Maisto ir dizaino laboratorijoje virė meksikietiškos kulinarinės aistros

„Ar buvo pakankamai aštru? Jei taip, tuomet man pavyko jums parodyti Meksiką“ – vakar Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros studentų ir dėstytojų kulinarines aistras kaitino meksikietiškos virtuvės šefas Rodrigo Canela, dirbantis restorane „Sofa de Pancho“.

„Electrolux maisto ir dizaino“ laboratorijoje apsilankęs Rodrigo norintiems geriau pažinti autentišką meksikietišką virtuvę pagamino margaritų, kukurūzų traškučių nachios užkandį bei fajitas - kukurūzų paplotėlius su kepta vištiena ir daržovėmis.

„Meksikietiška virtuvė nėra labai suvaržyta taisyklių. Mano močiutė sakydavo – jei turi receptą, juo vadovaukis, tačiau, jei manai, kad jis gali būti geresnis – patobulink jį“, - sakė daugiau nei prieš dešimtmetį pirmą kartą į Lietuvą atvykęs R.Canela. Jis gimė ir užaugo Meksikoje, kur jo tėvai turėjo restoraną, vėliau gyveno JAV, o Lietuvoje skaičiuoja jau beveik 5-erius gyvenimo metus.

Pats paprasčiausias meksikietiškas užkandis, reiškiantis vardo Ignacio trumpinį – nachios – pateikiamas sumaišant traškučius su vienos ar daugiau rūšių tarkuotu fermentiniu sūriu ir pakepant apie 10 min. iki 170°C įkaitintoje orkaitėje. Pagardinimui galima pridėti pupelių, vištienos ar jautienos, tačiau šįkart virtuvės šefas patiekalą paskanino vyšniniais pomidorais, žaliomis ir juodomis alyvuogėmis, jalapeno pipirais.

Ragauti patiekalą rekomenduojama su grietine ir aštriu chipotle padažu, kuris gaminamas iš rūkytų jalapenų, svogūnų, česnakų. Norintiems namie pasigaminti panašų padažą R.Canela rekomendavo nedidelį tabasco padažo kiekį sumaišyti su apelsinų sultimis.

Kitas patiekalas, tinkamas nedaug laiko užkąsti turintiems žmonėms – kukurūzų paplotėliai su skirtingais fajita įdarais. Jiems gali būti naudojama vištiena, jautiena ar krevetės, kurios prieš tai marinuojamos, o po to greitai apkepinamos aukštoje temperatūroje, taip pat pridedant raudonosios paprikos, prieš tai nudeginus odelę, svogūnų ir kitų daržovių. Šis patiekalas gali būti patiekiamas su tacos arba tortilla, pakepinus orkaitėje su sūriu bei tai pat paskaninamas grietine bei chipotle padažu.

Pasakodamas apie tradicinio meksikietiško kokteilio „Margarita“ atsiradimo istoriją, virtuvės šefas sakė, kad žaliosios citrinos sulčių, cukraus sirupo, ledo ir tekilos mišinys negali būti vadinamas tikra „Margarita“, nes į šį gaivinantį kokteilį reikėtų ruošti su šviežiais trintais vaisiais – mango, braškėmis ir kt. Pasak R.Canela, šio gėrimo skoniui svarbi naudojamos tekilos kokybė, taip pat kokteilį verta pagardinti tajin prieskoniais iš čili pipirų, druskos ir žaliosios citrinos.

Meksikietiškos virtuvės šefas sako, kad populiarus grynos tekilos ragavimo ritualas – palaižant druskos ir užkandant citrina Meksikoje atrodytų juokingas – jis naudingas nebent norint užmaskuoti prastos kokybės tekilos skonį.

Renginio pabaigoje paklaustas, ar patiekalai buvo įprasto meksikietiško aštrumo ar pritaikyti lietuvių gomuriams, šefas sakė, kad lietuviams tikrai gamina bent tris kartus mažiau aštrius patiekalus nei įprasta meksikiečiams.