Kai medicina neranda energijos trūkumo priežasties, verta pagalvoti apie psichologinį aspektą. Mąstymo keitimo mentorius Mindaugas Valickis atskleidžia, kas slypi už nuolatinio ar dažnai pasikartojančio nuovargio.
Kaip nuovargis susijęs su lūkesčiais
Lūkestis – tai laukimas ir tikėjimasis kažko iš aplinkos. Pavyzdžiui, kad susiklostytų palankios aplinkybės pradėti mylimą veiklą, arba kad antroji pusė rodytų daugiau dėmesio ir pan. Žmonės turi aibes lūkesčių ir net ne visada supranta ir atskiria juos. Kaip žinoti, kad turite lūkesčių?
- Visiškai nėra energijos.
- Jaučiatės silpni ir nepasitikintys savimi.
- Vargina jautrumas, emocionalumas.
- Viską darote patys, bet pykstate, kad kiti nepadeda ar nepadaro už jus.
- Nuolatinis pyktis ant aplinkos ir aplinkinių.
- Žinote, ką kiti turi daryti ir kaip geriau.
- Vis nepavyksta padaryti, kaip norisi, nes veikia pasąmoninis rūpesčio, globos laukimas.
- Ligos – jau kraštutinis atvejis, kada siekiama dėmesio ir rūpesčio.
„Esmė tame, kad laukdamas žmogus blokuoja savo energiją, kurią galėtų panaudoti tikslų siekimui, užuot tikėjęsis, kad kiti už jį padarys“, – akcentuoja M. Valickis.
Mentorius rekomenduoja atlikti pratimą – susirašyti stulpeliu, ko negavote gyvenime ir kas turi nutikti, kad energija atsistatytų. Pavyzdžiui, tėvų meilės, antros pusės dėmesio, viršininko įvertinimo, geresnio atlyginimo, geresnio darbo, sėkmės ir t. t. Visko, ko laukiate iš kitų, aplinkos ar likimo. Greta, prie kiekvieno lūkesčio atsakykite sau į klausimą – kaip nusprendžiau, kad tai gauti man teisinga? Iš ko išmokau laukti?
Pavyzdžiui, pirmoje klasėje vaikas gaudavo maksimalią tėvų pagalbą ruošiant namų darbus. Todėl susiformavo lūkestis, kad ir vėlesnėse klasėse, kuris nors iš tėvų padės. Lūkestis gali išryškėti ir daug vėliau, pavyzdžiui, susituokus, kada laukiama iš antrosios pusės to paties elgesio modelio, kaip vieno iš savo tėvų.
Kai viską įsivardinsite, keliaukite su sąrašu prie veidrodžio ir paklauskite savęs, ar esate tas pats žmogus, kai nusprendėte laukti kažko iš kitų, pavyzdžiui, nuolatinio palaikymo. Galbūt jums seniai ne 5 ar 15 metų. Net jei lūkestis pirmą kartą susiformavo vos prieš metus ar mažiau, jūs tikrai nesate lygiai tas pats. Visi žmonės nuolat keičiasi, net jei to nepastebi. Kadangi savęs tokio paties nepamatysite, paklauskite savęs: ar galiu lūkestį grąžinti tam sau iš praeities, kuris nusprendė laukti?
Kūdikiui ir mažam vaikui natūralu turėti lūkesčių, nes tai užtikrina išgyvenimą. Kadangi vaikystės periodas gana ilgas, toks veikimo modelis, grįstas lūkesčiais, įsirašo į pasąmonę. Jei ši programa išlieka aktyvi ir suaugusiam žmogui, tada toks elgesys ir mąstymas įvardinamas vidinio vaiko pasireiškimu. Jei asmuo nemoka su šiuo vidiniu vaiku susitvarkyti, tada gana sudėtinga gyventi.
Nuoskaudos siurbia energiją
Mąstymo keitimo mentorius tikina, kad nuoskaudos žmones daro silpnais ir priklausomais nuo aplinkybių.
- Nuoskaudos skatina laukti, kol kiti kažką padarys. Pavyzdžiui, atsiprašys, kitaip elgsis ar pan.
- Kol kiti nustos elgtis, kaip jums nepatinka.
- Nuoskaudos sudaro sąlygas nuolatiniam nemalonių situacijų pasikartojimui.
- Kai žmogus gyvena aukos pozicijoje, praranda gyvenimo kontrolę ir tampa priklausomu nuo kitų.
- Kuo daugiau negatyvių jausmų, tuo mažiau energijos.
Kaip atpažinti, kad nuoskaudos valdo gyvenimą?
- Baimė suklysti – greičiausiai buvote baudžiami už klaidas.
- Baimė, ką kiti pasakys. Turbūt vaikystėje lygino su kitais ar net patyrėte patyčias.
- Laukimas meilės, pripažinimo, palaikymo ir rūpesčio iš aplinkinių. Greičiausiai jus auklėjo taip, kad būtumėte patogiu žmogumi. Toks laukimas būdingas ir žmonėms, netekusiems vieno iš tėvų, ar augusiems pas senelius.
- Laukimas, kol kiti pasirūpins, būdingas žmonėms, kuriuos vaikystėje lepino, arba visiškai nesirūpino.
- Nuolatinis dvejojimas, neapsisprendimas kyla dėl giežto auklėjimo.
- Gėda, kaltė, baimė, nepasitikėjimas savimi kyla dėl vaikystėje patirto atstūmimo ar net pažeminimo.
- Nesaugumo jausmas būdingas, patyrusiems stiprų atstūmimą ir tiems, kas buvo nelaukti vaikai.
Jei atpažinote savyje nuoskaudas, stulpeliu jas susirašykite. Greta kiekvienos iš jų įvardinkite, kada pirmą kartą jas patyrėte ar bent jau kiek prisimenate. Atkreipkite dėmesį, kad jus įskaudinusi situacija kažkada įvyko ir pasibaigė, net jei paskui dar kartojosi ne vieną kartą. O ar žinote, koks nemalonios situacijos tikslas? Kad išmoktumėte pamoką ir daugiau ji nesikartotų. Jei jos neperprantate ir neišmokstate, aplinkybės gali kartotis tiek, kiek reikės, nors ir visą gyvenimą. Nuoskaudos tampa tuo magnetu, įsukančiu į užburtą ratą.
„Kiekviena gyvenimo situacija moko tapti stipriu žmogumi, gebančiu save mylėti, priimti, vertinti, prisiimančiu atsakomybę, laisvu ir kūrybingu, gebančiu priimti sprendimus ir leidžiančiu kitiems mokytis iš savo pamokų. Suvokę pamokas, tapsite laisvi nuo nuoskaudų ir pasikartojančių situacijų“, – drąsina Mindaugas Valickis.
Grįžkime prie sąrašo. Greta nuoskaudų ir kada jas patyrėte, susirašykite, ko jos jus moko. Galbūt labiau save mylėti, būti savarankišku ir prisiimančiu atsakomybę, ar pan.
Aplinkiniai visada turi įsivaizdavimą apie jus, tik įprastai jis neturi nieko bendro su jumis. Žmonės pagal savo vertybes matuoja ir nori, kad kiti jas atitiktų. Taip kyla betiksliai konfliktai ir nuoskaudos. Kada atsitapatinsite nuo kitų kuriamo įsivaizdavimo ir leisite jiems mokytis savo pamokas, tada nebejausite tiek įtampos ir noro pritapti ar įrodyti priešingai.
„Jei norite išsivaduoti iš nuoskaudų, paklauskite savęs, kokiu būtumėte žmogumi, jei gyvenimas taptų idealiai teisingu pagal jūsų įsivaizdavimą? Taptumėte stipriu ar silpnu? Neabejoju, kad gerai pamąstę, sąžiningai sau atsakysite, kad gyvenimas ugdo ir brandina jūsų asmenybę“, – tikina mentorius.
Paleidę lūkesčius, prisiėmę atsakomybę už savo gyvenimą ir išmokę pamokas, tapsite energingu ir stipriu žmogumi.
