Pirmojo pavasarinio kiaušinio šventė neįsivaizduojama ne tik be įvairiaspalvių margučių, mėsos patiekalų, bet ir nuo seno Lietuvoje keptų pyragų. Laimingi yra tie, kam pasisekė kaime paragauti močiutės iškepto pyrago, kurio receptą puoselėjo ne viena giminės moteris. Šiandien nors žmonės ir skiria mažiau laiko šventinio stalo paruošimui, tačiau maisto vis dar nori tokio pat gardaus, kokį ruošdavo ir mūsų močiutės.
Lietuvoje vienas tradiciškiausių Velykoms kepamų pyragų yra „Velykų boba“. Vieni istorikai teigia, kad pirmą kartą šio pyrago receptas pateiktas dar XIX a. aprašant Šiaurės Žemaitijos bajorų (Kėklių) Šventų Velykų papročius, kiti istorikai sakosi aptikę „Velykų bobos“ receptų ir senesniuose šaltiniuose.
Kaip ten bebūtų, dar mūsų močiutės pasakojo, kad senovėje vaikai ir suaugusieji per Velykas ilgai neidavo miegoti – visi laukdavo sutemų, kai vakarieniaujant bus dalijama pašventinta „Velykų boba“. Ji seniau būdavo kepama puodynėje duonkepėje. Kai iškepdavo, puodynė būdavo sudaužoma, o pati „boba“ išsipūsdavo, padidėdavo – atrodydavo lyg tikra boba. Ji būdavo patiekiama su specialiai šiai progai virta vyšnių uogiene.
„Velykų boba“ nuo seno kepama pagal tradicinį receptą, tačiau kiekviena šeimininkė turėdavo savitą šio recepto variaciją.
Telšiuose gyvenanti ir dailės mokytoja dirbanti Gražina pasakoja, kad ji per kiekvienas Velykas savo šeimą palepina pagal močiutės receptą pagaminta „Velykų boba“.
„Šį pyragą nėra taip sudėtinga iškepti, kaip daugelis galvoja. Pyragui naudoju 20 g sausų mielių, kurias įmaišau į pusę kilogramo „Ekstra“ miltų. Šie miltai labiausiai tinka tokiam kepiniui, jie būna ypač birūs, tešla iš tokių miltų labiau išbrinksta, nelimpa prie rankų ir nesušoka į gumuliukus. Be miltų ir mielių pyragui dar reikia 250 g drungno pieno, 150 g sviesto, kurį reikia ištirpdyti, 2 kiaušinių, 2 valgomųjų šaukštų cukraus, žiupsnelio druskos. Dar pridedu razinų, džiovintų vyšnių. Visus ingredientus sudedu ir gerai išminkau, tešlą uždengusi palaikau šiltai apie valandą. Tada sudedu į išteptą sviestu formą, vėl palaikau apie valandą ir keptu apie 40-45 minutes 160 °C. Iškeptą pyragą aplieju glaistu, pagamintu iš 200 g cukraus pudros ir šlakelio vandens. Jei šį glaistą pakaitinsite vandens vonelėje, jis geriau stings“, - močiutės receptu dalijosi Gražina.
Senovėje per didįjį šeštadienį moterys kepdavo ne tik „Velykų bobą“, bet ir kitus pyragus. Tam iš anksto užsakydavo net specialius molinius indus, nes kuo aukštesnis būdavo pyragas, tuo geresnio kviečių derlius tais metais buvo tikimasi. Senieji pyragų receptai būdavo panašūs į „Velykų bobos“ receptą, stalą taip pat papuošdavo šakotis, įvairūs keksai, meduoliai, o vėliau ir namuose pagaminti tortai.
Pasak profesionalios konditerės-technologės, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentės Rūtos Šiušienės, miltus kepiniams reikia atsirinkti, nes kas tinka vieniems kepiniams, visai netinka kitiems. Pyragams ir daugumai konditerinių kepinių labiausiai tinka aukščiausios rūšies kvietiniai „550 C“ ir „Ekstra 405 D“ miltai, kuriuos galima maišyti santykiu 50/50 ir kepti mielinius gaminius, bandeles, įvairius pyragus.
Nesvarbu aš šiemet per Velykas kepsite tradicines „Velykų bobas“ ar kitus pyragus, ieškosite receptų, skirtų šiuolaikiniams kulinarams, ar pasikliausite močiutės iš kartos į kartą perduotu receptu. Svarbiausia jūsų skirtas laikas pabuvimui prie šventinio stalo su tais, kurie jums artimi. Jei laiką maisto gaminimui galime sutaupyti, tai laiko artimiesiems per šventes netaupykime.
