Alyvuogės nėra nei vaisiai, nei daržovės – tai amžinai žalių medžių, kurių suskaičiuojama daugiau nei šešios dešimtys rūšių, vaisius. Alyvmedžių šeimai priklauso ir alyva bei uosis, nors dar labiau nepanašių „giminaičių“ turbūt būtų sunku surasti.
Teoriškai bet kuris iš mūsų galėtų paragauti alyvuogių nuo to paties medžio, kaip ir Kristus – alyvmedžiai auga du tūkstančius metų!
Nuo senų laikų alyvuogės buvo labai garbinamos. Alyvuogė vadinama ant likimo medžių augančiu ilgaamžiškumo vaisiumi. Alyvuogių šakelės laikomos taikos simboliu – iš jų supintas vainikas buvo įteikiamas Olimpinių žaidynių laimėtojams.
Alyvuogės auga saulėje, kvėpuoja jūra, sugeria požeminių šaltinių drėgmę, taip akumuliuodamos gydomąją gamtos galią. Jos iš tiesų lėtina senėjimo procesus ir prailgina gyvenimą, nes alyvuogėse yra apie šimtą biologiškai aktyvių medžiagų, gebančių atjauninti organizmą.
Jose gausu vitaminų A, E, C, P, F. Jų atjauninantis poveikis pagrįstas antioksidantams būdingoms savybėmis. Daugiau nei alyvuogėse biologiškai aktyvių medžiagų yra tik arbatos lapuose.
Skanu ir naudinga
Alyvmedžių derlius renkamas įvairiais jo brendimo etapais. Derliaus rinkimas gali būti techninis, kai skinamos nesunokusios alyvuogės (žalios) arba biologinis, kai joms leidžiama dalinai subręsti (renkamos raudonai-rudos alyvuogės) ar visiškai subręsti (juodos).
Tačiau netgi visiškai prinokusios alyvuogės šviežios maistui netinka, nes jose yra karčios medžiagos, vadinamos gliukozido oleouropinu. Jis išnyksta mirkant ar sausai apdorojant.
Beje, prie Viduržemio jūros alyvuogių konservavimas yra ne mažiau populiarus kaip pas mus agurkų rauginimas. Juodosios alyvuogės paprastai tam tikrą laiką laikomos druskoje arba džiovinamos saulėje.
Su žaliosiomis alyvuogėmis daroma kitaip. Dėl nebrandumo jose labai daug kartumo, todėl žaliosios alyvuogės mirkomos stipriame druskos tirpale. Be to, vienas prieš tai sutraiško, kitas – supjausto, o trečias tik subado.
Sūrymo koncentracija taip pat gali būti įvairi. Į jį pagal skonį įpilama acto, smulkinto česnako, pipirų, aromatingų žolelių ir kitų prieskonių. Būna ir česnaku, ančiuviais ar paprikomis farširuotų alyvuogių – tai tikri delikatesai!
Palaima širdžiai
Ir žaliosios, ir juodosios alyvuogės yra labai vertingas produktas mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai. Jų minkštime yra unikalios sudėties nesočiųjų riebalų rūgščių – oleino, linolo, linoleno. Tai tos pačios rūgštys, kurios neleidžia blogajam cholesterinui kauptis kraujagyslėse, palaiko kapiliarų elastingumą, stiprina skrandžio ir žarnyno gleivinę ir, kaip jau seniai įrodyta, neleidžia dalintis pakitusioms (t. y. vėžinėms) ląstelėms.
Linolo ir linoleno rūgštis dabar mokslininkai vadina bendru pavadinimu – vitaminas F, o tai tik tik dar kartą įrodo jų svarbą mūsų organizmui. Šis puikus vitaminas reguliuoja riebalų apykaitą, padeda stabilizuoti svorį, mažina cholesterino kiekį kraujyje ir tuo pačiu užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi.
Beje, alyvuoges galima „vartoti“ vietoj įprastų multivitaminų kompleksų, kuriuos perkame vaistinėse. Specialistai tvirtina, kad šiuose nedideliuose vaisiuose yra visi žmogaus organizmui būtini vitaminai ir mineralinės medžiagos.
Gerai viskas, kas su saiku!
Vis dėlto, kaip byloja amerikiečių patarlė – „Per daug gerai – taip pat negerai“. Kitaip tariant, saiko jausmas – būtinas! Tai galioja netgi ir puikiesiems alyvmedžių vaisiams. Jais nereikia pernelyg mėgautis, mat alyvuogių aliejus, kuris juose sudaro daugiau nei trečdalį svorio, yra labai kaloringas. Be to, alyvuogės kelia apetitą – tai svari priežastis jas saikingai vartoti tiems, kurie turi polinkį tukti, kaip ir tiems, kurie rūpinasi savo figūros linijomis.
Taip pat atkreipkite dėmesį, kad ląstelienos ir aliejaus derinys gali turėti vidurius laisvinantį poveikį, ypač jeigu persivalgėte alyvuogių. Ir dar, alyvuoges būtina išbraukti iš raciono, jeigu apsinuodijote maistu, pasigavote žarnyno infekciją ar sutriko skrandžio veikla. Taip pat negalima valgyti jų ir tada, jei jos alergizuoja.
Žalioji vaistinėlė
Žaliosios ir juodosios alyvuogės – vienas vertingiausių delikatesų, apsaugančių mus nuo daugybės ligų bei aprūpinančių mūsų organizmą būtinais vitaminais ir mineralais.
Taigi, panagrinėkime galimas sveikatos problemas ir kaip alyvuogės galėtų padėti jas išspręsti:
Akmenys tulžyje ir/arba jos uždegimas (cholecistitas): tuščiu skrandžiu suvalgykite tris-keturias žaliąsias alyvuoges likus penkioms-dešimt minučių iki valgio, tai paskatins tulžies nutekėjimą ir sukels apetitą.
Avitaminozė: žaliosiomis alyvuogėmis gardinkite salotas, per parą pakanka penkių-šešių alyvuogių, kad patenkintumėte vitaminų ir mineralų poreikį.
Galvos skausmas: prieš griebdamiesi skausmą malšinančių vaistų, pabandykite suvalgyti kelias žaliąsias alyvuoges, mat jose yra augalinio analgetiko oleokantolio.
Širdies ir kraujagyslių ligos: reguliarus juodųjų alyvuogių vartojimas mažina širdies priepuolio, infarkto ir insulto riziką 84 procentais – tai įrodė Prancūzijos mokslininkai.
Vidurių užkietėjimas, hemorojus: jums reiktų per dieną suvalgyti šešias-aštuonias žaliąsias alyvuoges, nes ląsteliena kartu su aliejumi stimuliuoja žarnyno veiklą.
Onkologiniai susirgimai: alyvuogių mėgėjai rečiau serga onkologinėmis ligomis, nes jose gausu antioksidantų, apsaugančių ląstelių genetinį aparatą nuo mutacijų, o ją pačią – nuo virtimo vėžine.
Alyvuogės kulinarijoje
Grįžkime prie to, kad alyvuogės ne tik vaistas, bet ir maistas. Kaip jau minėta, jos turi itin daug aliejaus. Iš jų spaudžiamas geriausias aliejus pasaulyje – Provanso ir alyvuogių.
Pats vertingiausias ir brangiausias – Provanso aliejus, taip pavadintas Prancūzijos Provanso provincijos garbei. Jis išgaunamas pirmo šalto spaudimo metu. Būtent šis aliejus naudojamas maistui, taip pat ir vaistų bei kosmetikos priemonių gamyboje.
Antro šalto spaudimo metu aliejaus išgaunama daugiau, tačiau jo kokybė jau prastesnė. Tokį aliejų žinovai vadina alyvuogių aliejumi. Viduržemio jūros regione jis daugiausiai naudojamas žuvies konservų gamyboje.
Karšto spaudimo metu aliejaus išgaunama dar daugiau. Šiuo atveju išspaudžiami ir alyvuogių kauliukai, kuriuose taip pat yra riebalų rūgščių, tik kitos sudėties. Dėl to šis aliejus turi nemalonų prieskonį.
Maisto gamybai jo naudoti nepatariama, todėl dažniausiai karšto spaudimo alyvuogių aliejus naudojamos muilo ir visokiausių tepalų gamybai. Toks aliejus puikiai dega, todėl juo užpildomos bažnytinės lempelės ir aliejinės lempos.
Ir pabaigai – dar pora patarimų. Jeigu žaliąsias ar juodąsias alyvuoges naudojate ruošdami patiekalus, jų gamybai negalima rinktis jokio kito aliejaus, kaip tik alyvuogių.
Be to, alyvuogės nedera su majonezu ir kitais populiariais padažais, užtat puikiai „draugauja“ su kedrų riešutais ir kaparėliais.
Juodosios alyvuogės labai dera su šviežiu sūriu, šalta balta mėsa ir žaliomis salotomis.
