Žalumynų ilgesys pavasariop
Atrodo, šiais laikas paprasta nusipirkti daržovių visus metus, tačiau žiemą jos gerokai skiriasi nuo tų, kurios tikruoju kvapu ir skoniu puikuojasi būtent šiltuoju metų laiku. Juolab kad ir sveikos mitybos specialistai ragina: atsigręžkime į tai, kas auga mūsų aplinkoje, prie ko buvo pratę mūsų protėvių skrandžiai ir organizmai. Patariama prisiminti jaunus kiaulpienių, garšvų lapelius, valgyti sprogstančius medžių pumpurus.
„Mano močiutė pavasarį paskelbdavo pirmą kartą pietums patiekusi svogūnų laiškų su grietine, druska ir pipirais“, – šypteli lietuvių maisto tradicijas puoselėjančios „Bernelių užeigos” vadovė Jolanta Kubolienė ir priduria, jog šiandien tai labiau pagardas įvairiems patiekalams, o tikruoju pavasario šaukliu tampa restoranuose iki dešimties kartų išaugę įvairiausių salotų pardavimai. Tad nenuostabu, kad pirmuoju smuiku pavasario lėkštėje groja įvairiausios salotos, rausvaskruosčiai ridikėlių griežinėliai.
Pikantiško skonio suteikia gražgarstės, o pavasariniam vitaminų užtaisui parako priduoda dietologų garbinami špinatų lapeliai.
Vitaminai po žeme
Po žiemos, kuomet dar mažai kas žaliuoja, po žeme visą savo jėgą šaknyse sukaupę krienai pasiryžę vitaminų ir naudingų medžiagų užtaisą perduoti kiekvienam valgytojui. Juk ne veltui sakoma, kad gero šaukšto krienų sloga ir gripas bijo labiau nei vaistų. Ypač pavasarį krienų šaknyse C vitamino susikaupia kelis kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose.
„Gardžios liežuvio riekelės su krienais – puikus užkandis tiek vyrams tiek moterims. Krienai lietuviškoje virtuvėje pelnytai yra užėmę savo nišą. Be krienų tikriausia sunkiai įsivaizduojamas didžiausios pavasario šventės – šv. Velykų stalas“, – neabejoja J. Kubolienė.
Keistos spalvos sriuba
Kaip ten bebūtų, sušilus orams seilė nutįsta vien pagalvojus apie šaltibarščius, be kurių neįsivaizduojamas lietuvio stalas. „Galime drąsiai sakyti, kad pavasarį ir vasarą šaltibarščiai tampa vienu populiariausių patiekalu. Ir tikrai ne be reikalo, nes tai lengvai virškinama, maistinga, gaivinanti sriuba“, – lietuvių mėgstamą patiekalą gyrė J. Kubolienė.
Neatrasti darželio ūgliai
Vakarų Europa balandį eina iš proto dėl šparagų. Lietuviai šparagus greičiau žino kaip močiučių gėlių darželių puošmeną, dar vadinamą smidru, nei mitybiniu požiūrių vertingą skanėstą – šiuos pavasarį iš žemės besikalančius ūglius dažniau skanauja gurmanai ir žaliavalgiai.
Vokietijoje, Prancūzijoje balandžio mėnesį rengiamos šparagų ragavimo šventės, restoranų lankytojams siūlomi specialūs šparagų patiekalų valgiaraščiai. Turgeliuose prekystaliai būna nukloti jaunų šparagų ryšeliais, o įvairių užeigų iškabos skelbia apie naujo šparagų sezono pradžią. Vokiečiai ir prancūzai net mėgsta pajuokauti, kad šparagų ragavimo šventės gali konkuruoti su jauno Božolė vyno (Beaujolais nouveau) degustacijomis.