Neretai iš karto matosi įvairūs išoriniai požymiai.
Kaip keičiasi šuns elgesys?
Susirgęs šuo dažnai tampa liūdnas ir mieguistas, mažiau juda, stengiasi rasti tylų ir tamsų kampelį, kad pasislėptų, jį sudėtinga pašaukti pas save. Toks pats dažnas ir atvirkštinis elgesys – gyvūnas tampa labai neramus ir netgi agresyvus, gailiai inkščia, neranda sau vietos, neramiai juda po namus. Kartais susirgęs šuo praranda judėjimo koordinaciją ir tampa nerangus. Šuo neteko apetito, atsirado mieguistumas arba nemiega, gyvūnas greitai pavargsta? Tai taip pat gali reikšti ligą.
Išskyros ir kailis
Ligoto šuns kailis tampa blankus, atrodo susivėlęs, gali pradėti stipriai šertis. Oda gali pakeisti spalvą (įgauti gelsvą atspalvį), prarasti elastingumą.
Gleivėtos, pūlinės ir kitokios išskyros iš akių, nosies, burnos ir kitų šuns kūno vietų signalizuoja apie ligas. Gelsvos išskyros atsiranda pažeidus kepenis, bespalvės nurodo apie galimą anemiją, melsvos išskyros – tai kraujotakos sistemos sutrikimo požymis, kruvinos – kalba apie apsinuodijimą arba rimtą infekciją.
Nosis, akys ir burnos ertmė – į ką kreipti dėmesį?
Sergančio šuns nosis karšta, sausa ir jos oda neretai suskilinėjusi. Ant jos susidaro sausa plutelė, iš nosiaryklių atsiranda pūlinės ir gleivėtos išskyros.
Šuns, kenčiančio nuo ligos, akys dažnai primerktos, akių vokai nuleisti, pageltę ir glitūs. Vokai niežti, akyse pasirodo išskyros, trečias vokas gali tik pusiau dengti akį.
Nesveiko gyvūno dantenos ir liežuvis gali būti padengtos opomis arba ėduonimi. Iš nasrų jaučiamas nemalonus kvapas, šuo išskiria labai daug seilių. Gleivinės tampa blyškios, gali pagelsti arba pamėlti.
Virškinimo ir šlapimo sistemos sutrikimai
Dažnas ligų palydovas yra užkietėję viduriai arba viduriavimas, vėmimas, dujų kaupimasis žarnyne, skausmingas tuštinimasis. Išmatose gali atsirasti kirminų, kailio ir kt. Jeigu šuns fekalijos išeina su kraujo lašais – tai sunkių sveikatos problemų požymis. Juodos spalvos išmatos rodo žarnyno arba skrandžio kraujavimą.
Susirgęs šuo pradeda dažniau šlapintis, gali nesugebėti sulaikyti šlapimą arba atvirkščiai – visai nustoti šlapintis. Šlapinimasis gali tapti skausmingas. Įprasta šlapimo spalva (gelsva) ir jo kiekis taip pat kinta. Gali atsirasti gleivėtos ir pūlingos išskyros iš lytinių organų, bei nemalonus šlapimo kvapas. Šuo gali jausti skausmą, prisilietus prie juosmens. Einant judesiai tampa suvaržyti, o nugara sulinkusi. Inkstų ligą gali nurodyti ir saldus kvapas iš nasrų.
Dažniausios ligos, kurios sukelia problemas su maisto praėjimu ir šlapinimusi, yra šlapimo pūslės uždegimas, auglys, prostatos hipertrofija.
Šuns kvėpavimas ir limfinė sistema sergant
Keičiasi kvėpavimo dažnis: jis tampa paviršutiniškas, retas (skausmingas kvėpavimas) arba atvirkščiai – dažnas. Šuo kosėja, kimiai loja, šniurkščioja. Atsiranda dusulys ar kosulys. Dusulys – tai dažnas per didelio fizinio krūvio, plaučių emfizemos (apsinuodijimo rezultatas) ar plaučių uždegimo palydovas. Širdies kirminai, anemija, pleuritas, širdies nepakankamumas sukelia pasunkėjusį kvėpavimą. Vyresnio amžiaus šunims, sergantiems širdies nepakankamumu, dažnai kyla kosulys.
Limfiniai mazgai, kurie padidėja, kalba apie tai, kad organizme vyksta uždegiminis procesas. Patys ryškiausi indikatoriai – tai limfiniai mazgai po žandikauliu. Juos reikia mokėti surasti ir užčiuopti.
Troškulys, vėmimas, gelta ir gausus seilėjimasis – ką tai rodo?
Padidėjęs troškulys būdingas šunims, sergantiems vandenlige, diabetu, inkstų nepakankamumu ir kitomis inkstų ligomis. Šuo gali būti peršalęs. Jeigu šalia troškulio atsiranda ir fizinis silpnumas bei nemalonus kvapas iš nasrų, greičiausia šuo susirgo uremija.
Vėmimas – tai apsinuodijimo rezultatas. Pavyzdžiui, nuodingais augalais, užkrėstais kirminais. Kartais vėmimą sukelia važiavimas transporto priemonėmis. Jeigu kartu su vėmimu matomas ir fizinis silpnumas – tai virškinimo trakto nepraeinamumo ir jame esančio svetimkūnio požymis.
Gausus seilėjimasis atsiranda į šuns stemplę patekus svetimkūniui, pažeidus burną ir liežuvį, dėl saulės ar karščio smūgio, apsinuodijimo ir atskirų kepenų ligų. Pati baisiausia liga, nuo kurios gausiai išsiskiria seilės – tai pasiutligė.
Apie ką kalba šuns poza?
Atminkite, kad sveikas šuo miegos ar ilsėsis laisvoje pozoje su ištiestomis galūnėmis ir ištiesintu kūnu. Sergantis gyvūnas stengiasi įsitaisyti tokioje padėtyje, kuri sumažins skausmingus ar nemalonius pojūčius. Kad palengvintų kvėpavimą, pasunkėjusį dėl širdies ligų, šuo atsistoja plačiai išskėtęs priekines letenas. Dėl šlapimtakio akmenų ligos šuo gali pradėti šlubuoti kaire arba dešine galine letena – priklausomai nuo to, kuris inkstas negaluoja. Susižalojęs galūnes, šuo stengiasi laikyti nukentėjusią kūno vietą pakėlęs.
Kaip suprasti, kad šuo sveiksta?
Susirgimo simptomų tikra daugybė, bet jie dažniausiai nepasireiškia visi iš karto. Visada yra labiausiai ryškus ligos signalas, kurį supa lydintys požymiai. Šuns sveikata pagerėja ir jis visiškai pasveiksta tada, kai išnyksta visi ligos simptomai.
Jeigu jūs pastebėjote, kad šuo ėmė elgtis kažkaip kitaip arba kaip nors pasikeitė jo organų darbas, kreipkitės į veterinarą. Galbūt netgi konsultacija telefonu leis susitvarkyti su problema. Tam, kad savarankiškai suteiktumėte keturkojui pagalbą dar iki vizito pas gydytoją, turėkite po ranka pirmosios veterinarijos pagalbos vaistinėlę.
Daugiau skaitykite portale mypets.lt