„Dabar su džiaugsmu ir be menkiausio nerimo skaičiuoju paskutines laimingai bėgančias nėštumo savaites. Jaučiuosi puikiai. Jei tik kada išgirsiu, kad mano draugės skundžiasi panašiais simptomais, mielai joms rekomenduosiu geležies preparatą“, - kalbėjo muzikos pedagogė A. Kuliešienė.
Su dvejais metais vyresniu vyru, vadybininku dirbančiu Pauliumi ji laukiasi pirmagimio. Šiuo metu Astai – 38 nėštumo savaitės. Anot medikų, vasario 22-ąją turėtų gimti berniukas.
„Viskas, ko reikia būsimam kūdikiui, nupirkta ir paruošta. Labai laukiame į šį pasaulį netukus ateisiančios naujos gyvybės. Ir vardą jau esame išrinkę – ketiname pavadinti jį Rapolu“, - pasakojo būsimoji mama.
Rytais svaigo galva
Tai dabar A. Kuliešienė džiaugiasi laimingai bėgančiomis nerūpestingomis paskutinėmis nėštumo savaitėmis, tačiau iš pradžių ne viskas ėjosi taip sklandžiai. Po trijų mėnesių Asta pastebėjo, jog svaigsta galva.
„Toks silpnumas nuo pat ryto, jauti, kaip ima temti akyse, trūkti oro, o galvoje prabėga mintis – ar suspėsi atsisėsti, kol nenugriuvai“, - prisiminė kaunietė.
Todėl be artimųjų pagalbos ji nedrįso kelti kojos iš namų.
„Norėdama kad ir į parduotuvę išeiti, į kompaniją kviesdavausi vyrą, mamą ar draugę“, - sakė A. Kuliešienė. Jauną moterį dusindavo ir lipant laiptais.
Pakoreagavo maisto racioną
Kaunietės savijauta pasikeitė po apsilankymo pas medikus. Šie A. Kuliešienei diagnozavo anemiją – geležies trūkumą. Skirti vaistai leido jaunai moteriai jaustis geriau.
„Savijauta gera. Skųstis tikrai negaliu“, - tvirtino kaunietė. Ji spėja, jog anemijai ir geležies trūkumui įtakos turėjo ir jos pačios gimimo istorija.
„Į šį pasaulį pasibeldžiau 26 savaičių, svėriau 900 gramų. Dabar neišnešioti naujagimiai gimsta dažniau ir lengviau išgyvena, o tuomet - beveik prieš 26 metus - tai buvo retas atvejis, kad toks kūdikis išgyventų“, - sakė A. Kuliešienė.
Būsimoji mama gerokai pakoregavo ir savo maisto racioną – renkasi daugiau daržovių ir apskritai sveikesnį maistą.
Specialistų komentarai
Vilniaus universiteto profesorius - emeritas, habilituotas daktaras Algimantas Raugalė:
Pastaruoju metu Lietuvoje labai padaugėjo nėščiųjų, sergančių geležies stokos mažakraujyste. Joms gydyti skiriama geležies preparatų ir folio rūgšties. Nedidelės geležies preparatų dozės (apie 30-60 mg elementinės geležies per parą) skirtinos visoms nėščiosioms, įvertinus didelį geležies stokos mažakraujystės atvejų dažnį tarp Lietuvos nėščiųjų.
Be to, nustatyta, jog vaisiaus apsigimimų sumažėja, jei nėščiajai dar prieš planuojamą nėštumą papildomai skiriama folio rūgšties (keturias savaites iki planuojamo nėštumo ir pirmuosius tris nėštumo mėnesius).
Lietuvoje taip pat bandėme įvesti, kad visoms nėščiosioms būtų skiriama folio rūgšties, bet kol kas to padaryti nepavyko.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, prof. Rūta Nadišauskienė:
Išsivysčiusiose šalyse anemija paplitusi iki 20 proc., besivystančiose – 40-80 proc., o Lietuvoje – apie 20 proc.
Labai priklauso, kuriame nėštumo trimestre ji diagnozuojama nėščiajai. Anemija įtariama toms nėščiosioms, kurioms nustatoma, kad hemoglobinas mažesnis negu 110 pirmajame bei trečiajame nėštumo trimestre, ir mažesnis, negu 105 antrajame nėštumo trimestre. Laukiantis kūdikio, organizmas natūraliai ima kaupti skysčius, kurių daug netenkama gimdymo metu, todėl hemoglobino kiekis prasiskiedžia.
Specifinių anemijos simptomų nėra. Ją galima įtarti toms, kurių blyški oda ar gleivinė, kamuoja greitas nuovargis, dusulys (pavyzdžiui, palipus laiptais), silpnumas, alpimas, raumenų silpnumas, sunku sutelkti dėmesį – visi požymiai, atsirandantys dėl deguonį po organizmą pernešančios medžiagos trūkumo. Tokių žmonių oda – sausa, šiurkšti, vaškuota, lūžinėja nagai ir plaukai.
Ryški anemija gali didinti priešlaikinio gimdymo rizika, gali prasčiau vystytis ir gimti mažesnio svorio naujagimis.
Todėl norint įsitikinti, ar pacientei tikrai geležies stokos anemija, reikia atlikti feritino koncentracijos kraujyje tyrimą.
Dažnai moterys, kurioms diagnozuojama anemija, stengiasi valgyti daug burokėlių, morkų, braškių. Bet norint kompensuoti geležies trūkumą organizme, jų reikėtų suvalgyti neįmanomai didelį kiekį. Apskritai geležies trūkumo sukelta anemija gydoma ilgai – keletą mėnesių ir geležies preparatais vaistais, o vaisius ir daržoves valgyti sveika, bet jos skirtos ne gydymui.
Tarp kitko
Kai su maistu nepakankamai gaunama geležies ar ji sunkiau pasisavinama, organizme vystosi anemija (mažakraujystė). Geležies trūkumas – būklė, kuriai būdingas geležies atsargų sumažėjimas ar nebuvimas. Dėl to sutrinka audinių, taip pat eritrocitų, aprūpinimas geležimi.
Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti. Dėl to ir prasideda įvairūs negalavimai, sutrinka visų organizmo sistemų darbas.
Geležies trūkumas gali vystytis intensyviai sportuojantiems, daug prakaituojantiems, moterims gausiai kraujuojant menstruacijų metu, besilaikantiems griežtų dietų, mažai ar visai nevartojantiems mėsos bei sunkiomis ligomis sergantiems asmenims.
Daugeliui nėščių moterų diagnozuojama geležies stokos anemija, nes ji reikalinga ir vaisiaus kraujo kūneliams gaminti.
Jei nėštumo metu mamai trūko geležies, nepakankamu jos kiekiu pasižymės ir naujagimis.
Priešmenopauzės amžiaus moterys menstruacijų metu praranda nemažai kraujo, todėl jas dažnai užklumpa mažakraujystė.
Vyresniame amžiuje rizika susirgti anemija didėja dėl virškinimo sutrikimų ir prasto geležies įsisavinimo iš maisto, blogos kokybės dantų protezų.
