Parengti šią publikaciją padėjo Baltijos aplinkos forumo (www.bef.lt) cheminių medžiagų specialistės Zita Dudutytė ir Laura Stančė.
Skalbiklių pasaulyje
Skalbimo priemonės – tai ištisas pasaulis: milteliai, pastos, skalavimo priedai, balikliai, minkštikliai... Kiekvienos skalbimo priemonės etiketėje rasite nurodyta daug įvairių medžiagų. Kiekviena iš jų atlieka tam tikrą funkciją, taigi pastudijuokime etikečių užrašus.
* Paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM) – tai svarbiausia skalbiklio sudedamoji dalis, padedanti nuo audinio atskirti nešvarumus. Jos gali būti katijoninės (dažniausiai sulfatai), anijoninės (sulfonatai, chloridai), alkilfenoletoksilatai. Nuo PAM kiekio skalbiklyje priklauso, kiek skalbinių galima juo išskalbti.
* Fosfatai, fosforo junginiai, polikarboksilatai minkština vandenį. Vietoj fosfatų gali būti naudojami aplinkai „draugiškesni“ ceolitai.
* Chloro junginiai, vandenilio peroksidas, karbonatai, perboratai – tai balikliai.
* Fermentai padeda pašalinti įvairias dėmes.
* Audinių minkštikliai – chloroformas, benzilacetatas, pentanas.
* Optiniai balikliai – tai molekulės, kurios skalbiant nusėda ant audinio ir paryškina šviesias spalvas.
* Kvapiosios medžiagos suteikia skalbikliams ir skalbiniams kvapą.
* Spalviniai pigmentai – spalvas atgaivinantys priedai.
* Natrio sulfatas, vanduo – tai užpildai, padedantys išlaikyti gaminio konsistenciją.
* Kondicionieriai minkština audinius, suteikia jiems purumo.
* Kiti priedai: aktyvikliai (etilendiamintetraacetatas (EDTA), nitriloacetatas (NTA), standikliai, konservuojamosios medžiagos.
Valiklių gausa
Skirtingų paviršių valiklių taip pat gali būti įvairių: skystų, birių, purškiamų, želės konsistencijos...
Pagrindinės valiklių sudedamosios dalys – PAM, įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, šarmai, kvapai, dezinfekuojamosios medžiagos.
* PAM padeda nuo valomo paviršiaus atskirti nešvarumus. Jų yra įvairios paskirties valikliuose.
* Stiklo paviršių valikliuose yra acto (šalina kalkes) ir amoniako (suteikia blizgesio).
* Į baldų valiklių sudėtį įeina terpentinas, įvairių rūšių vaškas, alkoholiai, įvairūs eteriai ir esteriai.
* Orkaičių valikliuose dažniausiai būna stiprių šarmų (natrio, kalio hidroksido).
Dėmesio! Daugelyje valiklių yra pavojingų cheminių medžiagų.
Galimi pavojai
Vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia skalbimo ir valymo priemonės dėl sudėtyje esančių alergenų: kvapiųjų priedų, dažų, chloro junginių, vandenilio peroksido, karbonatų, optinių baliklių, audinių minkštiklių. Kartais, pasak eksperčių, nereikia net skalbti ar valyti – staigią alerginę reakciją gali sukelti vien aštrus skalbiamųjų miltelių, valiklio kvapas ar dulkės.
Neigiamų padarinių gali turėti ir nepakankamai išskalauti drabužiai. Juose likusios skalbimo priemonės gali dirginti odą ir gleivinę, ypač jei gausiai prakaituojama (tuomet jos nusėda ant drėgnos odos ir ją stipriai alergizuoja). Velkantis tokius drabužius, mažų dulkelių gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti. Mes norime, kad skalbimo ir valymo priemonės pašalintų visas dėmes, tačiau kartu jos pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. Dėl to ji sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairių mikroorganizmų.
Nepatariama skalbiant rankomis naudoti miltelių, skirtų automatinėms skalbyklėms, nes jie labiau sausina ir dirgina rankų odą. Kai kurios skalbikliuose ir valikliuose esančios medžiagos (EDTA, NTA, alkilfenoletoksilatai, chloro junginiai, daugelis kvapų (ypač sintetiniai muskuso), minkštikliai) yra toksiškos ir gali sukelti vėžines, reprodukcines ligas ar kitaip pakenkti organizmui.
Labai žalingi žmogui chloro junginiai. Jie gali neigiamai veikti odą, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžines ligas. Reaguodami su kitomis medžiagomis, jie gali sudaryti nuodingus junginius, pvz., sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingų chloramino dujų. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujų. Jos yra labai nuodingos ir netgi gali tapti mirties priežastimi.
Naudodami valymo priemones saugokite rankas, odą ir akis. Ypač koncentruotos yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir stipriai pažeisti akių gleivinę.
Purškiant langų valiklį taip pat reikia saugoti akis, nes tokių valiklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivinę, sukelti peršėjimą, graužimą, ašarojimą.
Pavojingi žmogaus sveikatai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose. Jie gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką – pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis.
Atsargiai – vaikai!
Kiekvienuose namuose, kur auga vaikai, buitinė chemija turi būti paslėpta ypač stropiai. Mažieji – smalsūs, susipažįsta su pasauliu viską liesdami, uosdami, ragaudami... O skalbimo ir valymo priemonės kvepia, jų pakuotės – spalvotos, patrauklios. Todėl neretai jie paragauja šių priemonių ar jomis suteptomis rankomis pasitrina akis, burną.
Be to, vaikų organizmas jautriau reaguoja į pavojingas chemines medžiagas. Fenoliai gali sukelti viduriavimą, alpimą, pykinimą, pažeisti inkstus ir kepenis. Nitrobenzenas gali sukelti vėmimą, kvėpavimo sutrikimus (net mirtį), vėžines ligas. Formaldehidas stipriai dirgina akis, gerklę, odą ir plaučius, manoma, kad sukelia ir vėžines ligas.
Vamzdžių ir unitazų valikliuose paprastai būna ėsdinamųjų medžiagų. Jos gali stipriai pažeisti odą, sukelti vėmimą, alpimą ar stipriai pažeisti akis (galima net apakti). Baldų valikliuose esančios stipraus kvapo medžiagos (terpentinas, eteriai ir esteriai) gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį ar bronchų spazmus.
Sveikesnė alternatyva
Užuot kasdien griebęsi chemijos, naudokite alternatyvias valymo ir skalbimo priemones: puikiai šveičia ir plauna valgomoji druska, soda (neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, valo nešvarumus, nepažeidžia paviršiaus, minkština audinius ir vandenį, o tai padeda pašalinti purvą), stikliniams ir keraminiams paviršiams valyti tinka vandeniu skiestas actas.
Pasak eksperčių, šios priemonės valo tikrai ne prasčiau nei buitinės chemijos produktai, be to, neturite mokėti už pakuotę ir reklamą.
Būtina pabrėžti ir tai, kad gamintojai ir pardavėjai dažnai manipuliuoja pirkėjais, neva skirtingiems nešvarumams valyti būtinos skirtingos priemonės. Iš tikrųjų nėra būtinybės naudoti skirtingus produktus virtuvės kriauklei, voniai ir viryklei valyti – dažnai jų sudėtis būna labai panaši.
Keletas patarimų
Kad tektų kuo rečiau valyti vamzdynus, pilkite kuo mažiau riebalų. Vis dėlto jeigu jau reikia išvalyti vamzdžius, pirmiausia pabandykite tai padaryti rankine kanalizacijos pompa – jei tai nepadeda, šarmas taip pat nepadės.
Profilaktiškai, norint apsisaugoti nuo kamščių susidarymo, galima į vamzdžius įberti po pusę šaukštelio druskos ir sodos bei nuplauti karštu vandeniu.
Vonios paviršius puikiai nuvalo soda. Norėdami sunaikinti bakterijas, sodą įtrinkite kempinėle ir nuplaukite karštu vandeniu.
Unitazo vidui valyti tinka grynas actas. Jis gali būti naudojamas ir kaip dezinfekuojamoji priemonė (į purkštuvą pripilkite 5 proc. acto tirpalo). Nuolatinis valymas kempinėle naudojant muilą ir vandenį taip pat veiksmingai mažina bakterijų skaičių.
Į vandenį, kuriame skalaujate drabužius, įberkite sodos – ji veikia kaip audinių minkštiklis.
Stiklą veiksmingai valo lygiomis dalimis sumaišyto acto ir vandens tirpalas.
Plaudami indus galite įlašinti į vandenį kelis lašus citrinų sulčių. Tai padės pašalinti riebalus ir maloniai kvepės.
Jeigu druskos, sodos ir acto nepakanka namams tvarkyti, patariama rinktis ekologiškus valiklius ir skalbiamąsias priemones. Ekologijos ženklas (pvz., gėlė, gulbė, mėlynasis angelas, „Ecogarantie“...) garantuoja atitinkamą produktų kokybę. Šiuose produktuose nėra žmogui ir aplinkai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksinių medžiagų, jie yra koncentruoti, t. y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų, taigi ir jų pakuotės – mažesnės.
Ekologiškose priemonėse naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios PAM, dažikliai negali kelti rizikos aplinkai, odą ir kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų negali būti daugiau kaip 0,1 proc. Taip pat ribojamas fosforo junginių – fosfatų ir fosfonatų – kiekis, o langų valikliuose jų išvis negali būti, nenaudojami muskuso turintys kvapai, alkilfenoletoksilatų grupei priklausančios PAM, EDTA, NTA, visiškai nesuyrančios amonio druskos ir kitos pavojingos medžiagos. Ekologiškų produktų etiketėse visada nurodomos tikslios dozės, įvertinant ir vandens kietumą, kurį galite sužinoti iš savo vandens tiekėjo.
Tačiau parduotuvėje galite rasti ir kitų gerų skalbimo bei valymo priemonių, nebūtinai pažymėtų vadinamuoju ekoženklu. Štai pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis valymo ir skalbimo priemones:
* priemonėse neturėtų būti nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių ir kt.;
* fosfatų kiekis skalbikliuose neturėtų viršyti 5 proc.;
* biologinis produkto skilimas aplinkoje (biodegradacija) turėtų būti ne mažiau kaip 90–95 proc.;
* sudėtyje neturėtų būti chloro junginių;
* rinkitės koncentruotą priemonę;
* skalbiamieji milteliai, skirti jautriems žmonėms ar vaikams ir atitinkamai paženklinti, veikiausiai bus be pavojingų cheminių medžiagų (žinoma, būtina tuo įsitikinti ir peržiūrėti sudėtyje išvardytas medžiagas).
Griauname mitus
Jau išsklaidėme mitą apie tai, kad kiekvienai namų kertelei būtina turėti atskirą valiklį.
Kitas reklamos itin noriai peršamas mitas tas, kad dezinfekuojamosios priemonės veiksmingai naikina bakterijas. Mūsų pašnekovės – kategoriškos: šios priemonės tik sumažina bakterijų skaičių, o baigus dezinfekciją jos ir vėl sėkmingai dauginasi.
Naudodami „agresyvius“ valiklius tik skatiname atsparesnių bakterijų atsiradimą. Taip pat dažnai naudojant tokius valiklius pavojingos cheminės medžiagos kaupiasi mūsų organizme, o jų keliamas pavojus gali išryškėti tik po kelių dešimtmečių – tai gali būti viena iš vėžinių, širdies ligų, kvėpavimo takų pažeidimo, imuninės sistemos sutrikimo priežasčių.
Pamodeliuokime situaciją: po maisto gaminimo stalviršį nuvalome drėgnu skudurėliu, gausiai padengtu valikliu. Paskui perbraukiame paviršių tik vandeniu sudrėkintu skudurėliu. Manote, viskas daroma tinkamai?
Taisyklė – paprasta: jei naudojate valiklį, atsakingai dozuokite – pilkite jo kuo mažiau. Vėliau paviršių kruopščiai nuplaukite vandeniu. Arba stalviršį valykite acto ir vandens tirpalu. Nuo to, kaip atidžiai dozuosite valiklį ir vėliau kruopščiai nuplausite vandeniu valomą paviršių, priklausys, kiek cheminių medžiagų liks jūsų gyvenamojoje aplinkoje.
Švarūs namai – merdinti gamta?
Skalbiklius ir valiklius naudojame dažnai. Valomus paviršius nuplauname ir nuskalaujame vandeniu, plauname ir skalaujame drabužius, valymo priemones (skudurėlius, kempines ir t. t.). Todėl susidaro daug nuotekų, kuriose gausu įvairių aplinkai pavojingų medžiagų.
Naudojant skalbimo priemones, kuriose gausu fosfatų, jie kartu su nuotekomis patenka į vandens telkinius – upes, ežerus, tvenkinius, jūras. Per didelis kiekis šių medžiagų paskatina vandens augalų ir dumblių augimą (eutrofizaciją), tačiau jie vėliau žūsta, o juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, atsiranda nemalonus kvapas, užželia ir uždumblėja vandens telkiniai ir upių vagos, kritiškai sumažėja deguonies kiekis vandenyje ir ima dusti žuvys, į gilesnius vandens sluoksnius nepatenka šviesos. Tiesa, skalbimo priemonės – ne vienintelė fosfatų pertekliaus vandens telkiniuose priežastis: trąšų naudojimas žemės ūkyje dar labiau prisideda prie vandens taršos.
Didelę žalą aplinkai daro ir chloro junginiai. Skalbikliuose ir valikliuose dažniausiai aptinkamas chloro junginys – natrio hipochloritas. Chloro junginiai, patekę į aplinką, jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro chlorintus organinius junginius. Šie yra labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau ir nuolat migruoja aplinkoje: oru, vandeniu, dirvožemiu. Jie tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje. Su maistu patenka ir į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms.
Šie organiniai junginiai – labai toksiški, gali sukelti reprodukcinių sutrikimų, moterų nevaisingumą, vėžį, silpnina imunitetą, pažeidžia nervų sistemą, kepenis, inkstus ir kitus organus. Apskaičiuota, kad išvalius unitazą chloro junginių turinčiomis priemonėmis ir norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad, patekę į aplinką, jie nesukeltų neigiamo poveikio, reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų!
Daugelis skalbikliuose ir valikliuose esančių medžiagų aplinkoje nesuskyla iki paprastų, aplinkai nepavojingų. Tai ne tik chloro junginiai, bet ir kai kurios PAM (alkilfenoletoksilatai, amonio druskos), EDTA, NTA, kvapai, optiniai balikliai, triklozanas. Dažnai jie puikiai tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvūnų riebaliniame audinyje, su maistu (mėsa, žuvimis, pienu) patenka ir į žmogaus organizmą.
Dauguma jų toksiškai veikia vandens organizmus, sukelia reprodukcinių sutrikimų, vyriškosios giminės organizmų „sumoteriškėjimą“, t. y. populiacija negali toliau vystytis. Yra pastebėtas akivaizdus šių junginių poveikis žuvims, paukščiams, vėžliams, ruoniams, baltosioms meškoms, pingvinams.
Kitokių problemų kelia lakūs organiniai junginiai. Jie, išgaravę nuo valomo paviršiaus, didina oro taršą ir smogą. Be to, šie junginiai gali sukelti pykinimą, galvos skausmą, alpimą, astmos priepuolius, dirgina kvėpavimo takus ir akis.
