– Plačiau tapai žinomas dar prieš aštuonerius metus sudalyvavęs viename muzikiniame projekte. Kas dabar verčia lipti į panašią balą – pritrūko dėmesio ar adrenalino?
– Pirmąkart buvo viskas kitaip – visai nauja patirtis. Tuomet dar dirbau televizijoje už kadro. Šįkart tiesiog norėjosi pakeisti aplinką, įprastą veiklą, sutikti naujų veidų.
„Žvaigždžių duetai“ – naujas malonus etapas. Ir jis kol kas, atrodo, visai neblogai sekasi. Aišku, nemažai repetuojame. „Ąžuoliuke“ dainavau trylika metų, bet vis tiek prieš lipant į sceną apima lengvas stresiukas (šypsosi).
– Dirbai pikantiškų naujienų laidoje, nebijai dabar pats tapti apkalbų taikiniu?
– Mums su scenos partnere Simona tai tikrai negresia. Bendrą kalbą lengvai radome, tapome draugais. Tačiau abu turime šeimas ir net mintis nešovė, kad galėtume duoti pagrindo kokioms apkalboms.
Labiau galvojame, kaip prisitaikyti vienam prie kito, visus niuansus pajusti, kad balsai derėtų. O mūsų antrosios pusės mumis labai pasitiki.
– Koks idiliškai atrodančios tavo šeimos laimės raktas?
– Išties mūsų šeima yra jau tvirta kaip tvora (juokiasi). Rudenį su žmona Dovile minėjome vienuoliktąsias vestuvių metines.
Turbūt vienas pagrindinių dalykų yra tai, kad mums tiesiog gera būti kartu, dalintis viskuo, ką turime, drauge kurstyti šeimos židinį. Esame labai geri draugai ir kartu su sūnumis (dešimtmečiu Kajumi ir šešiamečiu Pijumi) sudarome rimtą komandą.
– Tėvystė paskatina greičiau suaugti ar kaip tik leidžia pratęsti vaikystę?
– Tėčiu tapau labai jaunas, 23-ejų, – galvojau, ar sugebėsiu ko nors išmokyti savo vaiką... Tačiau stengiesi auklėti savo pavyzdžiu, ugdyti tai, ko ir pats tikiesi iš kitų: paprastų, bet svarbių dalykų – pagarbos, mandagumo, draugiškumo.
Bet yra tiesos, kad ir pats ilgiau išsaugai tą tyrą vaikiškumą. Juolab kad vaikus auklėjame ne tik mes, bet ir jie mus. Vaikai į viską reaguoja atvirai, nuoširdžiai, nevaidina, nemeluoja. To kiekvienam verta pasimokyti.
– Berniukus tenka tramdyti?
– Na, mūsų vyrukai tikrai žvalūs ir sunkiai nustygsta vietoje. Aišku, kartais iš to smagumo nebejaučia, kur rimta, o kur tėtis juokauja. Todėl tenka ir griežtesniam būti. Bet kantrybė ir kartais šiek tiek kilstelėtas balsas visas problemas padeda išspręsti (šypsosi).
Judrūs vaikai verčia ir tėvelius pasitempti. Aktyviai leidžiame laisvalaikį, kaip tik savaitgalį visi kartu slidinėjome. Be to, prieš kelias dienas mūsų šeimyną papildė naujas narys – šuo. Jo ypač norėjau ir laukiau. Taigi laiką leisime dar linksmiau.
Padūkę vaikai – normalu, jie juk tokie ir turėtų būti. Nenormalu, kai dabar tiek sergančių vaikų. Mūsiškiai – užsigrūdinę, retai sirguliuoja, tikri sveikuoliai – skuba maudytis bet kokiu metų laiku. Aišku, tėveliams tenka prižiūrėti, kad nepersistengtų.
– Savo virtuvėje irgi paisote sveikuoliškų principų?
– Mano žmona – didžioji kulinarė, sveikos mitybos guru. Ji prižiūri mūsų racioną, taigi tenka pietums tris arus pievos suvalgyti (juokiasi). Tačiau puikiai suprantame, kam to reikia, tad jokios prievartos nėra. Juolab kad gamybos procesas dažniausiai būna linksmas: klausome muzikos, padedu Dovilei pjaustyti, lupti, tiesiog gerai leidžiame laiką.
Aišku, kartais su vaikais „nusikalstame“, suvalgome kokią picą ir panašiai. Tai nėra šeimoje uždrausta. Jei valgome kavinėje ir užsisakome, ko norime, kodėl vaikams turėtume to neleisti? Šiaip džiaugiamės, kad neturime jokių bėdų dėl vaikų mitybos – jie valgo viską ir daug (šypsosi).
– Gal ir prie kompiuterių atžalos per daug nesiveržia?
– Šiuolaikinėms technologijoms mūsų namuose yra skirtas tam tikras laikas. Visi žino sutartas taisykles ir bėdų dėl to nekyla.
Patys sūnūs neturi poreikio prieš miegą maigyti telefonų. Jie skaito knygas arba kalbasi. Apskritai draugiškai bendrauja, per daug nesipeša, dalijasi viskuo.
– Vaikystės svajones atsimeni?
– Pirmoje klasėje svajojau tapti fermeriu, turėti žalią „Volgą“ ir baltą arklį (juokiasi). Galima sakyti, kad dalį jos įgyvendinau. Kaip tik šią vasarą tėvas padovanojo sodą, kur užaugau, kur kartu namus statėme ir tvarkėmės. Dabar tai tapo mūsų šeimos namais. Vasaromis ten vis ką nors dirbu: pjaunu, genėju, kapoju, sodinu, raviu, kasu... (šypsosi).
– Medį pasodinai, namą pastatei, liko tik vaikus užauginti?
– Taip, viskas vyksta pagal žinomą posakį (šypsosi). Gyvenu šia diena ir gerai jaučiuosi turėdamas tiek, kiek turiu. O turiu labai daug – mylimą šeimą, namus. Jei pajuntu, kad ko nors stinga, atsiranda rūpesčių, stengiuosi tai išspręsti.
Suprantu, kad vien nuo galvojimo ar dejavimo niekas nepasikeis. Tad ir gyvenime stengiuosi žiūrėti pozityviai, neieškoti neigiamų dalykų, nes jie ir taip patys tave suranda.
