Pataisyti situaciją tik su „užjūrio svečių“ pagalba negalima, kadangi juose vitaminų ir mikroelementų ne ką daugiau nei antaniniame obuolyje. Be to, ilgų pervežimų metu tropiniai vaisiai netenka dalies naudingų medžiagų. O jeigu jau visai nebegalite ištverti be tropinių vaisių, tai pirkti reiktų visiškai nepažeistus vaisius.
Reikėtų atminti, kad vaisiai nėra desertas. Juos valgyti reiktų prieš pagrindinius patiekalus. Tai susiję su jų pasisavinimo savybėmis – vaisiai ir uogos, įsisavinami žarnyne, skrandyje užsibūna labai trumpai. Jeigu prieš tai jūs sočiai pavalgėte, tai vaisiai tiktai užkimš skrandį, o jiems belaukiant „savo eilės“, vitaminus suskaidys skrandžio sultys. Kitaip tariant, jų nauda sumažės iki minimumo.
Kokie vaisiai ir kuo mums yra naudingi?
Avokadai. Jie primena didelę tamsiai žalią kriaušę (gali būti ir violetinės ar juodos spalvos), jų viduje –gelsvai žalias minkštimas. Avokadai gali būti pagrindiniu maitinimosi produktu (visai kaip, pavyzdžiui, mėsa). Tai įmanoma, nes juose yra 37 proc. riebalų (kaip kiaulienoje), daugiau nei 2 proc. baltymų, įvairių vitaminų (ypatingai gausu vitamino C) ir nesočiųjų riebalų. Juose nedaug cukraus, dėl to jie ypatingai tinka diabetu sergantiems asmenims.
Šis vaisius dažniausiai yra valgomas su druska ir actu arba šviežiai spaustomis citrinų sultimis, taip pat avokadas yra dažnai naudojamas daržovių salotose. Liaudies medicinoje smulkinta šio vaisiaus odelė naudojama kaip antihelmintikai (nuo kirmėlinių ligų). Avokadai nesukelia alergijų ir yra naudojami vaikų anemijos gydymui ir profilaktikai.
Ananasas. Šis nuo vaikystės pažįstamas vaisius priklauso tropiniams vaisiams. Šviežias ananaso minkštimas yra vertinamas dėl virškinimą stimuliuojančių savybių, kadangi jame yra skaidančiojo baltymo – bromelino. Be to, ananase yra 11-15 proc. cukraus, 0,6 proc. organinių rūgščių (daugiausia citrinos), gausu vitamino C, kalio druskos ir vario.
Mangas. Po plona odele yra geltonas ar oranžinis malonaus skonio vaisiaus minkštimas. Tiesa, šis vaisius mums geriau pažįstamas sulčių pavidalu. Tropikuose šiuos vaisius valgo žalius, kadangi juose yra terpentino. Perdirbant vaisius į sultis, džemą ir kitus maistinius produktus, jo mėsingas sluoksnis yra atsargiai atskiriamas nuo kaulo. Suvalgius šviežio ar konservuoto mango, nerekomenduojama gerti nei pieno, nei alkoholio.
Kivis. Po plona šiurkščia odele randame sultingą minkštimą, kuriame gausu karotino ir kitų vitaminų, pektino, mikroelementų ir grubios ląstelienos. 100-ame gramų šviežių kivių yra 100-140 miligramų vitamino C, o tai daugiau nei tokiame pačiame kiekyje citrusiniuose vaisiuose, obuoliuose ar pomidoruose. Užtenka tik vieno nedidelio kivio, kad gautume pakankamą dozę vitamino C.
Vaistai iš kivių naudojami profilaktikai nuo kraujagyslių ligų, virškinamojo trakto auglių, raupsų ir kitų susirgimų. Pasirodžius pirmiems peršalimo požymiams, užtenka 1-2 kivių, kad jų progresavimas būtų pristabdytas. Labai svarbu tai, jog kiviai nesukelia alergijos.
Mandarinai. Šie vaisiai normalizuoja medžiagų apykaitos procesus ir stiprina organizmą, padeda susilpninti peristaltiką ir yra labai naudingi prieš skrandžio ir žarnyno ligas, kurių metu viduriuojama. Šviežios šių vaisių sultys geba naikinti kai kuriuos grybelius, dėl kurių sergama odos ligomis (trichofitija, mikrosporija). Šiuo atveju ant pažeistos vietos reiktų dėti kompresą.
Apelsinas. Šis vaisius daugumai žmonių tapo toks įprastas, jog retai kuris laiko jį tropiniu vaisiumi. Apelsinai rekomenduojami žmonėms, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo – rytais „ant tuščio skrandžio“ reikėtų suvalgyti vieną vaisių, o prieš miegą – išgerti apelsinų sulčių. Apelsinų nepatartina vartoti, jeigu sergama skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, padidinto rūgštingumo gastritu, paūmėjusiomis žarnyno uždegimo ligomis ar esant alergišku.
Papajos. Šie vaisiai užauga iki 70 centimetrų ilgio ir gali sverti iki 7 kilogramų. Šviesiai geltonas ar žalsvai rausvas minkštimas primena moliūgą, tačiau papajos skonis labiau primena avietes. Iš papajos verdamas kompotas, daromos salotos, ji valgoma žalia (su citrina) ar įcukrinta. Nesunokęs minkštimas vartojamas kaip daržovė, kadangi papajose gausu fermento papaino, kuris skaido baltymus.
Bananas. Be cukraus (25 proc.) ir krakmolo šiame vaisiuje yra obuolinės rūgšties ir fermentų, gerinančių angliavandenių įsisavinimą, celiuliozės ir pektino medžiagų bei kalio. Sergantiems ateroskleroze ir hipertoninėmis ligomis bananai rekomenduojami iškrovos dienomis. Bananų geriau vengti nutukusiems ir sergantiems cukriniu diabetu.
Smulkinti bananai labai tinka vaikams, kenčiantiems nuo skrandžio-žarnyno negalavimų. Klinikiniais tyrimais nustatyta, jog bananų sultys turi gydomųjų savybių, kai į skrandį ar dvylikapirštę bėga kraujas. Tačiau bananų valgyti nerekomenduojama, jeigu yra gerokai padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
Nepaisant visų teigiamų vaisių savybių, valgant vaisius ir daržoves specialistai rekomenduoja vadovautis tam tikromis taisyklėmis.
Pirmiausia, augalinius maistinius produktus geriau naudoti tokius, kurie įprastai auga vietinėmis sąlygomis, nes juose kaupiasi elementai, reikalingi būtent šioje vietovėje gyvenančiam organizmui. Egzistuoja taisyklė, kuria naudojasi rimti žolininkai-homeopatai: žmogaus gydymui padeda tik augalai iš ten, iš kur jis yra gimęs.
Antra, reikėtų atsižvelgti į sezoninius organizmo poreikius. Žiemą mums labiausiai reikia daržovių, riešutų ir kiek mažiau vaisių. Tuo tarpu vasarą – atvirkščiai.
Per metus žmogus turėtų suvalgyti apie 75-80 kilogramų vaisių. Bet jeigu kartą per pusmetį suvalgysime laukinę papają, tikrai neišvengsime avitaminozės – geriau kasdien suvalgyti po obuolį.
