Turbūt daugiausiai klausimų, nesutarimų ir mitų sklando apie mažylių žindymą krūtimi. Kodėl vienos moterys turi pieno, o kitos – ne? Ar normalu žindyti keturmetį? Ar žindant galima gerti vyną? Užuot tarusis su kaimyne verta pasidomėti, ką šiais klausimais mano žindymo specialistė? Į klausimus atsako Rima Kurtinaitienė, IBCLC Tarptautinės tarybos sertifikuota laktacijos konsultantė, svetainės www.zindymas.lt autorė, jau aštuonerius metus motinoms skaitanti paskaitas žindymo tema.
-Dėl motinos pieno naudos kūdikiui jau niekam nekyla abejonių. Tačiau, kaip dažnai pasitaiko gimus vaikeliui, pačios motinos gerovė lieka tarsi jau antrame plane. Kokia žindymo nauda moterims?
-Turbūt svarbiausia tai, kad žindymas mažina krūties vėžio tikimybę. Ir kuo ilgiau moteris žindo, tuo labiau tikimybė susirgti krūties vėžiu mažėja. Čia svarbus ir žindymo stažas: jei mama žindė kelis vaikus, tai kiekvieno vaiko žindymas padeda tą vėžio tikimybę sumažinti. Žindymas mažina gimdos, kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžio riziką. Taip pat žindymo dėka mažėja rizika susirgti osteoporoze, širdies ir kraujagyslių ligomis, reumatoidiniu artritu.
Cukriniu diabetu sergančioms moterims žindymo metu reikia mažiau insulino, taip pat mažėja rizika susirgti antro tipo diabetu. Tiesa, išimtinai žindančioms moterims slopinama kiaušidžių funkcija ir daliai gali būti atidėtas vaisingumo sugrįžimas.
Žindančios mamos lengviau meta svorį, nes pieno gamyba reikalauja papildomų energijos sąnaudų.
-Ne kartą esu girdėjusi pirmagimį pagimdžiusias mamas skundžiantis: neturiu pieno. Kaip yra iš tiesų? Kiek procentų moterų fiziologiškai negali maitinti krūtimi? Ką dažniausiai reiškia pasakymas: „neturiu pieno“?
-Dažniausiai mokslininkų įvardijamas skaičius kiek moterų negali turėti pieno yra vos 1-2 procentai. Tai moterys, kurios dėl fiziologinių ar anatominių priežasčių visai negali pagaminti pieno.
Dalis moterų negali pagaminti pakankamai pieno, t.y. negali kūdikio išmaitinti išimtinai vien savo pienu pirmuosius šešis mėnesius. Pieno trūkumo priežastys dažniausiai yra anatominės ir fiziologinės: krūtys gali būti nepakankamai išsivysčiusios, gali sunkiai veikti endokrininė sistema, nuo kurios priklauso krūtų vystymasis ir pieno gamybos pradžia.
Tačiau ir tokios moterys nėra „nurašytos“ - gamta stengiasi kaip galėdama mums padėti išauginti savo palikuonis, todėl kiekvieno nėštumo metu liaukinis audinys krūtyse, kuris gamina pieną, yra auginamas ir ruošiamas pieno gaminimui. Tie pokyčiai, kurie vyksta pirmo nėštumo metu, nepraeina be pėdsako – krūtys išlieka labiau pasiruošusios gaminti pieną nei buvo iki pirmojo nėštumo. Todėl antrojo nėštumo metu pieno gamybos procesas jau yra geresnės būklės. Kitaip tariant, su kiekvienu nėštumu moters organizmas yra vis geriau pasiruošęs gaminti pieną. Todėl mama, kuri neturėjo pakankamai pieno pirmajam kūdikiui, gali turėti jo pakankamai antrajam.
Deja, mūsų kūnai laikui bėgant nejaunėja, žindymo sėkmei įtakos turi prasidėję senėjimo procesai ir gyvenimo būdas. Gali būti, kad vyresnio amžiaus moteris, kuri anksčiau sėkmingai išmaitino kelis kūdikius, vėliau patirs pieno nepakankamumą.
Tačiau be šių nukrypimų, dalis visiškai sveikų moterų kartais vis tiek skundžiasi pieno trūkumu. Dažniausia to priežastis būna netinkamas pieno gamybos valdymas. Pirmosios dienos po gimdymo ir pirmosios 4-6 savaitės po gimdymo yra tas laikas, kai „užsakomas“ pieno kiekis, kurio reikės kūdikiui išmaitinti išimtinai motinos pienu pirmuosius 6 mėnesius. Todėl reikia žindyti dažnai, pagal naujagimio poreikį, dieną ir naktį, neduoti jokių mamos pieno pakaitalų, arbatėlių, čiultptukų; dirbtinai neilginti tarpų tarp maitinimų, mamai būti kartu su kūdikiu.
Jeigu šiuo laikotarpiu elgiamasi netinkamai, pieno kiekio gali ir nepakakti tiek naujagimystės laikotarpiu, tiek ir vėliau. Todėl labai svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis ir kaip suprasti, kad naujagimiui pakanka mamos pieno, nes be reikalo duoti mamos pieno pakaitalai gali užsukti spirale žemyn besileidžiantį ratą, mažinantį pieno gamybą, kurio pabaigoje tenka liūdnai ištarti: „pienas baigėsi“...
Taip pat tikriausiai yra ir dalis moterų, kurios nenori žindyti dėl kokių nors asmeninių priežasčių. Dalis jų taip ir pasisako, tačiau kita dalis, galbūt baimindamasi aplinkinių nepritarimo, savanorišką žindymo nutraukimą dangsto „pieno neturėjimu“.
-Dėl kokių priežasčių gali dingti pienas? Esu girdėjusi ne vieną istoriją: viena mergina išsigando į namus įsilaužusių plėšikų ir nuo tada nebegali maitinti krūtimi, kita pasakojo apie „žirkles“, kai neva natūraliai „nukerpamas“ pieno tiekimas po trijų, šešių ar devynių mėnesių. Ką jūs manote?
-Priežasčių gali būti labai įvairių. Be jau aptarto neteisingo žindymo valdymo, prie pieno dingimo gali prisidėti hormoninės kontraceptinės tabletės, nėštumas, pervargimas, labai griežta dieta, ypatingai didelis fizinis krūvis ir stresas. Streso ar išgąsčio metu yra blokuojama ne pieno gamyba, o pieno ištekėjimas, kuriam įvykti reikalingas hormonas oksitocinas.
Jis išsiskiria, kai esame atsipalaidavę, saugūs, taip pat tada, kai kūdikis žinda krūtį. Jeigu mama jaučia nesaugumą, baimę, stresą, pienui ištekėti bus daug sunkiau arba visai neįmanoma. O krūtyse likęs pienas stabdys tolimesnę pieno gamybą. Tokiais atvejais reikėtų ieškoti pagalbos, leidžiančios atsipalaiduoti ar kuriam laikui atsiriboti nuo problemų, kad būtų galima žindyti kūdikį.
Dėl pieną nukerpančių “žirklių”, tai minėti laikotarpiai galėtų turėti ir kitus paaiškinimus. Apie trečią mėnesį gali išryškėti labai gausios savaiminės pieno gamybos, kuri pirmaisiais mėnesiais maskavo netaisyklingą žindymo valdymą, pasekmės. Gamta nemėgsta pertekliaus ir netaisyklingo žindymo valdymo atveju galiausiai sureguliuoja pieno kiekį į mažesniąją pusę. Kūdikis, pratęs prie greito pieno patiekimo be didelių pastangų, taip ir neišmokęs efektyviai žįsti, gali imti pykti prie krūties. Išvada – pieno “žirklės”.
Taip pat tiek šis, tiek vėlesni laikotarpiai yra susiję su ypatingų, naujų gebėjimų atradimu: kūdikis ima aktyviai domėtis aplinka, išmoksta atsisėsti, judėti erdvėje ir tai gali jį atitraukti nuo valgymo. Daugelis pusmetinukų dienos metu būna tokie užimti, kad juos sunku įtikinti pažįsti pakankamai. Tačiau jie mielai valgo naktimis. O jeigu tėvai siekia išmokyti kūdikį miegoti naktį kuo daugiau, tokiu atveju pieno kiekis gali smarkiai sumažėti.
Devintą mėnesį yra labai didelis socialinis šuolis kūdikio gyvenime, jis išmoksta skirti savus nuo svetimų, tai gali taip pat sukelti sunkumų ramiai žįsti. Dalis kūdikių gali sureaguotį į atsinaujinantį mamos vaisingumo ciklą. Žindymas pagal poreikį stipriai slopina mamos vaisingumo funkcijas, o pradėjus duoti kitą maistą situacija pasikeičia. Kai kurie kūdikiai gali sureaguoti į pasikeitusį pieno skonį, o mamos tai gali palaikyti pieno atsisakymu ar pieno kiekio sumažėjimu.
- Ar motinos pienas gali būti per liesas?
- Ne. Mamos piene visada yra naujagimiui ir kūdikiui pirmąjį gyvenimo pusmetį reikalingas kiekis baltymų, riebalų ir angliavandenių. Tačiau neteisingai elgiantis kūdikis gali gauti nepakankamai riebaus pieno. Riebalų kiekis mamos piene keičiasi tuo metu, kai kūdikis valgo: pradžioje valgymo riebalų būna mažiausiai, valgymo eigoje pamažu daugėja, o riebiausią pieną mažylis suvalgo pačioje maitinimo pabaigoje. Todėl labai svarbu, kad kūdikiui būtų leidžiama žįsti tiek laiko, kiek jam reikia, o ne tiek, kiek kažkas iš šalies pasakė.
Jeigu valgymo trukmė ribojama, nurodomas tikslus minučių skaičius, kiek kūdikis gali žįsti, tuomet jis gali gauti nepakankamai riebalų. Beje, pats riebiausias pienas būna praėjus pusvalandžiui po maitinimo pabaigos. Galbūt todėl daugelis kūdikių mėgsta po pusvalandžio paprašyti krūties dar kartą.
- Naktinis maitinimas: už ar prieš? Kai kurių teorijų šalininkai pasisako prieš kūdikio žindymą naktimis. Panašu, kad ir tėvai susiskirstę į kelias stovyklas: vieni giriasi paliekantys kūdikį jo kambaryje visai nakčiai, kiti miega visi kratu vieni lovoje ir žindo mažylius per miegus, treti keliasi kelis per naktį pamaitinti, po to vėl guldo kūdikį į lovelę...
- Naujagimiui, kuris gimimo metu „atsijungė“ nuo visą parą nenutrūkstančio maitinimo sistemos yra labai svarbu valgyti dažnai, nedideliais intervalais tiek dieną, tiek naktį. Tai taip pat labai svarbu ir pakankamai pieno gamybai užsakyti. Vos gimusio naujagimio skrandis yra visiškai mažas, talpina vos kelis lašus. Pirmomis dienomis skrandis padidėja, tačiau mamos pienas yra greitai virškinamas, jau po 15 minučių skrandis gali būti pustuštis.
Ilgiausias intervalas, kurį gali išlaukti naujagimis, kuris puikiai auga, ir nepradėti naudoti savo kūno atsargų, yra penkios valandos, tačiau ne kiekvienas naujagimis ar kūdikis gali ar turi tiek išlaukti. Žindymo dažnumas priklauso ir nuo to, kiek mama gali sukaupti pieno krūtyse, kol krūtys dar nepradeda stabdyti pieno gamybos. Vienoms moterims šis kiekis gali būti mažesnis, kitoms didesnis. Nuo to priklauso ir kaip dažnai kūdikis gali norėti žįsti.
Mamos, kurios krūtys konkrečiu momentu gali talpinti mažiau pieno, kūdikis žįs dažniau, o mamos, kurios krūtys nestabdydamos pieno gamybos gali sukaupti didesnius pieno kiekius, kūdikis gali žįsti ir rečiau, taigi ir naktį išmiegoti ilgiau. Tiek pirmoji, tiek antroji mama gali pagaminti pakankamą pieno kiekį savo kūdikiui išmaitinti, tačiau jeigu pirmoji mama nuspręstų pritaikyti antrosios mamos kūdikio elgesio modelį saviškiui, pasekmės greičiausiai bus liūdnos: pieno kiekio sumažėjimas, kūdikis nepriaugs svorio ir teks imtis dirbtinių mamos pieno pakaitalų. Svarbu prisiminti, kad kūdikis per pirmąjį pusmetį turėtų padvigubinti gimimo svorį. Ką jūs darytumėte, jeigu jums per pusmetį reikėtų padvigubinti svorį? Tikriausiai keltumėtės valgyti ir naktį!
Taip pat naujagimių ir kūdikių miegas yra kitoks, nei suaugusiųjų. Vienas naujausių tyrimų parodė, kad 6-12 mėnesių kūdikiai atsibunda naktimis net jeigu visą kalorijų normą suvartoja dienos metu. Kitais žodžiais sakant, tai reiškia, kad jie atsibunda ne dėl to, kad yra alkani, o dėl to, kad toks yra normalus jų miegas. Žinoma, galima išmokyti kūdikį išmiegoti visą naktį nepabundant ar bent jau nesukeliant tiek šurmulio, kad pabustų tėvai (pastarasis variantas yra labiausiai tikėtinas, kai tėvai sako, kad vaikas išmiega visą naktį), tačiau toks mokymas gali turėti neigiamas pasekmes vaiko vystymuisi, o kai kuriais atvejais ir pieno gamybai.
Kartais raginama atsisakyti naktinio žindymo dėl dantų sveikatos. Svarbu suprasti kai kuriuos dalykus. Mamos piene yra daug antibakterinių medžiagų, o mineralinės medžiagos, esančios piene skatina dantukų sutvirtėjimą. Tačiau kitas maistas, kurį kūdikiams rekomenduojama pradėti duoti sulaukus pilnų 6 mėnesių, yra puikus maistas kariesą sukeliančioms bakterijoms.
Beje, ir pačios bakterijos savaime neatsiranda kūdikio burnytėje, jomis jis užsikrečia nuo artimųjų, kurie jas nešiojasi burnoje, ir kurie aplaižo šaukštelį, kuriuo maitinamas kūdikis, ar čiulptuką ar kitais panašiais būdais. Kai valgomas kitas maistas, mamos pienas negali padėti išlaikyti dantukų sveikatos, todėl būtina valyti dantis. Ypatingai prieš naktį, po paskutinio košės valgymo, prieš einant miegoti.
- O kaip dėl mamų, žindančių dvejų metų vaikučius ir vyresnius? Ar pieno maistingumas ir nauda vaikui tokie pat kaip ir ankstyvoje kūdikystėje?
- Antraisiais metais vaikas iš 448 ml pieno gauna beveik trečdalį per parą jam reikalingos energijos, 43 proc. baltymų, 36 proc. kalcio, 75 proc. vitamino A, 76 proc. foliatų, 96 proc. vitamino B12, 60 proc. vitamino C.
Mano nuomone tai yra pakankamai reikšmingi skaičiai, dėl kurių verta tęsti metinuko ir vyresnio vaiko žindymą. Jau nekalbant apie tai, kad mamos piene ir toliau išlieka imuniniai faktoriai, padedantys vaikui išlikti sveikesniam ir greičiau pasveikti, jeigu susirgo, kurių nėra jokiame kitame maiste. Tyrimai rodo, kad žindomi vaikai, kurie lanko dienos priežiūros įstaigas, serga rečiau ir trumpiau nei nežindomi. Todėl skubėti nujunkyti, nes mažylis eisi į darželį, irgi neverta.
Tačiau tikrai verta mamai pačiai pasiimti savo vaiką iš darželio ir ten pabendrauti su visais sirguliuojančiais. Tokiu būdu mama gaus informaciją, su kokiais virusiais ar bakterijomis, grybeliais mažylis susidūrė ir kelionės namo metu, mamos kūnas jau pradės gaminti antikūnius, kad padėtų mažyliui išlikti sveikam.
Taip pat tyrimai rodo, kad vaikai, kurie ilgiau žindomi, turi aukštesnį intelekto koeficientą. O neseniai apibendrinti ilgalaikio tyrimo Brazilijoje duomenys parodė, kad mėnuo žindymo atitinka 100 JAV dolerių didesnį atlyginimą sulaukus trisdešimties metų.
Tačiau žindyti iki atžalos trisdešimtmečio tikrai nereikės - dauguma vaikų, kuriems leidžiama žįsti tiek, kiek jie nori ir nėra raginami atsisakyti žindimo anksčiau, atsisako krūties sulaukę 3-4 metų.
Be abejo, mūsų visuomenėje, kurioje dauguma mamų nustoja žindyti jaunesnius nei metų kūdikius, tokie skaičiai gąsdina ir atrodo nenormalūs. Tačiau kas geriau žino, kas biologiškai yra normalu, jei ne kūdikis, kuriam nerūpi dirbtinės visuomenės normos? Jeigu mums tai atrodo nepriimtina, galbūt verta apsvarstyti, ar mūsų įsitikinimai tikrai turi racionalaus pagrindo, ar tai tėra tik išmoktos reakcijos?
- Ką turi valgyti ir ko turi vengti žindanti motina? Dažniausiai kylantys klausimai dėl kavos, vyno ir aštraus maisto.
- Visą žindyvės mitybą apibendrinantis sakinys galėtų būti toks “Žindanti mama turėtų maitintis įvairiu, sveiku, subalansuotu maistu“. Kava ir alkoholis tikriausiai į tokio maisto kategoriją nepatenka? Kofeino iš mamos organizmo į pieną patenka labai nedaug. Tačiau naujagimių organizmai labai lėtai kofeiną šalina, todėl mamai geriant daug kavos ar kitų gėrimų, turinčių kofeino, jis gali kauptis kūdikio organizme ir sukelti nepageidaujamus poveikius: nemiegojimą, dirglumą ir pan. Todėl nuo kofeino pirmaisiais mėnesiais verta susilaikyti, tačiau taip netruks visada. Jau pusės metų kūdikis šalina kofeiną iš organizmo tokiu pačiu greičiu kaip ir suaugęs žmogus. Tuomet kofeinas nebesikaups kūdikio organizme ir mama galės pasimėgauti puodeliu kavos. Dideli kiekiai kavos taip pat gali mažinti geležies kiekį piene.
Alkoholio mamos piene yra tiek, kiek ir kraujyje, todėl išgėrus didesnį kiekį alkoholio nėra prasmės pieną, pvz., nutraukti ir išpilti. Tenka laukti, kol mamos kepenys suskaidys ir pašalins alkoholį iš organizmo. Tyrimai rodo, kad retkarčiais išgerta taurė vyno (apie 200 ml) ar taurelė likerio (apie 50 ml) nekelia problemų žindymui ir žindomam kūdikiui. Alkoholio kiekis didžiausias mamos kraujyje ir piene praėjus maždaug 0,5-1 val. po išgėrimo, tačiau tai gali priklausyti ir nuo kitų aplinkybių.
Po tokio kiekio išgėrimo rekomenduojama lukterėti 2 valandas prieš žindant arba sulaukti tokio laiko, kai mama jaučia, kad poveikis jos nervų sistemai praėjęs. Daugelis ekspertų nerekomenduoja gerti alkoholio dažniau nei 1-2 kartus per savaitę. Nors vis dar yra tikima, kad alkoholis gali paskatinti pieno gamybą, tyrimais nustatyta, kad yra priešingai – pieno gamyba lėtėja ir apsunkinamas pieno tekėjimas. Jeigu išgeriamas didesnis alkoholio kiekis, jis gali visiškai užslopinti pieno tekėjimo refleksą ir sukelti mamai pieno sąstovų ir mastito riziką.
Naujagimiai sunkiai šalina alkoholį, o kūdikiai iki 3 mėnesių alkoholį šalina perpus lėčiau nei suaugusieji. Vėliau šalinimas spartėja. Jeigu mamos dažnai ar kasdien vartoja alkoholį nedideliais kiekiais jų kūdikiai gali mažiau miegoti, lėčiau priaugti svorio, stabdyti stambiosios motorikos vystymąsi.
- Kas kiek laiko reikia keisti krūtis, t.y. nuo vienos pridėti vaikelį prie kitos? Yra tiek daug teorijų...
- Kaip jau minėjau, kiekvienos moters krūtys gali sukaupti skirtingą pieno kiekį nuo vieno maitinimo iki kito. Dėl to ir patarimai iš patirties gali būti visiškai priešingi. Yra mamų ir kūdikių, kuriems užtenka vieno maitinimo metu pavalgyti iš vienos krūties. Kitoms mamoms ir kūdikiams kiekvieną kartą reikės maitintis iš abiejų krūtų.
Gali būti ir tarpinių variantų, kai pvz., visą laiką valgęs iš vienos krūties kūdikis ima rodyti nepasitenkinimą ir alkį pavalgęs iš vienos krūties. Tokiam kūdikiui gali reikėti papildomai duoti žįsti ir iš antrosios krūties. Geriausia leisti kūdikiui vadovauti kiek ir iš kurios krūties žindama. Jeigu mama leidžia kūdikiui žįsti krūtį kiek jis nori, ir jis žinda aktyviai, rydamas pieną 15-40 minučių, o po to paleidžia krūtį ir atrodo atsipalaidavęs ir patenkintas arba užmiega, greičiausiai jis pasisotino iš vienos krūties.
O jeigu dar mamai rodo alkio ženklus, tai jam reikia duoti ir antrą krūtį. Dažnai pirmomis savaitėmis vakarais kūdikiai būna ypatingai neramūs ir beveik nuolatos prašo krūties. Tokioje situacijoje dažnas krūtų keitimas leidžia kūdikiui ir nusiraminti, ir gauti maksimalų pieno kiekį iš abiejų krūtų.
- Ar moterys su silikoniniais krūtų implantais gali sėkmingai žindyti?
- Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad žindyti mamoms su silikoniniais implantais yra saugu, silikono iš jų į mamos pieną ir kraują patenka mažiau, nei randama karvės piene ar mišiniuose. Tačiau nėra žinoma ar saugu būtų žindyti, jeigu silikonas iš implanto išsilietų. Žindymo sėkmės tikimybei įvertinti reikėtų žinoti dėl kokių priežasčių moteris nusprendė pasididinti krūtis: ar dėl to, kad tiesiog norėjosi didesnių, ar realiai jos krūtinė buvo anatomiškai nepakankamai išsivysčiusi ir dėl to atrodė neįprastai, kas paskatino moterį keisti savo krūtų dydį ir formą.
Pastaruoju atveju gimus kūdikiui reikėtų atidžiai stebėti kaip vyksta žindymas ir kas vyksta su kūdikiu, kad būtų galima įvertinti ar mama pagamina pieno pakankamai. Taip pat svarbu ypatingai atidžiai stebėti savo kūdikius ir moterims, kurioms daryta krūties sumažinimo operacija, nes šiuo atveju išimama dalis liaukinio audinio, gali būti pažeidžiami nervai, kurie turėtų perduoti informaciją apie žindimą į mamos smegenis.
Jeigu pažeidimai dideli, informacija apie žindimą gali nebūti perduodama smegenims ir jos gali neišskirti hormonų, reikalingų pieno gamybai ir tekėjimui. Tokiu atveju reikia laiku imtis priemonių, kurios padėtų pagerinti pieno gamybą ir taip pat pamaitinti kūdikį.
- Savo dukrą gimdžiau JAV. Jau tą pačią dieną mane aplankė „Nest“ (ang.k. lizdas) nevalstybinės organizacijos narė, davė savo telefono numerį ir porą mėnesių vis parašydavo žinutę klausdama kaip sekasi žindyti, teiravosi ar reikia pagalbos, taip pat įteikė man kortelę su atsakymais jei kas piktintųsi kai žindysiu viešai. Ar kas nors panašaus egzistuoja Lietuvoje? Kur gali kreiptis moterys, kurioms itin sunkiai sekasi žindyti? Ar jos gali tikėtis pagalbos?
- Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi nevyriausybinės organizacijos, teikiančios nemokamą pagalbą besiruošiančioms gimdymui ir žindančioms mamoms. Tai tarptautinė organizacija „La Leche Lyga International“, kurios savanorės organizuoja nemokamus besilaukiančių ir vaikučius auginančių mamų susitikimus, kalbasi su mamomis telefonu, susirašinėja el. paštu, aplanko namuose. Ir vietinė organizacija „Pradžių pradžia“, kurios savanorės bendrauja su mamomis telefonu arba elektroniniu paštu. Taip pat yra specialiai pasiruošusių žindymo konsultančių, kurios teikia profesionalią žindymo pagalbą, šalia jų vardų galima pamatyti santrumpą IBCLC (International Board Certified Lactation Consultant). Jų pagalba yra mokama.
- Ar žindymas trukdo krūtų grožiui? Ar egzistuoja kažkokia krūtų nutįsimo prevencija? Specialios liemenėlės, kontrastiniai dušai ar... tinkamas požiūris į pasikeitimus?
- Jau nėštumo metu vyksta pokyčiai krūtyse dėl augančio pieno gamybai skirto audinio, todėl krūtų pasikeitimai neišvengiami. Prasidėjus pieno gamybai krūtys dar padidėja, papilnėja. Kai kurioms moterims dėl šių pokyčių gali atsirasti strijų, kilti nepatogumų, jeigu krūtinė ypatingai didelė. Elastinga, prilaikanti liemenėle galėtų palengvinti odos apkrovą šiuo laikotarpiu. Taip pat ir baigiant žindyti krūtys gali dar labiau sumažėti, nei buvo iki nėštumo. Po kurio laiko galbūt krūtinė padidės priaugus papildomam riebalinam audiniui, tačiau nebūtinai. Kai kurios moterys jaudinasi dėl krūtų grožio ir vengia dėl to žindyti.
Tačiau pokyčiai įvyksta jau laukiantis ir juos sunku sustabdyti net ir nežindant, nes pieno gamyba vis tiek prasideda net jeigu moteris nusprendžia nežindyti. Taigi pokyčiai neišvengiami. Kaip ir krūtų pokyčiai atsirandantys su amžiumi. Kai žindome vaikus, žinome kodėl tie pokyčiai įvyko ir kokios naudos jie davė mūsų vaikams – sveiką mitybą, mažesnę įvairių ligų riziką, didesnį intelekto koeficientą. Tokius pokyčius galime priimti kaip ženklus, kad gyvename prasmingą ir naudingą gyvenimą.
