Komentuoja didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė
Iš nesėkmių irgi mokomasi
Mano įsitikinimu, vaikas turi užduotis atlikti savarankiškai. Suaugusieji turėtų įsikišti tik tada, kai vaikui užduotis yra per sudėtinga ir jis niekaip neranda sprendimų. Tėvų pagalba yra būtina, kad vaikas nenusiviltų savimi, neprarastų iniciatyvos.
Vaikui svarbu žinoti ir jausti, kad iškilus neįveikiamoms kliūtims, tėvai jam visada padės. Bet jeigu jie jaučia, kad atžala užduotį galėtų atlikti ir savarankiškai, tačiau vis tiek prašo pagalbos, turėtų taip jam ir pasakyti!
Mokymosi procesas – ir sunkus darbas, ir malonumas įveikus sunkumus. Mūsų užduotis – leisti vaikui tą patirti.
Tėvų vaidmuo ir šioje, ir bet kurioje kitoje sudėtingoje situacijoje, – vaikui padėti ir jį palaikyti, nedaryti spaudimo. Tačiau tai nereiškia, kad vaiką visada reikia apsaugoti nuo nemalonių patirčių. Galima pasakyti: „Suprantu, jog tau itin nemalonu, jog gavai blogą pažymį. Kita vertus, manau, supranti, kad namų darbai – tavo pareiga“.
Vaikui reikia suprasti, kad žmogus klysta, o iš savo klaidų mokomasi. Jeigu užbėgsime vaikų klaidoms už akių, natūralu, kad jiems sunku bus to išmokti.
Kas baigs pirmąją klasę?
Visi tėvai nori padėti atžaloms, tačiau nereikėtų peržengti ribos. Jeigu nepaprastai norisi padėti, paklauskite vaiko, ar jis viską supranta. Būkite greta. Pakalbėkite su vaiko mokytojais – jų įžvalgos dažniausiai yra vertinga pagalba.
Tačiau verta laikytis ir atokiau: jeigu bus bėdų, mokytojai tikrai pasakys ir patars, kur reikėtų padirbėti. Aš kartais tėvams juokaudama sakau: „Jūs jau baigėte pirmą klasę, dabar leiskite ją baigti vaikui!“
Reiktų nepamiršti, kad vidutinių gabumų vaikui apskritai nerekomenduojama užduoti namų darbų iki trečios klasės. Tiesa, antros klasės pabaigoje jų galima užduoti iki maždaug 10 minučių trukmės ruošos.
Iš esmės vaikas visas užduotis turėtų atlikti mokykloje. Tačiau realybė yra tokia, kad jau ir pirmokams dažnai tenka ruošti namų darbus. Kadangi pradinukui dar sudėtinga savarankiškai sureguliuoti savo dienotvarkę, tėvai galėtų patarti vaikui pasiilsėti po mokyklos, tačiau „netempti“ namų darbų ruošimo iki paskutinės akimirkos, kai jau limpa akys.
Ką iš tiesų vaikas moka?
Lietuvoje turime itin gerą posakį: negali būti visų amatų meistras. Žinoma, yra talentingų vaikų, kuriems viskas sekasi kaip iš pypkės, tačiau didžioji dauguma tokie nėra. Tėvų spaudimas vaikams, kurie negali visko atlikti idealiai, yra skausmingas. Lūkesčiai turi būti pakankamai aukšti, kad vaikas stiebtųsi. Bet jie negali apsunkinti, nes vaikas netrukus gali pasijusti nevykėliu.
Normalu, kai tėvai nori, kad jų atžalai gerai sektųsi. Tačiau kartu jie pamiršta, kad tada, kai jie atlieka už jį namų darbus, nebeaišku, ką iš tiesų vaikas moka ir geba.
