Dirba iki išnaktų

Lietuvoje kasmet daugėja vaikų, paauglių, turinčių įvairių regos sutrikimų. Nors šie sutrikimai neretai pasireiškia jau ikimokyklinio amžiaus vaikams, jų ypač padaugėja mokymosi mokykloje metu.

„Yra tokių dvyliktokų klasių, kuriose tik trims keturiems vaikams nereikia nešioti akinių, – teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoja oftalmologė Nina Dziubak. – Darbo krūvis mūsų moksleiviams yra neproporcingai didelis. Kaip gi rega bus gera, jeigu jie mokykloje dirba po šešias aštuonias valandas, o namie sėdi iki pirmos antros valandos nakties ir rengia namų darbus?!“

Per didelis krūvis augančiam organizmui atsiliepia neigiamai. Nuolatinis akių pervargimas, darbas prie dirbtinio apšvietimo (juk beveik visi mokslo metai – tamsiuoju sezonu) turi įtakos išsivystyti regėjimo sutrikimams.

Gydytojos įsitikinimu, vyresnių klasių moksleiviams per dieną turėtų būti ne daugiau kaip penkios šešios pamokos. Gal tuomet būtų mažiau regėjimo problemų.

„Jau lyg pradedama galvoti, apie tai užsiminė švietimo ir mokslo ministras, kad mokslo metus reikėtų pailginti ir taip sumažinti dienos krūvį, – tvirtina gydytoja N. Dziubak. – Jei būtų tolygiau išdėstytas darbų grafikas, mūsų moksleivių taip greitai neimtų kamuoti pervargimas ir netgi išsekimas.“

Yra nemažai šalių, kuriose mokslo metai trunka ilgiau nei Lietuvoje, tačiau mokiniai per metus turi daugiau vienos ar dviejų savaičių trukmės atostogų. Vokietijoje, pavyzdžiui, mokslo metai trunka dešimt mėnesių, o vasaros atostogos – šešias savaites. Suomijos moksleiviai mokosi nuo rugpjūčio vidurio iki birželio pradžios, Slovakijos – nuo rugsėjo iki birželio pabaigos.

Daugėja sutrikimų

Regėjimo sutrikimų yra įvairių. Dažniausiai vaikams diagnozuojama toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas.

Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda. Refrakcija – akių sugebėjimas laužti šviesos spindulius. Visi šviesos spinduliai turi patekti į tinklainę, o esant trumparegystei jie lūžta taip, kad patenka prieš tinklainę, ir dėl to vaizdas pasidaro neryškus. Matydami neryškiai žmonės paprastai stengiasi prisitaikyti: spaudžia akies obuolį, patempia vokus, prisimerkia. Taip jie padeda trumparegei akiai spindulius šiek tiek pritraukti iki tinklainės. Kai vaikas „rašo nosimi“ – prisilenkęs labai arti prie lapo, žiūrėdamas televizorių prisimerkia ar net patempia akies voką į išorę, kad kuo ryškiau matytų, tai pirmieji galimos trumparegystės požymiai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį.

Žinoma, tikslią diagnozę pasakys tik akių gydytojai.

„Trumparegių vaikų yra gana daug, – sako gydytoja N. Dziubak. – Tai tie vaikai, kurie nesaikingai naudojasi kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais. Trumparegystės atsiradimas dar priklauso ir nuo greito augimo: jeigu vaikas greitai auga, akies obuoliukas padidėja, todėl padidėja ir trumparegystė.“

Dėl augimo atsirandančiai trumparegystei įtakos daryti negalime, tačiau galime pakeisti dienotvarkę. Vaikas visus darbus, kurių pagrindinis „įrankis“ akys, turi atlikti laikydamasis tam tikro režimo, nes dažniau trumparegystė vystosi tiems, kurie patiria didelę regos įtampą, kai reikia žiūrėti į smulkius vaizdus iš arti, visų pirma į kompiuterį.

„Jei dvyliktokas 30 minučių skaito (tai akių darbas iš arti), po to bent 15 minučių jis turi žiūrėti į tolį, nes akys ilsisi tik žiūrint į tolį, – tvirtina oftalmologė. – Visi darbai iš arti akis vargina, todėl turi būti tolygiai paskirstytas laikas, kiek žiūrėti iš arti, kiek – į tolį.“
Gydytoja apgailestauja, kad miestuose gyvenantiems vaikams – tai sunkiai įgyvendinama užduotis. Juk net išėjęs į gatvę vaikas kalbasi su draugais, kurie stovi arti, o žiūrėti, kas darosi kitoje gatvės pusėje, ir taip pailsinti akis nelabai būna įdomu. Todėl tėvai turi kiek įmanoma reguliuoti savo atžalų akių darbą iš arti.

Toliaregystė – tai akių refrakcijos yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus gerai mato toli esančius daiktus, bet blogai – esančius arti. Dauguma kūdikių gimsta toliaregiai.

„Toliaregystė – ypatumas, kuris būna Dievo dovanotas, tik vieniems vaikams ji išnyksta maždaug iki septynerių metų, kitiems ji gali likti visam gyvenimui. Tuomet gerai matyti vaikams padeda akiniai“, – aiškina gydytoja N. Dziubak.

Telefonas – akių priešas

Pastaraisiais metais daugumai vaikų nustatoma ne paprasta trumparegystė ar toliaregystė, o su astigmatiniais komponentais.

Astigmatizmas – tai netolygus šviesos spindulių, pakliuvusių į akį, lūžis. Dėl to matomas neryškus vaizdas. Esant šiai regos būklei, reikia sudėtingų akinių, kad vaikas gerai matytų“, – teigia oftalmologė.

Astigmatizmas gali būti paveldėtas, bet jį galima ir labai lengvai „įsigyti“. Dažniausiai jis išsivysto tiems vaikams, kurie labai daug laiko žaidžia mobiliaisiais telefonais, nuolat susirašinėja SMS žinutėmis.

„Mobilusis telefonas pagal savo pajėgumą, švitinimą, magnetinių bangų skleidimą niekuo nesiskiria nuo kompiuterio, bet į kompiuterį vaikas žiūri daugmaž tiesiai (ypač, jei tėvai nuolat kontroliuoja savo atžalas). Televizorių taip pat gali tiesiai žiūrėti ir sėdėti reikiamu atstumu, o mobilusis telefonas būna rankoje – jo niekas niekada prieš veidą nelaiko – žiūri į jį įstrižai žemyn. Be to, telefone – smulkus šriftas, jį nelengva įžiūrėti. Dėl to akies obuolys įgauna truputį kitokią formą ir regėjimas suprastėja“, – teigia gydytoja N. Dziubak.

Tėvai turi „įsikalti“ paprastą tiesą: mobilusis telefonas – ne žaidimo, o susisiekimo priemonė, skirta kalbėti, perduoti žinutę. Deja, šiais laikais tėvai mobilųjį telefoną nuperka ir į rankas įduoda vos pradėjusiam kalbėti mažyliui.

Akinius nešioti būtina

Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse reikalingi korekciniai akiniai. Jei vaikui yra išrašyti akiniai, juos būtina nešioti. Vieniems juos nešioti reikia nuolat, kitiems akinių gali reikėti tik skaityti ar žiūrėti į tolį. Jei prastai matantis žmogus nenešioja gydytojo išrašytų akinių ar nešioja per silpnus, jam nepritaikytus, labai vargina savo akis. Metams bėgant jos vis labiau silpsta, nuolat kamuoja akių nuovargis, galvos skausmas.

Tėvams kartais atrodo, kad jų atžalos gali apsieiti ir be akinių, nors gydytoja juos ir išrašė.

„Prieš mokslo metus kasdien ateidavo keturi penki tėvai, kurie prisipažindavo, kad vasarą jų vaikas buvo pas močiutę ir nenešiojo akinių. Tokiais atvejais patikrinus regėjimą rezultatai paprastai būna prastesni“, – apgailestauja N. Dziubak.

Joks gydytojas akinių šiaip sau, be priežasties neišrašo, tačiau kartais tėvai mieliau klauso, ką sako jų kaimynai ar giminės, o ne akių specialistai. Neretai gydytojai tenka išgirsti tokį „argumentą“: „Aš išaugau be akinių, ir vaikas išaugs“.

„Šiais laikais, kai vaikų akims tenka didžiulis krūvis, akinių nenešiojimas gali baigtis labai liūdnai“, – perspėja oftalmologė N. Dziubak.

Močiutės košė

Akys ne taip greitai pavargtų, nenusilptų, jeigu būtų skiriama laiko akių mankštai ir taisyklingam darbo bei poilsio režimui, maiste netrūktų vitaminų ir mineralinių medžiagų, reikalingų akims.

„Akims labai svarbi sveika mityba. Būtina, kad organizmas gautų pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir kitų jam reikalingų medžiagų, – tvirtina gydytoja N. Dziubak. – Deja, vaikai mokyklose dažnai maitinasi nesveikai – valgo saldumynus, bulvių traškučius, bandeles.“

Vaiko racione turi būti juodos duonos, sviesto, grietinės, pieno, kefyro, įvairių daržovių, vaisių ir kitų produktų, kurie yra puikus kalcio, B grupės, C, A vitaminų šaltinis.

„B grupės vitaminų gausu košėse, tik ne tose, kurias reikia virti vieną minutę, o tose, kurias virdavo mūsų močiutės – normalių kruopų, kurias reikia apie pusvalandį pavirti“, – aiškina N. Dziubak.

Nemažai tėvų linkę savo vaikus nuolat girdyti vitaminais. Oftalmologė perspėja, kad vitaminų vaikai turi gauti su maistu, o su cheminiais vitaminais reikia elgtis atsargiai ir juos duoti savo atžaloms tik tada, kai paskiria gydytojas.

Brendimo periodu cheminių vitaminų perteklius gali pagreitinti medžiagų apykaitą, brendimą. Nėra gerai, kad vaikai anksčiau subręsta, kai dar būna neišsivystę fiziškai“, – sako N. Dziubak.