Pasak profesoriaus, kvapiųjų pipirų kvapas sudėtingas – primena gvazdikėlių, juodųjų pipirų, muskato riešutų ir cinamono aromatą, o skonis aštrus. Dėl šios savybės kvapieji pipirai darniai įsilieja ir praturtina pačių įvairiausių – tiek pikantiškų, tiek saldžių patiekalų skonį.

Pabandykite ¼ arbatinio šaukštelio kvapiųjų pipirų įmaišyti į 800 g maltos jautienos – iš jos paruošite unikalaus skonio maltos mėsos kepsnių ar paplotėlių mėsainių įdarui. Tuo tarpu vienu šaukšteliu maltų kvapiųjų pipirų pagardinus kekso ar kiaušinio baltymų pyrago tešlą, sukuriamas išties stulbinantis skonis ir aromatas.

Pikantišką aromatą patiekalams suteikia kvapiuosiuose pipiruose esantys eteriniai aliejai. Pasak prof. dr. Rimanto Stuko, pagrindinę eterinių aliejų dalį šiuose pipiruose sudaro eugenolis ir į jį panašūs fenoliai – kariofilenas, cineolas bei felandrenas.

Tam, kad šie eteriniai aliejai išliktų džiovinant tropinio medžio „pimenta officinalis“ vaisius, tai turi būti atliekama profesionaliai, su atidžia priežiūra, o sudžiuvę vaisiai – kvapieji pipirai išlikti kokybiškos išvaizdos, jų pakuotėse neturi būti priemaišų.

Įsigijus ir maisto gaminimui naudojant patikimų gamintojų, tokių kaip „Santa Maria“, kvapiuosius pipirus, jie džiugina ne tik gomurį, bet ir padeda rūpintis sveikata. VU medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus R. Stuko teigimu, kvapieji pipirai palankiai veikia įvairius virškinimo sutrikimus: harmonizuoja virškinimo eigą, aktyvina virškinimo sulčių išsiskyrimą, gerina maisto pasisavinimą ir nesuvirškintų atliekų šalinimą iš organizmo.

Jie taip pat gerina apetitą, skrandžio veiklą, medžiagų apykaitą, malšina vidurių pūtimą bei veikia kaip lengvas diuretikas. Be to, kvapieji pipirai turi antiseptinių savybių bei tinka esant padidėjusiam nervingumui bei jaučiant stresą.