„Aš visus metus laukiu Kūčių vakarienės, nes ji yra unikali. Ten yra patiekalai, kurių nevalgome jokiu kitu metu, tai suteikia šitai vakarienei šventumo ir kuria gražią tradiciją“,- sako žinoma kulinarė ir žurnalistė Beata Nicholson.
DELFI klausia Beatos, kokios Kūčių ir Kalėdų tradicijos yra jos namuose.
- Pirmiausia apie tai, kuo didžiuojamės - Kūčios ir 12 patiekalų ant stalo - unikalios tradicijos, kurias turi išsaugoję vos kelios tautos.
- Mūsų Kūčių tradicijos yra tikrai unikalios, mes jomis turime didžiuotis ir, manau, tikrai didžiuojamės, nes jos mus daro unikaliais. Labai įdomiai apie Kūčias pasakojo etnologė Gražina Kadžytė. Kūčios - tai visų metų darbo vaisius. Ant Kūčių stalo šeima deda viską, ką turi geriausio, o mėsos nevalgome ir pagarbos savo gyvūnams. Ant stalo turi būti gėrybės iš laukų (javai, grūdai, duona), iš daržo (burokėliai, morkos, kopūstai), iš darželio ir sodo ( aguonos, obuoliai, kriaušės) ir iš miško (spanguolės, grybai). Silkė - gana nauja tradicija, kuri nesiekia ir šimto metų, bet puikiausiai prigijusi. Iš tiesų tai reikėtų į Kūčių stalą žiūrėti kaip į užkandžių stalą ir visko paragauti po šaukštą. Bet, manau, svarbiausia yra tą vakarą pajusti dėkingumą už tai, kad turime ką padėti ant stalo ir tyliai ar garsiai padėkoti.
- Kaip atrodo Jūsų Kūčių stalas ir tradicijos?
- Mes jau ne vienus metus Kūčias darome suneštines, nes susirenka mano sesers ir mano šeima, tai visi pasiskirstome, kas ką atneša... Mes visada Kūčių vakarienę pradedam malda ir plotkelės laužymu. Man tai šventas vakaras.
Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais pavyksta pagaminti vis tikslesnį skaičių maisto, kad nereikėtų nieko išmesti ar persivalgyti.
Į 12 patiekalų nereikia pamiršti įskaičiuoti ir duoną ir kisielių ir traktuoti kaip užkandžių stalą, be pagrindinių patiekalų, bent jau aš taip elgiuosi, ir laukiu visus metus šio vakaro.
- Kokius patiekalus rekomenduotumėte?
- Aš visada renkuosi tik tradicinius patiekalus, vienintelė naujiena, kurią įsileidau ant Kūčių stalo yra sūdyta lašiša. Visa kita tradiciniai patiekalai: aguonpienis, kūčiukai, virtinukai su grybais ir aguonomis, kisielius, kūčia, silkė, burokėlių mišrainė. Geriausiai virtinukus daro mano krikšto mama Narciza, tai ji juos ir atveža, aš paruošiu burokėlių mišrainę ir porą silkių. Mano mėgstamiausia silkė yra su troškintom morkom, porais ir razinomis. Šiais metais pasirodė mano knyga „Prie stalo Lietuva“, joje yra visas skyrius, skirtas Kūčioms, su visais man svarbiausiais patiekalais.
- Gal galėtumėte išduoti garsiojo britų kalėdinio pudingo paslaptį? Tikriausiai teko jį gaminti?
- Aš esu gaminusi šį pudingą, bet dabar labai mažai žmonių juos patys gamina, nes parduotuvės pasiūlo labai daug įvairių variantų. Iš esmės tai lėtai keptas / garuose virtas pyragas, kuriame labai daug džiovintų vaisių, riešutų ir truputį miltų bei kiaušinių viskam surišti. Į jį galima dėti daug slyvų, razinų ir figų. Prieš keletą metų garsusis britų Šefas Heston Blumenthal su viena maisto parduotuve Waitrose pristatė kalėdinį pudingą, kurio viduje buvo visas cukruje virtas mandarinas, tai tuos pudingus iš parduotuvės iššlavė akimirksniu dar gruodžio pradžioje. Aš kadangi prieš šventes būsiu Anglijoje, tai nusipirksime pudingą čia. Bet Kalėdoms pati visada išsikepu kalėdinį pyragą ir darau kitą anglišką desertą - trifle…
- Ar jau suplanavote, ką šiemet gaminsite Kalėdoms? Kaip atrodo jūsų Kalėdų stalas? Kaip persipina dviejų tautų kulinarinės tradicijos prie vieno stalo? Ar jūsų vyras valgo ir mėgsta kūčiukus? O vaikai?
- Mūsų šeimoje labai geras švenčių pasiskirstymas: Kūčios būna išskirtinai lietuviškos, o Kalėdos angliškos. Kalėdoms visada pastaruoju metu kepu du paukščius: žąsį ir kalakutą. Kalakutą kartais marinuoju sūryme, kartais sausai, bet labai paprastai - tik druska, pipirai, čiobreliai, gal truputis muskato. Žąsis gali priimti ir stipresnius skonius.
Prie paukščių visuomet paruošiu kelių rūšių daržovių: Briuselio kopūstų, pastarnokų, troškintų raudonųjų kopūstų, keptų burokėlių, padarau padažą. Taip pat jau išsiviriau spanguolių padažą su kriaušėmis.
Pasiruošimas Kalėdoms man yra didžiulė šventė. Nežinau kodėl, bet pastaruoju metu visada kažkaip būtinai noriu pasipuošti raudona suknele, ne paskutinėje vietoje ir stalo paruošimas. Nemėgstu perkrauti jo dekoracijomis, tad Kūčių stalas bus ramesnių mėlynų tonų, o kalėdinis švies raudonai.
Manau, kad svarbiausias dalykas yra jausti saiką ir dėkingumą, visada mažiau yra daugiau. Pastebėjau, kad su kiekvienais metais esu vis ramesnė ruošdamasi šventėms....Nes gyvenimas nesibaigia ir po Kalėdų ar Naujųjų metų, o vakarieniauti ir bendrauti su savo šeimomis prie stalo turėtume visus metus. Tikiu, kad šeimos, kurios turi tradiciją vakarieniauti ir kalbėti prie stalo, yra darnesnės ir laimingesnės.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
