Kai tik vaikas pradeda tarti suprantamus žodžius, atsiranda ir pirmieji klausimai: „Kur?“, „Kas čia?“, o kiek paaugę ir jau turėdami tam tikrą patirtį bei žodyną jie užduoda klausimus apie tai, kas vyksta jų aplinkoje.

Kodėlčiukai

Anot edukologijos mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės, nesibaigiantis vaikų klausinėjimas dažnai tampa tėvų ir pedagogų kantrybės išbandymu. Mažyliai ima klausinėti to paties vėl ir vėl. Pavyzdžiui, važiuojant į ilgesnę kelionę, keturmetis gali kas kelias minutes klausti: „Ar greitai būsime?“, „Ar dar toli liko?“ Ugdymo įstaigose pedagogai taip pat neretai susiduria su kodėlčiukais – ugdytiniai užduoda klausimus: „O kodėl dabar reikia eiti miegoti?“, „Kodėl ji su manimi nesidalina?“

„Kasdien matau, kad šių dienų vaikai yra smalsūs ir imlūs naujovėms. Šiais laikais, kai informacija pasiekiama taip lengvai, vaikai klausimų užduoda daugiau nei bet kada anksčiau“, – kalba edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.

Kodėl reikia atsakyti

Svarbu suvokti, kad vaikai užduoda klausimus dėl to, jog jiems smalsu ir jie pasitiki adresatu. Mažieji tiki, kad suaugusieji atsakymą žino ir gali jiems papasakoti, nors šie kartais mielai į klausimą atsakytų tik keletu žodžių.

„Vaikui augant, jo klausimai tampa sudėtingesni, jis pradeda suvokti pasaulį per savo patyrimus ir išgyvenimus, bando išsiaiškinti taisykles, klausia: „Kodėl saldumynus valgome po pietų, o ne prieš?“, „Kodėl šiandien negaliu nakvoti pas draugą“, – pasakoja privataus darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja A. Landsbergienė.

Edukologė akcentuoja, kad tėvai privalo ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi ir drąsinti klausinėti, siekti žinių ir nebijoti domėtis. Vaikas, kuriam buvo atsakoma į klausimus, ateityje bus labiau linkęs pasakoti tėvams, kas vyksta jo gyvenime, dalinsis įspūdžiais ir nebijos pasirodyti ko nors nežinantis. „Suaugusiųjų reakcija į vaikų klausimus turėtų būti geranoriška – taip patenkinamas mažylio smalsumas, vaikas palaikomas ir skatinamas domėtis“, – pabrėžia A. Landsbergienė.

„Vaikų lavinimas yra svarbi visuomeninė veikla. Todėl artėjant mokslo metams dėmesį skiriame ir mažiesiems, kurie dar tik pradeda pažintį su pasauliu – inicijavome edukacinės knygos „Didžioji gyvūnų kolekcija“ išleidimą. Ji padės susipažinti su pasaulio gyvūnais klijuojant lipdukus su jų atvaizdais ir tėvams skaitant istorijas apie juos“, – kalba „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Edukacinėje knygoje vaikams „Didžioji gyvūnų kolekcija“ pateikiami Europoje, Azijoje, Afrikoje, Antarktidoje ir kitur gyvenančių gyvūnų ir žemynų aprašymai, įdomybės apie gyvūnus bei įvairios užduotys. Ji skirta 4-10 metų amžiaus vaikams.

Praktiniai patarimai tėvams

„Skatinkite vaiko mąstymą. Prieš atsakydami į klausimą, paklauskite vaiko: „O kaip tu manai?“ Jis samprotaudamas bandys savarankiškai atsakyti į klausimą. Jei išgirsite „nežinau“, padėkite jam klausdami: „Pagalvok, jeigu yra taip, ar gali būti šitaip?“ arba „Kaip manai, ar taip galėtų nutikti?“, – pasakoja A. Landsbergienė.

Šiuolaikiniai vaikai neretai užduoda nelengvus klausimus, į kuriuos atsakymus žino ne visi. Atsakyti, jog nežinote – nėra blogai. Svarbu vaikui parodyti, kaip rasti informaciją, pavyzdžiui: „Nežinau, bet galime paskaityti enciklopedijoje ar internete.“

Kartais atsakymams neturime laiko. Jei vaikas užduoda klausimą tokiu metu, edukologė pataria atsakyti padrąsinančiai: „Įdomus klausimas, bet dabar negaliu atsitraukti nuo darbo. Pabandyk paieškoti atsakymo, jei nepavyks, aš ateisiu vėliau ir išsiaiškinsime kartu.”
Vaikai daug geriau įsisavina informaciją pasitelkiant ir vizualines, ir garsines, ir jutimines priemones – trumpai tariant, vaikai mokosi per pojūčius. Jei suaugusieji į klausimą atsakys ne tik žodžiu, bet gebės parodyti, pagaminti ar pademonstruoti tai, ko vaikas klausia, informaciją suvokti jam bus lengviau.

Knygų teikiamą naudą vaikų ugdymo procese pabrėžia ir socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė: „Knygos padeda vaikui geriau suprasti naujas žinias: skaitant pasakas sužinoma apie žmonių elgesį, pojūčių ir garsų knygose rastus atsakymus galima apčiuopti ir išgirsti, žaidimų knygelės vizualizuoja informaciją, o lipdukų knygos ne tik suteikia žinių, bet ir lavina smulkiąją motoriką. Vaikui bandant suvokti jį supantį pasaulį, rekomenduojama naują informaciją pateikti jam įdomiais ir skatinančiais tobulėti būdais.“