Jei skiriasi pora, kuri turi vaikų, tuomet skyrybų pasekmės gali paveikti ir ateinančias kartas. Tyrimai atskleidžia, kad stipriai konfliktiškos skyrybos, į kurias įtraukiami vaikai, ne tik palieka pasekmes vaikams, bet ir ateinančioms kartoms.
Vaikai, kurių tėvai yra stipriai įsivėlę į skyrybų konfliktus, dažniau serga depresiniais, nerimo ar kitais emociniais sutrikimais bei turi elgesio problemų. Prieš priimdama sprendimą skirtis ar kilus nesutarimams dėl vaikų gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos po skyrybų, pora pradžioje turėtų pamėginti kreiptis pagalbos.
Vaikystėje išgyvenę stiprius poskyrybinius tėvų ginčus, vaikai patiria psichologinių sunkumų ir suaugusiojo gyvenime. Skaudžiausia skyrybų pasekmė yra didėjanti tikimybė nutraukti savo santuoką, jei vaikystėje buvo išgyventos tėvų skyrybos. Ilgalaikės skyrybų pasekmės neišvengiamai paveikia ir visuomenę.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo sukurto pagalbos modelio konfliktiškas skyrybas išgyvenančioms šeimoms, o pagalbos teikėjai, teisėjai, advokatai veikė izoliuotai vieni nuo kitų, mažai bendradarbiaudami tarpusavyje. Jau yra žengti pirmieji žingsniai Lietuvoje: priimtas civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas bei patvirtinta taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija, kurioje siūloma ypatingą dėmesį skirti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtrai būtent šeimos ginčuose, siekiant apsaugoti vaikų interesus.
Šeimos santykių instituto specialistai pasiūlė kompleksinės pagalbos modelį šeimoms, išgyvenančioms konfliktiškas skyrybas ir/ar atsiskyrimą. Pagrindinis pagalbos modelio tikslas yra vaiko prigimtinės teisės į ryšį su abiem tėvais išsaugojimas, siekiant padėti tėvams taikiai spręsti ginčus, skatinant dialogą ir bendradarbiavimą vaiko labui.
Konfliktiškos skyrybos yra kompleksinė problema, nes procese dalyvauja ne tik šeima, išgyvenanti skyrybas bei teisėjai, advokatai, vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, pagalbos teikėjai, ir suprasdami problemos įvairiapusiškumą instituto specialistai inicijavo tarpdisciplinines specialistų komandas ir apskritųjų stalų diskusijas šešiose Kauno ir Vilniaus apskrities savivaldybėse.
Susitikimų metu įvairių sričių specialistai (teisėjai, advokatai, vaiko teisių apsaugos skyrių, psichikos sveikatos, ugdymo, teisėtvarkos ir kt. specialistai) priėjo prie vieningos išvados, kad dialogas ir bendradarbiavimas tarp tėvų bei tarp skirtingų institucijų specialistų, paslaugų tėvams ir vaikams prieinamumas bei nuosekli pagalba yra būtini siekiant nepažeisti vaiko interesų skyrybų procese.
Šis požiūris reikalauja iš kiekvieno dalyvio – tėvų, vaiko teisių apsaugos skyrių, teisėjų, advokatų, pagalbos teikėjų ir kt. specialistų – peržiūrėti ir apsibrėžti savo vaidmenis. Sprendžiant skyrybų ginčus būtina atskirti sutuoktinių interesus konflikte nuo jų kaip tėvų interesų.
Sutuoktiniai gali turėti asmeninių konfliktų, turtinių ginčų, tačiau juos kaip tėvus jungia vienas bendras interesas – rūpinimasis vaikais, todėl diskusijas, ginčus, jiems kaip sutuoktiniams svarbiais klausimais, turėtų spręsti neįtraukdami vaiko. Svarbu, kad visi – tiek tėvai, tiek specialistai – gebėtų šią žinią perteikti vaikui, išgyvenančiam tėvų skyrybas ir/ar atsiskyrimą.
2016 m. kovo mėn. pabaigoje Šeimos santykių institutas organizuoja baigiamąją projekto konferenciją, kurioje specialistams ir kitiems visuomenės nariams bus pristatyta užsienio šalių ir Lietuvos patirtis, dirbant su konfliktiškas skyrybas išgyvenančiais tėvais ir jų nepilnamečiais vaikais. Jos metu Lietuvos lektoriai pristatys skyrybų raidą ir iššūkius mūsų visuomenėje, kartu diskutuosime apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, saugant vaiko teisės konfliktiškų skyrybų atvejais ir sužinosime galimus pagalbos tėvams priemones ir būdus.
Konferencijoje dalyvaus ir kviestiniai užsienio lektoriai iš Švedijos ir Vokietijos, kurie pristatys savo šalių patirtį sprendžiant su konfliktiškomis skyrybomis susijusius tėvų tarpusavio, tėvų-vaikų ryšio sunkumus, siekiant užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su abiem tėvais.
