Dešimtadalis Lietuvos
Šią dieną įvairios organizacijos, kurioms ne vis vien, kaip elgiamasi su Žeme, stengiasi pateikti kuo daugiau informacijos apie žmogaus gyvenimo ir veiklos pasekmes: su Everestu besirungiančius šiukšlių kalnus, išeikvotus gamtinius resursus, užterštus vandenis...
Net didžiausias skeptikas akimirką pasijunta tarsi po gero baliaus pirmą kartą blaiviomis akimis žvelgtų į pasaulį. Lyg per Naujuosius pasižada vartoti mažiau, tausoti labiau... iki kito karto. O štai tada, numojęs ranka, kad vienas pasaulio nepakeis, vėl grįžta prie jau pažįstamo gyvenimo ritmo ir įpročių.
Tačiau iš mažų iniciatyvų gimsta didelė jėga. Tai įrodė projektas „Darom“, 2008 m. užgimęs Estijoje ir Lietuvoje. Šiemet jis suvienys net šimtą pasaulio šalių. Nuo kovo pabaigos iki rugsėjo pabaigos prie pasaulinės akcijos „Darom“ („Lets do it world“) prisijungs netgi tokios valstybės kaip Butanas, Gana, Taivanas.
„Retai susimąstome, kad tvarkydamiesi savo aplinką kartu tvarkome dalį pasaulio. Juk iš tiesų esame dalis didelio kiemo“, – sako „Darom“ projekto vadovas Karolis Sargūnas.
Bendrą „kiemą“ kuopiančiųjų bent jau Lietuvoje padaugėja po 50 tūkst. žmonių kasmet. Tikimasi, jog šiemet akcijoje su grėbliais, kastuvais ir šluotomis susirinks dešimtadalis visų šalies gyventojų. Vaikišką klausimą „Kodėl aš?“ pakeičia išdidžiai skambantis „O kas kitas, jei ne aš?“.
„Darom“ projekto vadovo teigimu, net 60 proc. visų akcijos dalyvių – mokiniai ir jaunimas. „Džiaugiamės, kad jų tiek daug. Tvarkymasis jiems tampa natūraliu dalyku, o šiukšlinimas – netoleruojamu. Viena kolegė pasakojo, kaip važiuodama automobiliu norėjo išmesti pro langą nuograužą. „Mama, negalima, nes paskui kažkam reikės rinkti“, – sudrausmino vaikas“, – pasakoja K. Sargūnas ir apgailestauja, kad kur kas mažiau į šią akciją įsitraukia vyresnio amžiaus žmonių.
Kalti ne šunys, o šeimininkai
Pirmojoje Lietuvoje akcijoje „Darom 2008“ dalyvavo tūkstantis žmonių, iš viso surinkta šimtas tonų atliekų. O štai pastaraisiais metais surenkamų atliekų kiekis jau skaičiuojamas tūkstančiais tonų. Paklaustas, kokia būtų Lietuva be ketverius metus joje rengiamos akcijos, K. Sargūnas atsidūsta: „Negaliu ir net nenorėčiau įsivaizduoti...“
O įsivaizduoti nesunku: pavasarinę nuotaiką gadintų ne tik šiukšlės, bet ir šunų ekskrementai, palikti ne vien pievutėse, kuriose žaidžia vaikai, bet ir ant šaligatvių. Su šunų augintojais ne vienus metus tartasi ir prašyta, raginta socialinėmis reklamomis, bet rezultatų nematyti. Nepadeda ir kelis šimtus litų siekiančios baudos.
Pernai beglobiais gyvūnais besirūpinanti organizacija „SOS gyvūnai“ surengė akciją „Surink 2011“: šunų augintojai buvo skatinami surinkti savo augintinių ekskrementus. „Šia akcija norėjome pasakyti, kad dėl aplinką teršiančių ekskrementų kaltas ne šuo. Pirmiausia reikia auklėti jo šeimininką“, – idėją paaiškina „Surink 2011“ iniciatorė Viktorija Murauskienė.
Per akciją paaiškėjo, jog daugelis žmonių surinktų savo augintinių ekskrementus, tačiau neturi kur jų dėti, mat miestų valdžia nepasirūpina tam skirtomis šiukšliadėžėmis, o į buitinių atliekų šiukšliadėžes mesti draudžiama. „Kai mūsų klausia, kaip pasielgti, patariame vis dėlto surinkti ir išmesti bent jau į kieme stovintį konteinerį. Dalis žmonių, nors ir nėra sąlygų, savo augintinių ekskrementus surenka. Norint viskas įmanoma“, – įsitikinusi V. Murauskienė.
Pirmus metus šią vykdytą akciją palaikė Klaipėdos, Vilniaus, Jonavos, Neringos, Šiaulių bei dar keletas kitų savivaldybių. Iš Kauno savivaldybės, kurioje ši problema itin aktuali, į kvietimą prisidėti organizatoriai atsakymo nesulaukė. Tiesa, vis dėlto susimąstyta. Jau šią vasarą įvairiose Kauno vietose turėtų atsirasti penkiasdešimt ekskrementams skirtų šiukšliadėžių. Tačiau jomis pasidalinti bus nelengva, mat poreikis kur kas didesnis. Kauno miesto savivaldybei paskelbus apie planus įrengti tokias šiukšliadėžes, Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai iš kauniečių sulaukė daugiau nei 150 pageidavimų.
Driekiasi šiukšlių kelias
Lietuvoje renkamos šiukšlės, vis kuriamos ir visuomenei pristatomos originalios šiukšliadėžės, kurios turėtų paskatinti bei įpratinti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius nešiukšlinti miesto. Tačiau nuo centro nutolusiose gatvėse lyg dykumoje – šiukšliadėžių nematyti. Sugniauži į saują saldainio popieriuką ir eini gatve kilometrą, du dairydamasis ir labai dažnai nerasdamas, kur išmesti. Tiesa, dalis neneša. Sužinojęs, kiek tonų šiukšlių surenkama Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose kasmet, nustembi – jomis, lyg pasakoje apie Grytutę, nužymėtas visas kelias iki jūros.
Vien 2010 m. šiukšlių buvo surinkta apie 5 000 tonų, 2012 šiek tiek mažiau – 3 700 tonų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimundo Indrulėno teigimu, žiemą atliekos renkamos tik iš poilsio aikštelių, autobusų stotelių, o nutirpus sniegui – iš pakelių. Daugiausia jų surenkama šalia kolektyvinių sodų bei kurortiniuose kelio ruožuose, poilsinėse zonose, prie ežerų.
„Dažniausiai išmetamos komunalinės atliekos, statybinis laužas, panaudotos padangos. Dalis šiukšlintojų vis dar dideliais kiekiais sukauptas šiukšles išveža į pamiškes bei pakelės aikšteles. Tačiau šiukšlių kalnai kaupiasi ne tik dėl gyventojų sąmoningumo stokos, bet ir dėl savivaldybių nesugebėjimo organizuoti atliekų tvarkymo“, – teigia R. Indrulėnas. Nors dar surenkama kalnai šiukšlių, vis dėlto jų pamažu mažėja.
Ne tik rinks, bet ir rūšiuos
Didėjantį žmonių sąmoningumą pastebi ir akcijos „Darom“ organizatoriai. Miestuose kasmet ne tik daugiau susiburia žmonių, bet ir mažėja renkamų atliekų kiekis. Kelerius metus iš eilės teikus pirmąją pagalbą labiausiai prišiukšlintoms vietovėms, šiemet nuo šiukšlių karieso tikimasi aktyviau vaduoti kuo daugiau pamiškių, poilsiaviečių, o dalį surinktų atliekų perdirbti.
„Kol kas labiausiai trūksta žmonių, galinčių savo lėšomis nuvažiuoti į tokias vietoves ir jas sutvarkyti, iš jų išvežti šiukšles. Esame savanoriška organizacija, lėšų tam skirti negalime, nes neturime. Prašysime gyventojų, kad visas atokiose vietovėse surinktas atliekas nedidele priekaba ar kita transporto priemone nuvežtų iki artimiausio šiukšlių surinkimo taško“, – pasakoja K. Sargūnas.
Ramybės neduoda ir tai, kad didžiuliai kiekiai surinktų atliekų keliauja tiesiai į sąvartynus, nors dalį jų tikrai būtų galima perdirbti. Todėl kai kuriose šalies vietovėse renkamos šiukšlės bus rūšiuojamos. Dėl jų surinkimo ir išvežimo sudėtingumo kol kas neįmanoma rūšiuoti visų akcijos metu renkamų atliekų. Organizatoriai tikisi, kad atkreips dėmesį ir paskatins žmones rūšiuoti, nepaisant visų su tuo susijusių gandų.
„Tam tikras informacijos stygius žmones verčia abejoti, ar rūšiavimas yra veiksmingas. Stengsimės daug kalbėti šia tema, taip pat apie atsakingą vartojimą. Nesame tik atliekų rinkėjai, mums rūpi, kad jų kasmet rastume vis mažiau. Turime pradėti galvoti, ką daryti, kad ta šiukšlinimo manija baigtųsi“, – teigia „Darom“ projekto vadovas.
Pavasaris – metas, kai pabunda ne tik gamta, bet ir žmogus. Jis tampa aktyvesnis, imlesnis, linksmesnis, pajėgesnis keisti pasaulį. Tiesa, daugelis pirmiausia norėtų pakeisti kaimyną. Gal pradėkim nuo savęs?
