Jeigu norite iš jų išvirti skanią uogienę, vertėtų žinoti kelis naudingus dalykus, ypač jeigu tai darote pirmą kartą. O jeigu ne pirmą, pravers atgaivinti savo žinias, rašo DELFI.lv.
Į visus klausimus apie uogų ruošimą žiemai atsakė konservus ir uogienes gaminančios įmonės „Durbes veltes“ specialistė Evija Kopštalė. Ji mielai sutiko atsakyti į klausimus, kokį cukrų reikia dėti į uogienę, kokiu šaukštu maišyti verdančią uogienę ir daugybę kitų.
Griežtai laikykitės recepto!
Ką turi prisiminti tas, kuris pirmą kartą ryžosi virti uogienę, ar šiame reikale dar nėra labai patyręs? E. Kopštalė rekomenduoja kruopščiai perskaityti ir išnagrinėti pasirinktą receptą ir tiksliai jo laikytis.
Patirtis ateina su laiku, tad jeigu pirmą kartą gyvenime mėginsite paruošti keletą stiklainių uogienės žiemai, būtinai susiraskite gerą, laiko patikrintą receptą, o svarbiausia – tiksliai laikykitės jame pateiktų instrukcijų. Kai šioje srityje padarysite pažangą, sukaupsite būtinos patirties, galėsite pradėti eksperimentuoti su įvairių rūšių cukrumi, skirtingų skonių ir formų uogomis.
Be to, atidžiai žiūrėkite, kokias uogas naudojate uogienei virti. Jos jokiu būdu negali būti purvinos, pažeistos ar apipuvusios. Pelėsio aptrauktos, įpuvusios ar fermentuotos uogos gali labai pakenkti jūsų būsimai uogienei.
Ypač atidžiai stebėkite, kokias uogas naudojate braškių ir aviečių uogienei, nes šios uogos genda greičiau už kitas. Be to, kad braškių džemas nepatamsėtų, negalima jo virti ant labai aukštos temperatūros. Specialistė pataria tokiai uogienei rinktis 75-80 laipsnių temperatūrą, paskui leisti jai atvėsti ir išpilstyti į stiklainius. Tada uogienė bus ne tik skani, bet ir atrodys gražiai.
Koks cukrus tinka geriausiai?
Be cukraus nėra ir uogienės! Renkantis cukrų uogienei nepamirškite jo kokybės. Jeigu renkatės įprastą cukrų, geriau imti rafinuotą ir nesudrėkusį cukrų, kuris nestipriai putoja. Jeigu norite pilti mažiau nei įprastai cukraus, virdami uogienes rinkitės specialiai joms skirtą cukrų.
Tokiu atveju uogienė bus ne tokia saldi, tačiau jau po dešimties virimo minučių sutirštės. Taip pat ruošiant uogienes ir džemus virtuvėje labai pasitarnauja pektinas. Jeigu naudojate įprastą cukrų, įpilkite šiek tiek vaisių pektino ir uogienė gražiai sutirštės. Kitaip tariant, pasieksite tą patį, kaip ir naudodami specialiai uogienėms skirtą cukrų.
Pektinas yra natūrali vaisių ir uogų dalis, tačiau jis uogienėse ir džemuose tikrai nėra privalomas. Daug pektino turi citrusiniai vaisiai, gervuogės, obuoliai ir spanguolės, tad jeigu virdami uogienę juos naudojate, pektino visiškai nereikia, tokiu atveju pakaks paprasto cukraus. Be to, jeigu verdate uogienes iš minkštų uogų, galima įpilti šiek tiek šviežiai spaustų citrinų sulčių – jos puikiai pakeis pektiną.
Ar tiesa, kad uogienę galima maišyti tik mediniu šaukštu?
Pagrindinis klausimas, atsakymas į kurį rūpi kiekvienam nors kada stojusiam prie uogienės puodo – ar tiesa, kad verdančią uogienę galima maišyti tik mediniu šaukštu? Uogienių virimo specialistė E. Kopštalė atsakė, kad per ilgalaikę savo darbo patirtį uogienes yra maišiusi ir mediniais, ir metaliniais, o kartais netgi plastikiniais šaukštais.
Vis dėlto senosios uogienių virėjos laikosi kitokios nuomonės. Dauguma mūsų močiučių ir mamų visą gyvenimą uogienes maišė tik mediniu šaukštu.
Kodėl? Atsakymas paprastas ir logiškas – medis yra natūrali medžiaga.
Tokiu būdu, esant aukštai temperatūrai, maišydami uogienę mediniu šauktų galite būti tikri, kad ji nepakeis savo skonio, medis sugers visas bakterijas ir nieko blogo su uogiene nenutiks. Tuo tarpu metaliniai šaukštai, ypač aliuminiai, turi tendenciją keisti skonį – įkaitęs metalas reaguoja su vaisių sultimis ir taip keičia uogienės skonį.
Taip pat įsitikinkite, kad puodas, kuriame ketinate virti uogienę, yra švarus, o stiklainiai – gerai sterilizuoti. Tai padaryti galima karštame vandenyje, kruopščiai juos išplaunant. Paskui pusvalandį stiklainius kaitinkite orkaitėje – taip žus visos bakterijos.
Išvirtą uogienę reikia išpilstyti į stiklainius, tačiau prieš uždarant kai kurios šeimininkės ant viršaus deda sviestu išteptą arba vašku įmirkytą popierių – ši gudrybė pratęs jūsų uogienės galiojimo laiką. Stiklainiukus su uogiene kruopščiai uždarykite ir laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.
Šaldytuve reikia laikyti tik tuos uogienės stiklainiukus, kurie jau atidaryti.
