vartojimo stažą, o tėvai apie tai nieko nežino.
Psichiatrai įspėja: jei pasikeitė vaiko elgesys, būtina pakalbėti su juo, paklausti tiesiai, o kilus įtarimų – atlikti tyrimus.
