Viena dažniausiai ligas sukeliančių bakterijų auksinis stafilokokas ne vienai mamai kelia nerimą. Labiausiai, ko gero, dėl to, kad apie jį sklando daug mitų. Kuo pavojinga ši bakterija? Kaip ja užsikrečiama?
Kokius jausmus išgyvena prieš laiką kūdikį pagimdžiusios mamos, žino tik jos pačios. Sako, šių išgyvenimų neįmanoma perteikti žodžiais. Baimė, skausmas, nerimas, nežinomybė – visi šie jausmai lydėjo ir mūsų skaitytoją, šiaulietę Gretą, kuri visai netikėtai 34–ą nėštumo savaitę pagimdė dukrytę. Greta dar nespėjo susivokti, kas įvyko, kai išgirdo, kad jos mergytė užsikrėtė auksiniu stafilokoku ir būtina operacija.
Iš mamos pasakojimo:
„Žinia, kad laukiuosi, mus su vyru be galo nudžiugino, – pasakoja „Tavo vaiko“ skaitytoja. – Nėštumas buvo lengvas, jaučiausi gerai. Nejutau jokio nerimo ar ženklų, kad galiu prieš laiką pagimdyti. Tad, kai 34–ą nėštumo savaitę netikėtai nubėgo vandenys, pirmiausia negalėjau susivokti, kas nutiko. Vėliau gydytojai aiškino, kad priešlaikį gimdymą greičiausiai paskatino peršalimo liga. Kai pagimdžiau dukrytę, susipynė diena su naktimi, dienos viena su kita, todėl neprisimenu, kada tiksliai – antrą ar trečią gyvenimo parą gydytojai pranešė, kada mano kūdikis užsikrėtęs auksiniu stafilokoku.
Apie šią bakteriją nieko nebuvau girdėjusi, negalėjome su vyru suprasti, kaip kūdikis, gulintis inkubatoriuje, kuris turėtų būti visiškai sterilus, galėjo užsikrėsti auksiniu stafilokoku. Jau ir taip buvo be galo sunku matyti savo kūdikį, kuris tesvėrė 2 kg ir buvo vos 42 cm ūgio. O dar žinia, kad reikės operacijos...
Gydytojams nerimą sukėlė supūliavusi bambutė, pažastėlėse ir už ausyčių atsiradę pūlinukai. Maždaug po aštuonių dienų ant nugarytės iškilo didžiulė 4 cm skersmens pūlinga votis. Gydytojai atliko vieną gilų voties pjūvį, tačiau viso pūlinio pašalinti nepavyko. Tada gavome siuntimą į Kauno klinikas, kuriose mergaitei buvo atlikta dar viena operacija – padaryta daug mažių pjūvių. Šį kartą visi pūliai išbėgo, o antibiotikais pavyko išgydyti ligą. Su dukryte ligoninėse išbuvome mėnesį, per tą laiką ji išmoko valgyti iš krūties ir sutvirtėjo. Dabar jai 13 mėn. ir jokių ligos padarinių neliko.“
Ką verta žinoti apie auksinį stafilokoką?
Tai vienas dažniausių ligų sukėlėjų
Auksinis stafilokokas – viena dažniausiai sutinkamų bakterijų. Maždaug kas trečias žmogus yra šios bakterijos turėtojas, nors pats to nė neįtaria. Ši bakterija nesukeldama jokių ligos požymių mėgsta tūnoti ant odos arba nosies šnervėse. Auksinio stafilokoko turėtojai į aplinką jį paskleidžia kosėdami, čiaudėdami. Net ir nesirgdami žmonės, pasikrapštę arba išsivalę nosį, stafilokoką perkelia ant odos, daiktų ir žmonių, kuriuos liečia, maisto. Taip ši bakterija yra perduodama kitiems. Tačiau daugumai žmonių ji nesukelia ligos niekada arba iki tam tikro laiko, kai nusilpsta imunitetas, dėl ligos, įtampos ar kitų priežasčių. Didžioji dalis žmonių, linkusių sirgti atopinėmis ligomis – egzema, astma, šienlige, yra auksinio stafilokoko turėtojai.
Ligos
Auksinis stafilokokas dažniausiai paskatina odos ligas: votis, folikulus, mastitus. Ši bakterija mėgsta plaukuotas kūno vietas, pavyzdžiui, plauko folikulą ir kai pažeidžiama oda, pavyzdžiui, skutantis, pažastyse, ant veido, intymiose kūno vietose, atsiranda vočių arba pūlinukų. Šios ligos, sukeltos auksinio stafilokoko, nėra pavojingos, tačiau yra ir keliančių pavojų gyvybei.
Kai kurie auksinio stafilokoko porūšiai yra atsparūs antibiotikams, jų vis daugiau, mat žmonės vartoja vis daugiau antibiotikų. Šie stafilokokai, vadinami MRSA (multirezistentiški štamai) sukelia ne paviršines odos, o vidaus organų užkrečiamąsias ligas, kurios gali baigti mirtimi arba gali tekti amputuoti galūnes. Vis daugiau žmonių yra pavojingų gyvybei stafilokokų turėtojai ir nieko apie tai nenutuokia, bet pakanka, kad jų imunitetas nusilpsta ir bakterija pradeda labai sparčiai daugintis. Jeigu žmogus užsikrečia antibiotikams atspariu auksiniu stafilokoku, ši bakterija gali patekti į vidaus organus, kaulus, kuriuose formuojasi pūliniai. Pavojingiausias gyvybei yra stafilokokinis sepsis ir toksinio šoko sindromas.
Kūdikis užsikrečia nuo mamos
Dažnai manoma, kad auksiniu stafilokoku kūdikis užsikrėtė ligoninėje, tačiau tai nebūtinai tiesa. Kadangi 25–30 proc. žmonių yra šios bakterijos turėtojai, labai didelė tikimybė, kad patys ją ir perduoda savo vaikams. Kai naujagimis gimsta, yra paguldomas mamai ant krūtinės ir tuo metu jo kūną nusėja daugybė gerųjų ir blogųjų bakterijų, tarp jų gali būti ir auksinis stafilokokas.
Naujagimį gali užkrėsti ir aplinkiniai, ligoninės personalas, jeigu apžiūrėjęs vieną ligonį prie kito prieina nenusiplovęs ir nedezinfekavęs rankų, broliai ir seserys, ypač jeigu sloguoja su žalios spalvos išskyromis. Ar naujagimis, susidūręs su auksiniu stafilokoku, susirgs, priklauso nuo imuninės sistemos. Kuo silpnesnis mažylis, tuo didesnė tikimybė, kad bakterija sukels užkrečiamąją ligą, pavyzdžiui, atsiras pūlinukų, vočių, supūliuos bambutė.
Yra tikimybė ligoninėje užsikrėsti atspariu antibiotikams auksiniu stafilokoku. Kuo didesnė ligoninė, tuo didesnė tikimybė, kad ten cirkuliuoja pavojingi stafilokokai, tačiau net ir mūsų didžiausių ligoninių reanimacijos skyriuose yra išauginama tik apie 12 proc. vaistams atsparių stafilokoko porūšių, visi kiti yra mažiau agresyvūs. Na, o iš visų stafilokokų, kurie cirkuliuoja mūsų visuomenėje, 1–2 proc. yra atsparūs antibiotikams.
Žmonės į ligoninę patenka dėl kokios nors ligos, kuria sergant nusilpsta imunitetas. Tuo metu jų organizme ramiai tūnojęs auksinis stafilokokas pradeda sparčiai daugintis ir paskatina kokią nors užkrečiamąją ligą. Todėl ir susidaro įspūdis, kad šia bakterija užsikrėtė ligoninėje, nors iš tiesų ji iki šiol ramiai tūnojo ir laukė – progos pradėti daugintis bei paskatinti užkrečiamąją ligą.
Kaip gydomas?
Auksinio stafilokoko sukeltos užkrečiamosios ligos gydomos antibiotikais. Kartais vaistų ir neprireikia, pavyzdžiui, jeigu atsiranda viena votis, dažnai pakanka ją prapjauti ir drenuoti. Jeigu votys kartojasi nuolatos, antibiotikus tenka gerti 4–6 savaites. Yra ligų, pavyzdžiui, osteomielitas (kaulų pūlinis uždegimas), kuriuo susirgus antibiotikus tenka gerti kelis mėnesius.
Nė vienas naujagimis nėra apsaugotas nuo auksinio stafilokoko, nes didelė tikimybė, kad mama turi šią bakteriją. Nėščiai moteriai nėra atliekami auksinio stafilokoko tyrimai, nes net skyrus antibiotikų ir sunaikinus bakteriją tuoj pat vėl ją „pasigautų“.
Yra žmonių, kuriems auksinis stafilokokas tiesiog „nelimpa“ ir jie niekada netaps šios bakterijos turėtojais. Tai, ar mes turime šią bakteriją ir galime ja apkrėsti savo vaikus, priklauso tik nuo to, ar atsparus mūsų organizmas, ir savybių, kurių pakeisti neįmanoma.
