Sakoma, kad pirmieji vafliai buvo žinomi dar Senovės Graikijoje, nors į savo šiuolaikinius giminaičius buvo beveik nepanašūs. Tai buvo žolių ir sūrio paplotėliai, iškepti ant įkaitusių akmenų. Kiti šaltiniai teigia, jog vafliai atsirado Reino upės regione ir tik XIII amžiuje. XIV amžiuje Europoje vafliai buvo laikomi tik karalių verta prabanga. Juos patiekdavo tik ypatingomis progomis, gamindavo ilgai ir kruopščiai. Taip buvo sukuriami vis nauji traškiojo skanėsto receptai. Gerokai vėliau Europoje karštus vaflius pradėjo pardavinėti tiesiog gatvėse, tad kiekvienas norintis galėdavo pamatyti, kaip iš paprasčiausiai užpiltos tešlos stebuklingai „gimsta“ kulinariniai šedevrai.
Europoje didžiausi vaflių mėgėjai ir gamintojai yra belgai. Ten beveik kiekviename mieste yra savų, iš kartos į kartą perduodamų tradicinių vaflių receptų. Iš viso susidaro daugybė variantų: apvalūs ir kvadratiniai, stori ir ploni, traškūs ir minkšti... Dažnai įvardijamos dvi pagrindinės belgiškų vaflių rūšys – Briuselio ir Lježo vafliai. Lježo vafliai kieti, ovalūs arba apvalūs, su karamelizuoto cukraus gabaliukais. Tai sotūs vafliai, tinkantys prie kavos ar arbatos. Briuselio vafliai minkšti, lengvi, dažniausiai stačiakampės formos. Paprastai jie patiekiami šilti, pabarstyti cukraus pudra ir su įvairiais įdarais: plakta grietinėle, ledais, šokoladu ar vaisiais.
Nukeliavo šis skanėstas ir į Ameriką. XIX amžiaus viduryje Tomas Džefersonas iš Europos į Ameriką atvežė europietišką vaflinę ilgomis rankenomis. Netrukus atsirado ir amerikietiškas variantas: 1869 m. Amerikoje buvo užpatentuotas virtuvės prietaisas naminiams vafliams kepti. Jis buvo sudarytas iš dviejų dalių – darbinio paviršiaus ir dangčio. Vafliai buvo kepami ant anglimi kūrenamų krosnių, todėl keptuvą reikėjo nuolat vartyti, kad apskrustų abi vaflio pusės. Ši vaflinė turėjo bičių korį primenantį ornamentą. Na, o 1911 m. prasidėjo elektrinių vaflinių era... Dabar Amerikoje yra visas restoranų tinklas skambiu pavadinimu „Vaflių namai“, rugpjūčio 24 dieną JAV tradiciškai minima naminių vaflių diena. Dar viena vaflių diena – Tarptautinė – minima kovo 25 d.
Sėkmę užtikrins tinkama vaflinė
Yra gausybė plonų ir storų vaflių praruošimo receptų, tačiau pirmiausia reikia išsirinkti tinkamą vaflinę.
Taigi, pirmiausia, reikėtų apsispręsti, kokiais kiekiais ir kokius vaflius jūs ruošiatės kepti: apvalius, kvadratinius, trikampius, širdelių formos ar vamzdelius. Dažniausiai vaflinės klasifikuojamos pagal jų formelių gilumą, nuo kurio priklauso, kokius vaflius iškepsite – plonyčius ar storus.
Klasikinio stiliaus vaflinės paprastai būna su vidutinio gilumo formomis ir naudojamos kvadratiniams, amerikietiškais vadinamiems, vafliams kepti. Tokiose vaflinėse galima iškepti plonus vaflius, susukti juos į vamzdelį ir prikimšti įdaro, taip pat jose iškepti vafliai tiks skaniam sumuštiniui paruošti.
Gilesnėse formose kepami belgiški vafliai. Išsirinkus tokią vaflinę, galima bus kepti storus ir lengvus kaip oras, viduje minkštus vaflius su traškia plutele. Dabar tokių vaflinių su gilesniais įspaudais būna įvairių formų ir dydžių. Turėkite omenyje, kad tokiose vaflinėse plonų vaflių neiškepsite.
Elektrinėse vaflinėse tešla pasiskirsto tolygiai, vafliai apkepa iš abiejų pusių. Be to, jos dažniausiai turi neprisvylančią dangą, todėl yra lengvai valomos. Tačiau čia reikia laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir naudojant keptuvę su neprisvylančia danga: jokių metalinių šakučių, peilių ir kitų įrankių, galinčių subraižyti vaflinės paviršių!
Kai kuriose vaflinėse įmontuotos kontrolinės lemputės, pranešančios, jog vafliai jau iškepė. Tad, apie prisvilusius vaflius net kalbėti neverta – jų tiesiog nebūna. Labai naudinga, kai vaflinė turi gaminio tekstūros modifikavimo funkciją. Ši funkcija leidžia išsikepti dvejopus vaflius – su paskrudusia rausva plutele arba minkštus. Kai kurias vaflines galima panaudoti ir mėsainiams ar sumuštiniams kepti, todėl turite sau atsakyti į klausimą: ar naudositės papildomomis vaflinės galimybėmis?
Rinkdamiesi vaflinę, būtinai pažiūrėkite, ar sandariai ji užsidaro. Vaflinės sandarumas garantuos, kad kepant tešla nesiverš per kraštus.
Rinkitės metalinį gaminį. Kad ir koks geras būtų plastikas, jis visada tarnaus trumpiau.
Visų vaflinių svoris panašus – apie 2,5 kg, o galingumas – nuo 700 iki 1400 W. Beje, pastarasis nėra toks svarbus kaip gali atrodyti – net ir 700 W visiškai pakanka, jei kepsite vaflius tik savo šeimai. Ne mažiau svarbus ir vaflinės dydis. Jei vaflinė jums reikalinga tik šeimos nariams palepinti, tuomet puikiai tiks mažas kompaktiškas prietaisėlis už labai prieinamą kainą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad brangesni prietaisai be pertraukos gali dirbti labai ilgai, o pigesniems po 20–30 min. reikalingas „atokvėpis“.
Visada pasidomėkite, ar prie vaflinės yra receptų knygelė. Nors internete ir kitur gausu įvairiausių vaflių tešlos receptų, neretai patys sėkmingiausi ir būna prieduose prie vaflinių naudojimo instrukcijos, nes jie būna pritaikyti būtent to modelio vaflinėms.
Naminiai vafliai: paprasta ir skanu
Vaflių receptų yra labai daug. Tešla gaminama su medumi, grietinėle, varške, pienu... Paprasčiausios vaflių tešlos pagrindas visada yra kiaušiniai, cukrus, miltai ir sviestas. Maišant tešlą visi produktai turi būti vienodos temperatūros, tada tešla susimaišo greitai, nesusidaro gumuliukų. Kiaušiniai plakami atskirai. Iš pradžių sviestas arba margarinas sumaišomas su cukrumi, paskui palaipsniui supilami išplakti kiaušiniai. Tik tada po truputį beriami su soda ar kepimo milteliais sumaišyti miltai. Tešla nuolat maišoma. Beje, kulinarai sako, jog norint ypač traškios vaflių tešlos reikia naudoti miltus ir bulvių krakmolą santykiu 1:1. Naudingas tešlos trapumui ir alkoholis, pavyzdžiui brendis ar trauktinė.
Paruošę tešla – galime ir kepti! Elektrinę vaflinę būtina įkaitinti (apie 10 min.), patepti kepimo paviršių riebalais ir į viduriuką įpylus šaukštą tešlos gerai suspausti abi vaflinės dalis. Jei tešla tirštesnė, ją reikia truputį palyginti, kad geriau pasiskirstytų. Vafliai kepami 2–3 min., kartais ir ilgiau.
Iškepusių vaflių nedėkite vieno ant kito – jie suminkštės. Norėdami susukti vaflius į vamzdelius ar kūgelius, darykite tai vos išėmę iškepusį vaflį. Vėsdami jie labai sparčiai kietėja ir tampa trapūs.