Atsako Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas, gydytojas vaikų infektologas prof. habil.dr. Vytautas Usonis:
Iš tiesų, jau daug metų Lietuvoje mes stebime rotavirusinės infekcijos pakilimą šaltais žiemos mėnesiais. Šis virusas pradeda atakuoti spalio lapkričio mėnesiais iki pat balandžio ar gegužės, nors rotavirusu vaikai serga visus metus, tik tiek, kad vasarą - truputį mažiau. Kodėl taip yra, tiesą sakant, nelabai žinom. Mes tai siejam su šaltu metų laiku, kada vaikai daugiau būna uždarose patalpose, daugiau kontaktų su užkratu, higienos kontrolė prastesnė.
Toks rotaviruso sezoniškumas yra ir tose šalyse, pavyzdžiui, Izraelyje, kur nėra ryškesnės klimatinės kaitos. Kaip ten bebūtų, faktas tas, kad dabar yra didelis rotaviruso pakilimas. Šiuo metu plinta ir noravirusas.
Abi infekcijos - rotavirusas ir noravirusas - yra visiškai skirtingos, jos viena į kitą panašios nebent tuo, kad ir viena, ir kita susirgę vaikai vemia bei viduriuoja.
Rotavirusą su išmatomis labai gausiai išskiria viduriuojantys vaikai, kai serga ūmia ligos forma. Yra apskaičiuota, kad viename grame išmatų rotaviruso yra tiek, kad užtektų viso pasaulio žmonėms. Galima tik pagalvoti, kiek daug užkrato ir kokia maža užkrečianti dozė. Rotavirusai gali išsiskirti ir iš neviduriuojančių vaikų organizmo.
Užsikrėtę vaikai iki kelių savaičių gali nešioti rotavirusą patys apie tai nežinodami. Kadangi su išmatomis išsiskyrę virusai patenka į aplinką, kur yra gana atsparūs, būtina higiena, kad virusas per rankas nepatektų vaikui į burną.
Didelės rizikos užsikrėsti yra bendrose sauskelnių keitimo vietose, tam tikros rizikos - žaidimų kambariuose ir visose viešose vietose. Deja, bet tokiose šalyse kaip Lietuva klausimas yra, ne ar užsikrės vaikas rotavirusu, o kada. Iki penkerių metų visi vaikai bent vieną du kartus perserga rotavirusiniu viduriavimu.
Mokslininkai juokaudami rotavirusą vadina pačia demokratiškiausia infekcija. Nes skirtumas tarp industrinių valstybių su aukštais higienos standartais ir besivystančių šalių yra tik toks, kad pastarosiose visi vaikai perserga iki dvejų metų amžiaus, o Šveicarijoje ar Skandinavų kraštuose - maždaug iki penkerių metų. Lietuvoje, sprendžiant iš to, ką mes matome ligoninėse, serga vaikai nuo vienų iki trejų metų. Didžioji dauguma vaikų serga taip sunkiai, kad jiems reikia ligoninės pagalbos.
Pagrindinis gydymo būdas yra atstatyti prarastus skysčius. Tai yra labai paprasta, bet to paties paprasčiausio dalyko dažnai nepavyksta padaryti. Yra specialiai subalansuotų druskinių tirpalų. Labai svarbu kaip galima anksčiau pradėti gydymą šiais tirpalais. Mes sakome, kad jei vaikais dėl bet kokios priežasties išvėmė ir gausiai pasituštino, turėtų būti duodama šių tirpalų.
Dažniausiai būna taip, kad vaikas viduriuoja, vemia, mamos kviečia gydytojus, kol jie atvyksta praeina laiko, kol paskiriamas gydymas, dar prarandama laiko, todėl druskų netekimas pasidaro toks žymus, kad vaikai nebesugeba gerti skysčio, tirpalus tenka lašinti į veną, ką mes darome ligoninėje.
Kadangi šeima turi būti sveika, Lietuvos rinkoje yra skiepų nuo rotaviruso, kurie tinka kūdikiams nuo dvejų iki šešių mėnesių. Lietuvoje parduodamos dvi vakcinos, viena suvartojama dviem, kita - trim dozėmis, bet abi yra vienodai veiksmingos. Jas vadiname gyvenimo kokybės vakcinomis.
Normali vaiko būsena yra būti sveikam, skiepydami jį rotaviruso vakcina, galėtume prie to prisidėti. Abi vakcinos sugeriamos pro burną, nereikia injekcijos. Mano jaunesni kolegos atliko tyrimą, iš kurios matyti, kad kol vaikas sveikas, šeimos gan skeptiškai vertina rotaviruso vakcinas, tačiau gyvenimo kokybę reikia užsitikrinti iš anksto.
