Konsultuoja Lietuvos automobilininkų sąjungos specialistė Eglė Kestenienė, projekto kedutesaugo.lt vadovė.

- Kaip vertinate sugriežtintą vaikų vežimo automobilinėse kėdutėse tvarką?

Ketverius metus vykdydami akciją „Apsaugok vaiką nuo pavojų kelyje“ skatiname vairuotojus naudoti vaikų automobilines saugos priemones, tačiau matau, kad ne visi supranta, kam to reikia. Prieš kelerius metus atlikome darželinukų tėvų apklausą ir paaiškėjo, kad dauguma automobilio kėdutėse veža vaikus iki trejų metų – ir tik todėl, kad „taip reikia pagal įstatymą.“

Vadinasi, paskui sega automobilio saugos diržais, skirtais suaugusiesiems. Tačiau trejų metų vaikas jiems per mažas. Tokį vaiką automobilyje prisegus saugos diržu jis „eis“ per kaklą ir pilvą. Įvykus eismo įvykiui tai labai pavojinga ir gali sužaloti kaklą bei vidaus organus. Kadangi vaikai labai skirtingi, sunku pasakyti, iki kokio amžiaus reikės automobilio kėdutės. 135 cm ūgio gali būti ir 9 m., ir jaunesni ar vyresni berniukai bei mergaitės.

- Kaip patartumėte išrinkti tinkamą automobilio kėdutę paaugusiam vaikui?

Tinkama vaikų automobilinė saugos priemonė yra ta, kuri atitinka tris svarbiausius kriterijus:

- standartą, žymimą ECE R44/03 ar R44/04. Jeigu perkant jo nėra nurodyta, vadinasi, kėdutė nesertifikuota ir yra tiek saugi, kiek saugi automobilyje pastatyta taburetė.

- pritaikyta konkretaus vaiko ūgiui ir svoriui. Vienas svarbiausių požymių, kad metas pirkti didesnę kėdutę – kai vaiko galva išauga atlošą.

- tinkamai įtvirtinta automobilyje. Pritvirtinta ji iš vietos gali pajudėti 2–3 cm, jeigu „tabaluoja“, neatlieka apsaugos funkcijos. Kėdutėje prisegus vaiką diržais, jie turi būti taip įtempti, kad tarp diržo ir vaiko tilptų du pirštai.

Kol vaikas užauga, vidutiniškai prireikia trijų kėdučių: pirmoji skirta kūdikiams, antroji – maždaug nuo metų iki 4–5 m. Trečią rekomenduoju pirkti tokią, kai vaikui paaugus būtų galima nuimti jos nugarėlę ir liktų tik paaukštinimas. 

              0            nuo gimimo iki 10 kg
0+ nuo gimimo iki 13 kg
1 9–18 kg
2 15 iki 36 kg
3 22–36 kg. Šiai grupei priskiriamos ir kėdutės–paaukštinimai

- Kaip manote, kokio amžiaus vaikui jau pakanka paaukštinimo ir nebereikia kėdutės?

Kėdutė saugesnė ir patogesnė. Ji turi nugaros, galvos atramą bei šoninių smūgių apsaugas, todėl kuo ilgiau joje vaikas sėdės, tuo geriau. Manau, kad ketverių–penkerių, net ir septynerių metų vaikas turi važiuoti kėdutėje. Paaukštinimas pakelia vaiką iki reikiamo aukščio, kad automobilio saugos diržai juostų jį taisyklingai – per petį ir dubens kaulus. Jeigu vaikas išauga kėdutės atlošą arba į ją nebetelpa pečiai, tada tinka paaukštinimas. Kai kurie pigūs paaukštinimai būna iš putplasčio, jeigu jų funkcija – tik pakelti vaiką, gal to užtenka, bet tokios abejotinos kokybės kėdutės nerekomenduočiau pirkti. Paaukštinimai taip pat turi atitikti standartus ir turėti tai patvirtinantį lipduką. Kėdučių kainos irgi labai skiriasi, tačiau kad ir kaip būtų, tenka pripažinti, kad brangesnės yra patogesnės. Taip, yra ir pigesnių, atitinkančių standartus, bet jos neretai būna kietesnės, atlošiukai be šoninių apsaugų ir pan.

- Kurioje vietoje saugiausia tvirtinti paaugusio vaiko kėdutę?

Visada yra saugiausia tvirtinti automobilio kėdutę ant galinės sėdynės, per vidurį. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad vaikas yra maždaug 16 proc. saugesnis, kai važiuoja gale, o ne priekyje. Jei ant galinės sėdynės, per vidurį, nėra galimybių tvirtinti kėdutę, manyčiau, kad saugiau tvirtinti ant galinės sėdynės vairuotojo pusėje.

- Kaip manote, kodėl vis dar pasitaiko tėvų, tikinčių, kad patyrus smūgį mamos glėbys saugo geriau negu automobilio kėdutė?

Įvykus įvykiui ir patyrus smūgį vaiko svoris padidėja 20–50 k. Įsivaizduokite, mama laiko 10 kg kūdikį, kuris įvykus smūgiui tampa sunkus kaip begemotukas ir su didžiule jėga lekia iš savo vietos. Jokia motinos meilė nenulaikys. Ir viskas įvyksta per kelias sekundes. Beje, nepatartina salone vežiotis daug ir sunkių daiktų, nes patyrus eismo įvykį viskas, kas nepritvirtinta, lekia iš vietų.

Per kelerius pastaruosius metus tėvų požiūris keičiasi į gerą pusę, ir miestuose padėtis nebloga, tačiau kaimuose... Ten ne tik kėdutė, bet ir saugos diržai yra retenybė, vaikas sėdi iškišęs nosį tarp sėdynių.

Trys kvailiausi pasiteisinimai nevežti vaiko automobilio kėdutėje

1.„Kėdutės daug kainuoja, neturime pinigų.“

Tėvų apklausa parodė, kad tai viena kėdučių neturėjimo priežasčių, tačiau tokiu atveju kyla klausimas, kam šeima teikia pirmenybę. Vaiko saugumui ar kalnui nereikalingų žaislų, drabužių ir daiktų? Jeigu šeima laukia vaikučio ir turi automobilį, kuriuo jį vežios, kėdutė turi būti būtiniausių pirkinių sąraše.

2. „Mes užaugome be kėdučių, ir mūsų vaikai užaugs.“

Toks požiūris būdingesnis vyresniems žmonėms, esu girdėjusi, kad kai kurie visažiniai seneliai taip tvirtina užsispyrę. Šio argumento neverta komentuoti.

3. „Mano vaikas atsisako sėdėti kėdutėje.“

Vaikas automobilio kėdutėje vežiojamas nuo gimimo, nes taip saugiau jam. Juk nediskutuojame, ar leisti vaikui žiemą vaikščioti nuogam, kišti rankas į degantį laužą. Kiekvienas mažylis turi teisę į saugumą, jo teisė yra būti vežiojamam saugiai kėdutėje. Pratindami vaikus važiuoti kėdutėse, raginame juos elgtis saugiai kelyje. Esu tikra, kad toks vaikas mąstys ir pereidamas per gatvę, važiuodamas dviračiu. O tai, kad yra amžiaus tarpsnių, kai vaikai protestuoja vežami kėdutėse, natūralu. Bet koks psichologas pasakys, kad vaikai taip bando ribas, kas jiems galima, o ko – ne.

Tai įdomu

Lietuvos automobilininkų sąjunga Vokietijoje esančiame „ADAC technikos centre“ dalyvavo atliekant saugos kėdučių bandymus su manekenu, kurio ūgis ir svoris atitiko trejų metų vaiko. Lietuvių prašymu atlikti trys bandymai: vaikas automobilyje važiuoja neprisegtas, prisegtas tik automobilio saugos diržu ir įsodintas kėdutėje neprisegtas, kuri... pati neprisegta. Kuris šių variantų geriausias, atsakyti neįmanoma, čia tas pats, kaip paklausti: „Kokiu būdu norėtumėte mirti?“

Kai kuriuose naujuose automobiliuose galima paaukštinti galinę sėdynę. Vaikas pakeliamas aukščiau, kad prisegus jį automobilio diržais šie juostų petį ir dubenį. Vieną tokį japonišką automobilį išbandė ir šešiametė Miglės sesuo Eglė.

„Tavo vaiko“ eksperimentas

Kaip saugiausia sėdėti trimečiui? Tai mums sužinoti padės trejų metų Miglė. 102 cm ūgio ir 18 kg svorio mergaitė mielai išbandė visus jai pasiūlytus sėdėjimo variantus.

1.Prisegta automobilio saugos diržais.

Komentaras: Pagal iki šiol galiojančią vaikų vežimo tvarką Miglė būtų galėjusi sėdėti ant galinės automobilio sėdynės prisegta štai taip, tik automobilio saugos diržais. Diržas „eina“ tiesiai per mergaitės kaklą ir pilvą – įvykus eismo įvykiui baigtis būtų liūdna.

2. Sėdi ant paaukštinimo.

Komentaras: Paaukštinimas šiek tiek pakėlė mergaitę, tačiau metro ūgio mažylei to nepakanka. Automobilio saugos diržas vis dar „eina“ per kaklą ir pilvą. Išvada: trejų metų vaikui paaukštinimo nepakanka.

3. Sėdi 15–36 kg automobilio kėdutėje.

Komentaras: Pasodinta į šią kėdutę mergaitė iš karto nusišypsojo, supratome, kad pasijuto patogiau, negu prieš tai. Šios grupės kėdutės neturi savo saugos diržų ir automobilyje tvirtinamos įprastais saugos diržais. Beveik visas tokias kėdutes galima išardyti ir lieka tik paaukštinimas. Ši kėdutė Miglei tinka ir pagal ūgį, ir pagal svorį.

4. Sėdi 9–36 kg automobilio kėdutėje.

Komentaras: Ši kėdutė yra universalesnė, t. y. skirta įvairioms amžiaus grupėms. Ji turi 5 taškų saugos diržus ir kol vaikas telpa, yra segamas jais, vėliau jie išimami ir kėdutė segama įprastais automobilio diržais. Dar vėliau kėdutė išardoma ir lieka tik paaukštinimas. Ši kėdutė Miglei tinka ir pagal ūgį, ir pagal svorį.

Ką apie naująją vaikų vežimo tvarką mano mamos?

Deimantė: „Pritariu, kad automobilio saugos diržai pritaikyti suaugusiesiems ir visai netinka vaikams, todėl specialios kėdutės yra puikus sprendimas ir apsauga.“

Elvina: „Pritariu, juk ne veltui atsiranda tokių įstatymų, nuo to vaikui tik saugiau. Vežiosiu tiek, kiek reikės. Tereikia tinkamai pritaikyti kėdutę, kad vaikui važiuoti būtų patogu.“

Renata: „Tiktai už. Tai patikimiausias būdas apsaugoti savo vaikus nuo menkiausių sužeidimų. Manyčiau, kad policija turėtų taip pat griežčiau tikrinti, ar vaikai vežami tinkamai. Mat praktika rodo, kad kai kurie atsainiai žiūri į vaiko kelionę ir neretai galvoja, kad „mažas atstumas – nieko tokio.“ Deja, kartais ir kelių šimtų metrų pakanka nelaimei. Jei norime, kad mūsų vaikai augtų saugūs, turime tuo ir patys pasirūpinti. Net ne turime, o privalome!“

Miglė: „Tiesą sakant, nelabai pritariu. 135 cm vaikai vidutiniškai būna 9 m. Abejoju, ar čia pasisakiusios mamos tikrai savo devynmečius dar vežios kėdutėse. Manau, kad 120 cm būtų priimtinesnė riba, tokio ūgio vidutiniškai būna šešiamečiai. Būna tokie specialūs segtukai, kuriuos reikia pritvirtinti prie saugos diržo ir jais galima reguliuoti diržų aukštį. Tik iki Lietuvos, ko gero, dar neatkeliavo šita naujovė...“

Ieva: „Aš nepritariu, man atrodo, kad geriausiai būtų kėdutėse segti vaikus iki kokių 5 m. Vėliau jie, manau, ir taip sėdi ramiai. Aišku, prisegti diržu reikia.“

Agnė: „Mes pritariame tokiam sprendimui. Saugus vaikas yra svarbiausia. Vaikai auga nevienodai, todėl ūgis, o ne amžius turėtų būti didžiausias kriterijus.“