Kūčios – šeimos santarvės šventė, kai visi drauge laukiame kūdikėlio Jėzaus gimimo. Prie stalo sėdame tik su pirmąja žvaigžde danguje ir pakilti nuo jo neskubame. Sėdime tol, kol pasisotina visa šeima. Seniau buvo tikima, kad tas, kuris ilgiau valgys Kūčių vakarienę, geriau ir ilgiau gyvens.
12 patiekalų simbolizavo 12 mėnesių. Tai būdavo ir padėka už praėjusius metus, ir ateinančių metų derliaus garantas. Šeimos nariams buvo privalu paragauti jų visų. Manoma, kad grūdų valgoma per Kūčias tikintis gero derliaus, o saldžių patiekalų – laukiant saldesnio gyvenimo.
Svarbiausias Kūčių stalo atributas – kalėdaitis. Jį šventiname bažnyčioje. Tai santarvės su Dievu paplotėlis. Garsiai sukalbėję „Tėve mūsų“, šeimos nariai laužia kalėdaitį ir juo dalijasi. Šis ritualas simbolizuoja šeimos vienybę, santarvę.
Buvo tikima, kad prie stalo su gyvaisiais susėda ir į anapilį iškeliavusios sielos. Iki šiol kai kuriose šeimose joms padedama lėkštė su gabalėliu kalėdaičio, stalo įrankiai, stiklinė kisieliaus. Stalas paliekamas nenukraustytas per naktį, kad sugrįžusios artimųjų sielos galėtų pasisotinti.
Simboliai
Kūčių diena buvo skirta dvasiniam ir fiziniam apsivalymui. Šią dieną dažniausiai buvo laikomasi pasninko, nevalgoma mėsiškų ir pieniškų patiekalų.
Ant kone kiekvienos šeimos Kūčių stalo buvo galima rasti žuvų ir silkių patiekalų, kūčiukų, aguonų pieno, obuolių ir grybų. Kiekvienas produktas turėjo savo simboliką. Pavyzdžiui, žuvis ar silkė – pasninko valgis, simbolizuojantis apaštalus, kurie buvo žvejai.
Žuvis taip pat primena Kristaus stebuklą, kai jis didžiulę minią pamaitino dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos. Duona – stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo simbolis. Grūdai reiškia skalsą ir derlingumą. Medus – šviesos ir sveikatos simbolis. Obuoliai – Rojaus medžio simbolis. Nuodėmės atėjimą į pasaulį simbolizavo žirneliai.
Kūčiukai – sugrįšiančios saulės ir meilės simbolis, duoklė protėvių vėlėms.
Svarbu, kad ant Kūčių stalo stovėtų ąsotis spanguolių kisieliaus. Juo užgeriamas suvalgytas kalėdaitis. Senovėje buvo tikima, kad spanguolės saugo nuo pikto.
Skaniam spanguolių kisieliui reikia 2 stiklinių spanguolių. Sumalkite spanguoles ir supilkite jas į verdantį vandenį. Pavirkite kelias minutes ir nukoškite. Tuomet skystį supilkite atgal į puodą ir virkite toliau, pagal skonį įberkite cukraus. Krakmolą ištirpinkite šaltame vandenyje, plona srovele pilkite į kisielių ir kruopščiai maišykite. Kai sutirštės, nukelkite nuo ugnies.
Obuolys šeimai
Pasirodo, skirtingose Lietuvos vietose ant stalo būdavo dedami skirtingi patiekalai. Pavyzdžiui, suvalkiečių Kūčių stalas neapsieidavo be obuolių, žirnių, pupų.
Dabartiniam Kūčių stalui labai tinka ,b>virtų pupelių mišrainė. Į virtas pupeles reikia įdėti tarkuotų virtų burokėlių, kubeliais supjaustytų raugintų agurkėlių, pagardinti druska ir saulėgrąžų aliejumi.
Obuolius galima patiekti žalius. Senovėje net buvo paprotys vieną obuolį padalyti į tiek skiltelių, kiek prie stalo susės šeimos narių.
Tiesa, obuolius galima kepti. Juos galima kepti vienus, galima – su medumi. Labai gardūs obuoliai su cukrumi ir cinamonu. Obuoliukus nuplaukite ir šiek tiek išskobkite vidų. Sudėkite į skardą. Į skylutes įberkite po pusę šaukštelio cukraus ir pabarstykite cinamonu. Kepkite, kol obuoliai suminkštės.
Dera pasakyti, kad kai kurie produktai iš tų, kuriuos siūlome jūsų Kūčių stalui, nėra tradiciniai lietuviams. Pavyzdžiui, agurkai, kopūstai ar bulvės. Vis dėlto jie senokai papildė mūsų racioną, be to, Kūčių valgių taisyklių nepažeidžia, tad juos drąsiai siūlome.
Žemaičių kanapės
Suvalkiečiai nepripažino kanapių, o štai žemaičiai jas mielai ruošė Kūčių stalui.
Vienas paprasčiausių būdų patiekti kanapes – kanapių druska. Keptuvėje paskrudinkite kanapių sėklų. Keptuvė turi būti sausa, o ugnis – vidutinio kaitrumo. Kaitinti sėklas reikia vos kelias minutes. Paprasčiau sakant, kol pajusite malonų aromatą. Būkite budrūs, mat sėklos greitai svyla. Pakeptas kanapių sėklas reikia smulkiai sugrūsti.
Kai jos bus visai smulkios, pabarstykite druska.
Žemaičiai tokią kanapių druską valgo su karštomis virtomis neluptomis bulvėmis. Jos galima užbarstyti ant salotų, mišrainių, duonos. Lygiai taip pat gaminama ir sėmenų druska.
Silkės be „patalų“
Dar vienas tradicinis žemaičių Kūčių patiekalas – žarijose keptos silkės.
Dabar silkės ruošiamos labai įvairiai: su džiovintais grybais, keptais svogūnais ir morkytėmis, smulkiai pjaustytais pomidorais ar saldžiais priedais, pavyzdžiui, obuolių tarkiais. Taip pat labai skanu silkes „apkloti“ virtais ir aliejuje pakeptais burokėliais.
Jeigu griežto pasninko nesilaikote, galite gaminti daugelio mėgstamas silkes „pataluose“. Besilaikantiesiems tradicijų majonezo „patalo“ reikėtų atsisakyti.
Kūčių stalui labai tinka silkių blyneliai. Miltus sumaišykite su vandeniu, įberkite druskos ir cukraus. Šioje tešloje pamirkykite silkių gabalėlius be ašakėlių ir kepkite keptuvėje su šlakeliu aliejaus.
Grybai, grybukai
Dzūkai per Kūčias valgydavo grikių patiekalų, sriubų ir įvairių grybų.
Marinuoti grybai su keptais svogūnais, aliejuje kepti grybai, grybų sriuba – šventėms tiks viskas, kam gaminti nenaudojami gyvulinės kilmės produktai.
Pavyzdžiui, dabar Kūčių stalui gaminamos auselės su aguonomis, obuoliais, spanguolėmis ir, žinoma, grybais. Viskas – paprasta: paruoškite mėgstamą mielinę tešlą, iškočiokite ir stikline išspauskite skritulėlius.
Į jų vidurį dėkite įdaro, kraštelius sulipinkite. Tokias auseles kepkite arba virkite aliejuje.
Tiesa, kai kurie auseles gamina iš koldūnų tešlos: vandens, miltų, žiupsnelio druskos ir šlakelio aliejaus.
Aukštaičių Kūčių stalui tradiciškai buvo būdingi virti kviečiai, grūdų mišinys, saldė, šustinis. Čia ant valgių būdavo užtrupinama kalėdaičių.
Naminiai kūčiukai
Kūčių stalas vis kitoks ne tik skirtingose Lietuvos vietose, bet ir skirtingų šeimininkių namuose. Kiekviena turi savo ypatingą patiekalą, be kurio neįsivaizduojamas šventinis stalas, o štai kūčiukai, deja, dažniausiai būna pirktiniai.
Tačiau kūčiukai – itin senas Kūčių simbolis, atėjęs dar iš pagonybės laikų. Tai prėski nedideli miltiniai kepinėliai, dar vadinami „prėskučiais“, „šližikais“, „bandukėmis“, „bambolikais“, „kleckučiais“.
Mes norėtume atgaivinti naminių kūčiukų tradiciją, tad kepsime juos drauge su jumis. Žingsnis po žingsnio – ir ant jūsų stalo atsiras gardžių traškių kepinėlių.
Kūčiukai mūsų krašte atsirado anksčiau nei duona ir yra tam tikras duonos prototipas, dar vadinamas vėlių duonele. Yra šeimininkių, kurios dabar į kūčiukų tešlą pila šlakelį pieno ar deda gabalėlį sviesto, tačiau, mūsų įsitikinimu, tai – jau nebe tradiciniai kūčiukai. Nuo seno per Kūčias laikomės pasninko, tad ir į kūčiukus neturėtume dėti gyvulinės kilmės produktų.
Kaip tuomet pasigaminti kūčiukų? Jums prireiks 450 g miltų, stiklinės (200 ml) vandens, 3 šaukštų aguonų, 6 šaukštų cukraus, 10 g šviežių mielių, žiupsnelio druskos ir 2 šaukštų aliejaus. Visi produktai turėtų būti kambario temperatūros. Vandenį galima truputį pašildyti.
Mieles gerai sutrinkite su cukrumi. Jeigu įpilsite šlakelį vandens, procesas vyks greičiau. Į šiek tiek pašildytą vandenį įsijokite pusę porcijos miltų, įberkite žiupsnelį druskos ir sudėkite pertrintas mieles. Tešlą lengvai išplakite šluotele, apibarstykite miltais.
Tuomet tešlą pridenkite rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje, kad pakiltų. Į iškilusią tešlą suberkite likusius miltus, aguonas, įpilkite aliejaus ir minkykite, kol tešla įgaus blizgesio ir nebelips prie rankų. Tada vėl pridenkite rankšluosčiu ir maždaug valandai padėkite šiltai. Iš pakilusios tešlos iškočiokite maždaug piršto storio ritinėlius ir aštriu peiliu supjaustykite juos nedideliais kubeliais.
Sudėkite į miltais pabarstytą arba kepimo popieriumi išklotą skardą, tik nepriglauskite vieno arti kito, mat tešla dar iškils. Kepkite 180 °C temperatūros orkaitėje, kol gražiai pagels.
Namai pakvipo šventėmis... Trapūs iš išorės ir minkštučiai viduje...
Mūsų kepiniai švenčių nesulaukė, mat buvo graibstyte išgraibstyti.
Aguonų pienas
Dauguma šeimų Kūčių vakarienę užbaigdavo saldžiais patiekalais. Kūčiukai tam labai tiko. Kai kur jie buvo valgomi su kanapių pienu, kitur – su kanapių aliejumi.
Populiariausias kūčiukų priedas – aguonų pienas.
Stiklinę aguonų užpilkite verdančiu vandeniu ir palaukite, kol išbrinks. Galima laikyti net per naktį. Tuomet vandenį nupilkite, aguonas sumalkite, užpilkite šaltu virintu vandeniu ir paskaninkite cukrumi. Tokiu aguonų pienu užpilkite kūčiukus ir skanaukite!