Staigi mirtis paliečia kūdikius nuo 1 mėnesio iki 1 metų amžiaus.

Pavojingiausias laikotarpis pirmieji 2–4 gyvenimo mėnesiai. Nors sindromas statistiškai vertinamas kaip pakankamai retas, nuo šios būklės miršta daugiau kūdikių nei nuo vėžio, plaučių uždegimo, širdies ydų, raumenų distrofijos kartu sudėjus.

Kaip pastebėti „mirtį lopšyje“?

Staigi kūdikių mirtis gali ištikti tiek sveikus, jokių sveikatos problemų neturinčius vaikus, tiek sergančius. Sindromo pasireiškimui nėra simptomų ar įspėjamųjų ženklų. Kūdikis, paguldytas ant pilvo, nerodo skausmo simptomų, nepasitenkinimo ar nebūdingų judesių. Palikus mažylį nakčiai, ryte jis randamas be gyvybės ženklų, dažniausiai toje pačioje pozoje.

Kodėl ištinka staigi kūdikių mirtis?

Nėra žinoma viena tiksli staigios kūdikių mirties priežastis. Medikai išskiria kelias svarbiausias teorijas, kodėl vaikai uždūsta miegodami:

1. Smegenų nepakankamas išsivystymas.

JAV Pediatrijos Akademijos mokslininkų teigimu, kūdikius ištinka staigi mirtis, kai smegenyse nepakankamai gaminama medžiagos –serotonino. Serotoninas yra atsakingas už nevalingus žmogaus organizmo procesus, tokius kaip: kvėpavimas, širdies veikla. Esant serotonino stokai, kvėpavimas gali sustoti.

2. Kūdikio neišnešiotumas arba mažas gimimo svoris.

Pasireiškia nepakankamu smegenų audinio išsivystymu, todėl smegenys blogai kontroliuoja kvėpavimo veiklą.

3. Kvėpavimo takų infekcija.

Nustatyta, kad dauguma staiga mirusių kūdikių buvo peršalę ar turėjo kvėpavimo takų problemų.

4. Imuninės sistemos pokyčiai.

Kai kurių kūdikių imuninė sistema gamina daugiau baltymų, galinčių sąveikauti su smegenimis ir sukelti kvėpavimo veiklos sutrikimą.

10 pagrindinių rizikos faktorių, sukeliančių staigios kūdikių mirties sindromą:

1. Kūdikio migdymas ant pilvo;

2. Neišnešiotumas;

3. Vyriška lytis – 60% mirusiųjų kūdikių yra berniukai;

4. Amžius – vaikai iki vienerių metų;

5. Rūkymas namuose – vaikui pasyviai įkvėpus cigarečių dūmų, gali sutrikti kvėpavimo veikla;

6. Motinos rūkymas bei narkotikų vartojimas nėštumo metu – sutrikdomas smegenų vystymasis, vaikas dažnai gimsta per anksti;

7. Vaiko guldymas ant minkšto čiužinio, kelių paklotų ar kailių – vaikas gali įkristi į minkštą lovelės pagrindą ir uždusti;

8. Vaiko migdymas su tėvais vienoje lovoje – miegant kūdikį galima prispausti, nejučia užmesti pagalvę ar antklodę;

9. Gydytojų neprižiūrėtas nėštumas;

10. Vaikas gimęs šeimoje, kurioje anksčiau kūdikis mirė nuo stagios mirties sindromo.

Ką daryti, kad išventumėte staigios kūdikio mirties?

1. Visada kūdikį migdyti ant nugaros. Patartina mažylio neguldyti ne tik ant pilvo, bet ir šonu, nes tokia padėtis yra nestabili ir vaikas gali lengvai pasiversti ant pilvuko.

Verta žinoti, kad pilvo padėtis kūdikiui yra labai naudinga. Gulint ant pilvuko stiprėja kaklo, pečių, nugaros, liemens raumenys, gerėja virškinimo sistemos darbas. Tėveliams mažylį guldyti ant pilvuko derėtų, kai jis nemiega, nepaliekant be priežiūros.

2. Kūdikis turi miegoti savo lovelėje. Geriausia, kai kūdikio lovelė ar lopšys yra tėvų miegamajame, kad tėvai matytų bei girdėtų visus kūdikio veiksmus.

3. Kūdikio lopšys ar lovelė turi turėti kietą, lygų pagrindą. Čiužinys turi būti neminkštas, nekloti paklotų ar pledų, nemigdyti vaiko ant kailių. Lovelėje neturi būti minkštų žaislų, pagalvių – vaikas gali būti prispaustas, ypač kai žaislai yra netoli galvytės.

4. Jei įmanoma kūdikį reikėtų maitinti krūtimi bent pirmus šešis gyvenimo mėnesius. Mamos pienas sustiprina vaikelio imunitetą.

5. Kūdikio kamabryje temparatūra turi būti nei per aukšta, nei per žema. Normali temperatūra yra, kai suaugę, apsirengę lengvais marškinėliai ilgomis rankovėmis bei nestoromis kelnėmis, jaučiasi komfortabiliai. Vaikas neturėtų būti prirengtas nakčiai. Geriausia, kūdikį guldyti ant plono pakloto bei suvystyti. Kai mažyliui per karšta, jis prakaituoja, tampa irzlus arba dažnai vartosi lovelėje.

6. Nėštumo laikotarpiu nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų bei nerūkyti.

7. Gimus vaikeliui nerūkyti jo aplinkoje.

Staigios kūdikių mirties sindromas, gali būti išvengiamas daugumai mažylių, o svarbiausia tai padaryti nėra sunku. Laikantis visų rekomendacijų, „lopšio“ mirties tikimybė tampa minimali.

Labiausiai reikia atkreipti dėmesį, kaip mažylis paguldomas ar jau guli lovelėje. Tinkamai rūpinkitės vaikeliais ne tik matydami, kaip jis auga, valgo, žaidžia bet būtinai ir kaip mažylis miega.