Į pagalbą pasikvietėme LŽŪU sodininkystės ir daržininkystės katedros docentę Elvyrą Jarienę, o vėliau pasižvalgėme po Kaune esančio prekybos miestelio „Urmas“ turgų, kuriame maisto produktais apsirūpina dažnas taupantis pirkėjas.
Būkime kūrėjomis!
„Sunkmetis nėra geras metas, tačiau jis skatina mus būti išradingas, kūrybingas, atskleisti savyje menininkės gyslelę. Negalima sakyti, kad lėšų stygius apkarpo kūrybos, fantazijos sparnus – kai pinigų yra pakankamai, galima padaryti viską, tačiau tik šeimininkė, suruošusi vaišes iš to, ką turi savo sandėliuke, šaldytuve ar rūsyje, pelnys kulinarijos virtuozės vardą. Tad nenuliūskime, kad šiandien negalime stalo nukrauti prabangiais patiekalais, – kur kas svarbiau juos gaminti su meile, šiluma, geromis mintimis apie artimą, nuoširdžiais linkėjimais gėrio ir šviesos. Tuomet ir paprastas valgis iš savame darže išaugintų daržovių įgaus gurmanišką skonį, džiugins pilvą ir akis.
Kita vertus, susirenkame juk ne prisivalgyti... – pastebi E. Jarienė, paprašyta patarti, kiek keturių asmenų šeimos šventei reikia pagaminti maisto. – Valgiaraštyje tikrai bus dvi trys skirtingos mišrainės, kiekvienas žmogus jų įsidės po 2–3 šaukštus. Jei ruošiame mėsos kepsnį, skaičiuokime, kad kiekvienam asmeniui jo tektų po 200 g, žuvies gaminių (silkės, farširuotos žuvies, kotletėlių ir kt.) – po 300 g.
Suprantama, ant stalo dar atsiras grybukų, agurkėlių, šaltos mėsytės, padažų, todėl saldžiam stalui daug negaminkime – pakaks suvalgyti po gabalėlį torto ar pyrago. Pasiruošti iš karto daugiau maisto verta tuomet, kai prie šventinio stalo sėsime ir kitą dieną, pavyzdžiui, švęsime namuose Kūčias ir Kalėdas, o gal nešimės vaišių eidami į svečius. Tuomet padarykime daugiau mišrainių, šaltų užkandžių, o karštą patiekalą – prieš pat svečiams susirenkant.“
Patiekalų sąrašas palengvins rūpesčius
Jei dar neturime, suskubkime pasidaryti sąrašą patiekalų, kurie turėtų atsirasti ant vienos ar kitos šventės stalo, paskui susirašykime dar vieną su jiems pagaminti reikiamais produktais, na, o tuomet labai išradingai ir atidžiai peržvelkime visas namuose esamas maisto atsargas: daržovių, vaisių, uogų konservus, džiovintas gėrybes ir rūsyje saugomas šviežias daržoves, šaldiklio turtus. Iš sąrašo išbraukime tai, ko pirkti jau nereikės arba ką išradingai galėsime pakeisti turimais namuose produktais. Peržvelgusios, kas liko, ir įvertinusios šeimos biudžeto galimybes, palikime sąraše tik būtiniausius pirkinius.
„Kalėdų, Naujųjų metų valgiaraštį sudaryti kur kas lengviau – patiekalus galime pasirinkti savo nuožiūra, labiausiai įpareigoja Kūčių vakarienė – tradicijos reikalauja konkrečių patiekalų. Mums būtinai reikės aguonų, spanguolių, kūčiukų, žuvies, silkės, visa kita galime laisvai improvizuoti“, – pataria docentė.
Improvizacijos daržovių tema
E. Jarienė šeimininkes skatina būti išradingesnes ir atrasti lietuviškų daržovių, ypač užaugintų savo daržo lysvėje, pranašumus.
„Mes net pačios nežinome, kiek skirtingų patiekalų galime paruošti iš vienos daržovės! Imkime burokėlius: jie dera bet kokiai mišrainei: ir su silke, rūkyta žuvimi, ir vien tik iš daržovių; burokėliai tiks garnyrui prie karšto mėsos, žuvies patiekalo, šaltiems užkandžiams, sriubai. Jei sandėliuke turime užsilikusį moliūgą, pagaminkime apkepą su žuvimi ar mėsa. Beje, pikantiškais prieskoniais pagardintas moliūgo troškinys labai dera prie paukštienos patiekalų.
Neverta ignoruoti raugintų kopūstų – juose yra visų organinių rūgščių, daug vitaminų, kopūstų rūgštelė atgaivina po ilgo šventimo. Ilgai netruks paruošti jų salotas su smulkintais svogūniukais ir aliejumi, gardūs ir kopūstais įdaryti žemaitiški blynai, o troškinti kopūstai su dešrelėmis, šonkauliukais – nepakeičiamas Kalėdų patiekalas. Šventiniam, ypač Kūčių, stalui tinka įvairios grūdinės, ankštinės kultūros.
Iš jų norėčiau išskirti lęšius. Jie ruošiami kaip pupelės, o salotose dera su įvairiomis daržovėmis, taip pat ir su raugintais kopūstais, burokėliais; lęšiai gardu su žuvimi, grybais. Pastarieji negali aplenkti švenčių stalo, juolab kad šeimininkės turi ir džiovintų, ir konservuotų, o kai kurios – ir sūdytų. Naudojimas platus: mišrainės, šalti užkandžiai, tradiciniai virtiniai „Auselės“. Pagal šeimininkės sumanymą šaltas ar karštas patiekalas gali būti riebaluose išvirti grietinės tirštumo tešloje pamirkyti sūdyti grybai“, – dosniai dalija vertingus patarimus E. Jarienė.
Jos mama buvo ištikima papročiams, tad kiekvienais metais ant stalo garuodavo grybais įdaryti virtiniai, o Elvyra puoselėja naują šeimos tradiciją – šventėms gamina džiovintais baravykais įdarytus žemaitiškus blynus su grietinės ir sviesto padažu, beje, alternatyva tradicijai gali būti ir tirštu grybų su svogūnais padažu užpilti stambūs makaronai.
Kur įdėsi, nepagadinsi!
Dar vienas neišsemiamas kiekvienos šeimininkės kūrybos šaltinis – obuoliai. Ir švieži, ir džiovinti jie tinka įvairiems patiekalams – ne tik kompotui, bet ir silkei paruošti, vištai įdaryti.
„Kubeliais susmulkintus šviežius obuolius, kietai virtus kiaušinius, svogūnėlį sumaišę su majonezu galime uždėti ant silkutės; stambiai sutarkuotus obuolius pakepinę su morkomis, svogūnais gausime puikų garnyrą prie mėsos ar keptos žuvies. Turbūt neverta net ir vardinti, kiek šventinių pyragų galime iškepti, kiek desertų paruošti iš obuolių.
Labai dažnai pati savo šeimą palepinu obuoliais, įdarytais varške, – tai paprastas, bet labai gardus desertas, kurio skonį galime keisti pagal nuotaiką į varškę įmaišiusios cinamono, citrinos žievelės, razinų, uogienės ar įpylusios šlakelį aromatingo likerio. Jei sandėliuke rasime stiklainį obuolių sulčių, galime padaryti gaivą arba panaudoti vietoje marinato: 2–3 dienas sultyse palaikyta mėsa taps trapesnė, sultingesnė, įgaus malonų pikantišką skonį“, – pasakoja sumani šeimininkė.
Rimtas maistas
Ant švenčių stalo būtinai turi atsirasti silkės. Geriausia rinktis ne išbalintas, ne išmirkytas, o silpnai sūdytas silkes su galvomis iš statinės – jos gardžiausios. Keturiems žmonėms užteks poros žuvų, kurias šeimininkė galės paruošti pagal tris skirtingus receptus.
Kūčių stalo akcentą – įdarytą karpį gali pakeisti ir kita žuvis: lydeka ar pigesnė jūros lydeka, kam patinka riebi žuvis, nenusivils pangasija – ji itin gardi virta riebaluose.
Jei stokojate laiko, E. Jarienė siūlo patausoti šventinę nuotaiką ir karpį ne įdaryti, o supjaustytą gabaliukais ištroškinti storasieniame puode su įvairiomis, šiaudeliais susmulkintomis daržovėmis.
Kalėdinis stalas neįsivaizduojamas be keptos anties arba kalakuto.
„Nemanau, kad vaišės bus prastos, jei vietoje šio žiemos švenčių simbolio pateiksime kumpį, įdarytą vištą ar kepsnelius. Įdarui galime naudoti įvairius produktus: ryžius, kitokios mėsos faršą, obuolius, abrikosus, džiovintas slyvas, riešutus. Jei žadame vaišinti kepsniais, mėsoje aštriu smailiu peiliu padarykime gilias „kišenes“ – į jas prikiškime įdaro, o mėsos kraštus susmeikime mediniu smeigtuku. Karštam Kalėdų patiekalui tiks ir pyragas su mėsa“, – pataria docentė.
Šventinių pirkinių – į turgų
O dabar pats metas apsipirkti, tiksliau, kol kas tik pasidomėti, ką ir už kiek galima įsigyti žiemos švenčių laukiančiame prekybos miestelio UAB „Urmas“ turguje. Tiesa, darant šį reportažą įgyta patirtis pravers ir man, taip pat skaičiuojančiai šventėms skirtus finansinius išteklius, mat pardavėjos – irgi šeimininkės, noriai dalijosi savo patirtimi.
Anelė Kemežienė siūlė lietuviškus ūkininko Sauliaus Linkevičiaus išaugintus ančiukus: „Jie ne tokie riebus kaip lenkiški. Šventėms laukiu grįžtančio iš užsienio sūnaus, kuriam visada ruošiu antaniniais obuoliais įdarytą antį. Kartais įdarui naudoju ančių skrandukų faršą. Kepu be didelių gudrybių – kepimo rankovėje apie 1–1,5 val., nelygu dydis.“
Klausiu, ar turi kalakutų. Ji rodo į savo kaimynę Aušrą Zujienę, prekiaujančią ir antimis, ir žąsimis, ir kalakutais.
„Nuolat prekyboje neturiu: kalakutas – paukštis didelis, sveria ne vieną kilogramą, baisu, kad nenupirks, tad imti be išankstinio užsakymo nerizikuoju. Žmonės šiandien skaičiuoja pinigėlius, todėl siūlau kalakutų sparnelius, kaklus, uodegas, guliašui skirtą mėsytę.
Mano mama taip pat priversta taupyti, todėl perka kalakutų uodegas, nuo jų nuima mėsytę, sumaišo su ryžiais: balandėliai – pirštelius aplaižysi! Dviem dideliems dubenims šaltienos padaryti jai reikia vos dviejų kalakutų kaklų (600 g) ir vieno sparno (500 g), sumoka tik 6,50 Lt“, – dalijasi patirtimi Aušra.
Šalia matau kalakutų kumpelius – labai tinka šventiniams kepsniams! „Kaina 10,30 Lt, tačiau galime derėtis – pati esu skyriaus šeimininkė, – sako linksma moteris. – Tai savotiškas bendravimo būdas, juk smagu bent 10 centų nusipirkti pigiau! Deja, šiandien mažai kas turi talentą derėtis, nebent... Turkijoje pabuvojęs jaunimas – ten nesiderėti su pardavėju reiškia jo negerbti!“
Lietuviška kiauliena prekiaujantis Vytautas Ličkūnas mano, kad keturių asmenų šeimai šventiniams pietums visiškai pakaktų 1–1,2 kg mėsos. Geriausia rinktis minkštesnę priekinio kumpio, sprandinės, nugarinės mėsytę. Vyras tikina, jog švenčių laikotarpiu tarp šeimininkių populiarios karkos: galima ištroškinti su kauliuku arba jį išėmus įdaryti. Vienos 1,2–1,3 kg sveriančios karkos užtenka keturiems žmonėms.
„Anksčiau labiau vertinome šventes, džiaugėmės paprastais, neįmantriais patiekalais. Šiandien pasidarėme išlepę, bet ko ant stalo nepadėsi... Gal dėl to kaltos reklamos, nuolaidos parduotuvėse, televizija?..“ – retoriškai klausia pardavėjas.
Žuvų skyriuje asortimentas kaip visada labai įvairus. Tiesa, pardavėjai tikina, jog dar laukia papildymo: bus karpių, plačiakakčių, amūrų, lydekų. Ir nuramina: kainos prieš šventes tikrai nekils. Siūlydami įvairių silkių, kas turi, ragina nenusisukti nuo marinuotos delikatesinės skumbrės – tiesa, ji brangesnė, bet itin skani, kaip ir žuvies vyniotinis. Šventėms visi stengiasi įsigyti lašišą, upėtakį ar lydeką, tačiau galima skaniai paruošti ir vieną pigiausių žuvų – jūros lydeką. Kam tiesiog maga bent mažas kąsnelis lašišos, gali už 2,5 Lt nusipirkti 200 g šaltai rūkytų lašišų nugarėlių – jos labai tinka salotoms, įdarytiems kiaušiniams, sumuštinukams, lavašams.
Koks šventinis Kūčių stalas be tradicinių kūčiukų? Pasiteiravusi skirtingose vietose suprantu, jog jų įvairovė gana plati, o ir kainos labai skirtingos: 1 kg smulkių kūčiukų kainuoja apie 12,50 Lt, stambių – 9,99 Lt. Nuo ko priklauso jų kietumas, niekas neišduoda. „Gamybinė paslaptis“, – paaiškina pardavėjos, tad teks rinktis pagal savo dantų stiprumą, skonį ir kišenę arba... ryžtis nors kartą išsikepti juos pačiai.
„Prezo kepyklėlės“ pardavėja Irma Petraitytė tikina, jog niekada neperka kūčiukų, net ir darytų savo kepykloje – nuo dešimties metų ji juos kepė su mama, o dabar tai daro viena. Jos kūčiukai nedidučiai, traškūs, su luobele, todėl įmesti į aguonų pieną ar kompotą greitai neišsileidžia, nevirsta koše.
Kad vaišių ruoša neapkarstų...
1. Pasidarykime patiekalų ir reikiamų nupirkti produktų sąrašą.
2. Daugelį negendančių ar galinčių švenčių laukti šaldytuve produktų, kad nereikėtų stumdytis eilėse ir gaišti laiko šventinę dieną, nusipirkime jau dabar.
3. Kai kuriuos šventinius patiekalus ar pusfabrikačius jiems pasigaminkime iš anksto.
4. Jau dabar paskirstykime darbus tarp šeimos narių: kas puošia eglutę ir namus, kas rūpinasi stalo dengimu (servetėlėmis, žvakėmis, šventine kompozicija ir kt.), kas turguje perka daržoves ir kt.
5. Puiku, jei ruošiant vaišes atsiras talentingas pagalbininkas valgiams puošti ir jiems sudėti ant stalo.
6. Nepamirškite: Kūčios, Kalėdos – graži tradicija, kurios tikslas ne prisisotinti be saiko, o pabūti visiems kartu, pasidalyti džiaugsmu, todėl negaminkime patiekalų tiek, kad kitą dieną juos reikėtų išmesti!
Eksperimento reziumė
Jei turime 100 Lt, šventiniam stalui galime nusipirkti:
200 g aguonų – 3 Lt,
0,5 l spanguolių – 7 Lt,
200 g kūčiukų – 1,80 Lt,
2 silkes su galvomis – 7,40 Lt,
1,5 kg karpį – apie 15 Lt,
150 g paruoštų krienų – 4 Lt,
1 kg vištą – 6,80 Lt,
200 g rūkytų lašišų nugarėlių – 2,50 Lt,
10 L dydžio kiaušinių – 2,70 Lt,
400 g indelį žirnelių – 3 Lt,
1 l saulėgrąžų aliejaus – 4,40 Lt,
1 l majonezo – 5,50 Lt.
Po 1 kg skirtingų daržovių:
morkų – 1,50 Lt,
burokėlių – 1,20 Lt,
svogūnų – 1,50 Lt,
bulvių – 1,50 Lt,
raugintų agurkų – 4,50 Lt.
1 kg pievagrybių – 6,50 Lt,
100 g šviežių krapų – 1,80 Lt,
1 kg sviestinio kekso – 9,90 Lt,
kepaliuką duonos – 2,50 Lt,
1 kg obuolių – 2,50 Lt,
1 kg mandarinų – 3,50 Lt.
Jei šeimos piniginė leidžia, produktų sąrašą galime praplėsti:
70 g džiovintų baravykų – 12 Lt,
2 kg lietuviškos anties – 29,60 Lt,
1,5 kg sprandinės – 18,75 Lt,
1 kg pomidorų – 4,50 Lt.
Iki 200 Lt sumos lieka dar 35,15 Lt. Už juos tikrai pavyks nusipirkti 1,2–1,5 kg tortą arba gardų pyragą.
Dvi valandas praleidusi turgavietėje, sužinojau daug įdomaus, išgirdau ne vieną taupiai šeimininkei aktualų patarimą, išžvalgiau ir kainas – todėl dabar galiu šventėms skirtų produktų sąrašą sudaryti ir aš.
