Praėjus metams po motinos mirties, izraelietis dailininkas Aleksandras (Saša) Galickis paliko savo prestižinį darbą ir tapo medžio drožybos mokytoju vienuose senelių slaugos namuose. Toks darbas jam kiekvieną dieną leido daug bendrauti su pagyvenusiais asmenimis: vyras išmoko juos išklausyti, sudominti ir rasti bendrą kalbą. Saša Galickis savo net 15 metų trukmės bendravimo patirtį aprašė knygoje „Mama, neliūdėk“. Portalas psychologies.ru. paskelbė šios knygos ištrauką ir kartu paprašė psichoterapeuto Grigorijaus Goršunino pakomentuoti ir papildyti veikalo autoriaus pastebėjimus.
Apie ką apskritai kalbėtis su senjorais?
Dailininkas ir rašytojas Saša Galickis
„Žinai, tu esi vienintelis žmogus, su kuriuo galima tiesiog pažvengti“, – vieno užsiėmimo metu man pranešė 83 metų amžiaus Wolfas. Reikia pasakyti, kad pažvengti yra labai svarbu. Tarkime, abiejų lyčių senyvo amžiaus žmonėms pokalbiai apie seksą dažnai pasirodo besą labai juokingi: „Mes jau nieko nebegalime šioje srityje nuveikti, tad bent jau galime apie tai pakalbėti!“ Bet pirmiausia aptarkime tai, apie ką draudžiama kalbėtis su senjorais.
Jums draudžiama:
1. visais įmanomais būdais demonstruoti gailestį. Toks elgesys žeidžia vyresnio amžiaus žmones, nes gailestis yra žeminantis dalykas. Senti nėra lengva. Pasenti niekam nesinori. O gailestis šiuo atveju visiškai nepadeda. Priešingai: užuot rodę gailestį, verčiau pajuokaukite. Humoras žmogui padės daug labiau;
2. tęsti vakarykščius kivirčus, jeigu tokių įvyko. Jokiu būdu to nedarykite. Jums draudžiama kažką įrodinėti ir mėginti dar sykį paaiškinti tai, ko nepavyko paaiškinti praėjusią dieną. Tai tik beprasmis užsiėmimas, kuris viso labo nuo pat pradžių nustatys netinkamą toną pokalbiui;
3. negražu kalbėti iš aukšto, pavyzdžiui, sakyti: „Tėti, tu gali tai padaryti“, „Mama, susiimk“ ar „Laikykitės“. Atsiminkite, kad jūsų gimdytojai ir taip jau kaip galėdami stengiasi išsaugoti senkančias jėgas, tad neverta vis kartoti tokių beprasmių frazių;
4. pasakoti apie savo asmeninius sunkumus ir problemas. Toks įprotis jums brangiai kainuos, nes galite būti užkankinti patarimais. O šiaip su senjorais galite kalbėtis apie bet ką. Svarbiausia dalykas yra nuo pat pradžių kartą ir visiems laikams visiškai sau uždrausti vertinti tai, ką jie sako. Norėdami tinkamai kalbėtis su pagyvenusiais žmonėmis, turite užimti stebėtojo poziciją ir jokiomis aplinkybėmis jos nebepalikti.
Leidžiama
1. Klausykitės, mokykitės ir nesiginčykite. Virskite tarsi „jaunuoju gamtininku“, kuris trokšta pažinti rūšių įvairovę. Tuomet su senais žmonėmis galėsite kalbėtis bet kokia tema. Pavyzdžiui, mano pažįstama 93 metų amžiaus mergina visą gyvenimą veltui laukė, kol mūsų planetoje apsilankys nežemiškų civilizacijų atstovai. Ir, kad netektų dėl to sielvartauti, kažkuriuo metu ji pati sau nusprendė, kad toks apsilankymas jau įvyko. Mudu su ja ne kartą kalbėjomės apie mūsų planetoje gyvenančius ateivius. Ir buvo labai įdomu.
2. Puikiai sekasi pokalbiai apie vaistus, šiuolaikinius būdus įvairioms ligoms ir negalavimams gydyti bei kitus medicininius dalykus. Bet kalbėtis apie juos kamuojančias ligas – jau blogiau. Pamėginkite. Jiems nesinori? Na, neaptarinėkite jų ligų, jeigu jie to nenori. Apie politiką – puiku. Tačiau nesiginčykite: geriau jų klausykitės ir sutikite, jeigu tik pajėgiate. O jeigu jaučiate, kad nesusiturėsite, pakeiskite temą.
3. Ypatinga kategorija yra pokalbiai-atsiminimai apie praeitį. Tokie pokalbiai – bene geidžiamiausi iš visų įmanomų, nes senjorus perkelia į praeitį ir suteikia jiems galimybę vėl pasijusti jauniems. Puiku, kai galime jiems padėti taip pasijusti. Šiuo tikslu puikiai pasitarnauja pokalbiai profesinėmis temomis apie jų kadaise dirbtus darbus. Pavyzdžiui, 92-ejų Josefas valandų valandas galėtų pasakoti apie tai, kaip praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje jis remontuodavo senų amerikietiškų „Ford“ automobilių variklių cilindrus ir kaip daugybė žmonių ilgai laukdavo eilėse, kad galėtų pasinaudoti jo paslaugomis.
4. Dar viena visiškai saugi tema yra pokalbiai apie vaikaičių sėkmę ir jų ateitį. Tik jokiais būdais nepamirškite kalbėdami šia tema išlikti „jaunuoju gamtininku“. Nesiginčykite. Klausykitės. Tik nepamirškite, kad iš tikrųjų vaikų ateitis priklauso tik nuo jų pačių ir nuo jų tėvų. Ir ji visiškai nepriklauso nuo to, kokią nuomonę apie ją turi jų seneliai ir močiutės.
Kaip kalbėtis?
Tinkamas pokalbis – turbūt vienas didžiausių malonumų, kuriuos galite suteikti pagyvenusiems gimdytojams. Tiesa, būtina ne tik žinoti, kaip tokius pasikalbėjimus inicijuoti ir vystyti, bet ir kaip juos tinkamai užbaigti. Vyresnio amžiaus žmonės jiems patinkančiomis temomis gali kalbėti be galo ilgai, išsamiai ir detaliai.
Todėl, jeigu jų klausydamiesi staiga pokalbį nutrauksite, galite lengvai senjorą stipriai užgauti. Kad taip neatsitiktų, geriausia būtų pasiteisinti nuo jūsų nepriklausančiomis aplinkybėmis: besibaigiančia pietų pertrauka darbe, svarbiu susitikimu ar reikalu, kurio neįmanoma atidėti.
O dar geriau, jeigu juos apie tokį reikalą įspėsite iš anksto. Jeigu pokalbio eigoje pasidarytų sunku arba nuobodu, tiesiog staiga pakeiskite temą. Vyresnieji dažniausiai dėl to nė kiek nesupyksta. Juk jiems svarbiausia yra bendrauti ir kalbėtis malonia tema, o visa kita – ne taip ir svarbu. Tad dirigentai – mes patys.
Yra vienintelis, bet labai rimtas apribojimas: pokalbio tema neturi dirginti tėvų. Tai tabu, kurio būtina griežtai laikytis. Tarp kito, jie kaip tyčia elgsis priešingai ir bandys kalbėti apie dalykus, kurie dirgina mus. Nieko baisaus.
Rodyti gailestį nėra blogai!
Gyd. psichiatras Grigorijus Goršuninas
Kivirčus dažnai išprovokuoja ne pagyvenę žmonės, o tie, kurie jais rūpinasi. Vyresnio amžiaus žmonių priežiūra yra sunkus darbas tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai, tad savaime tampa įtampos šeimoje šaltiniu. Labai jau senjoro globėjui patarti: „Nesiginčyk.“ Tačiau realiame gyvenime pavargę sutuoktiniai ir vaikai dažnai patys ieško priežasčių konfliktuoti, kad galėtų išlieti susikaupusį irzulį ant savo globotinio. Bet ir pasenę tėvai puikiai tebežino mūsų silpnąsias vietas ir jomis naudojasi nė kiek savęs nestabdydami.
Todėl aš nerekomenduočiau apskritai pradėti pokalbio, jeigu jaučiate, kad esate pavargę ir suirzę: tokiu atveju bendravimą geriau būtų atidėti. Jeigu pastebėsite, kad nuolatos esate priešiškai nusiteikęs ir bet kurią akimirką galite pratrūkti, pagalvokite apie tai, kaip rasti sau pamainą, nes būdami tokios būsenos vis vien negalėsite tinkamai pasirūpinti prižiūrimu senjoru. Jei pasikviesti sau pagalbininkų neįmanoma, paprašykite gydytojo, kad išrašytų raminamųjų vaistų. Dažnai pastebiu, kad, vos tik prižiūrintis asmuo atgauna pusiausvyrą, kaipmat nurimsta ir jo globotinis. Retai kada nutinka priešingai.
Juokavimas nėra universalus metodas. Į pokalbį įtraukti anekdotus ir juokelius iš tiesų gali būti naudinga, tačiau tik tuo atveju, jeigu konkretus pagyvenęs pašnekovas nėra praradęs humoro jausmo. Kad ir kaip gaila, bet ne visi senjorai nusiteikę optimistiškai. Be to, nemažai jų serga įvairaus laipsnio depresija, tad juos nelengva atitraukti nuo liūdnų minčių vien pasitelkus humorą. Maža to, šmaikštavimas gali jiems sukelti apmaudą arba suerzinti.
Ganėtinai dažnai pasitaikantis senatvinės demencijos (silpnaprotystės) variantas yra frontotemporalinė demencija, kuri paveikia žmogaus emocijų ir elgesio reguliavimą. Jos kamuojami pagyvenusieji išgašlėja, tampa pernelyg nesivaržantys ir juokingi. Tokie žmonės lengvai reaguoja į humorą, o tai puikiai pasitarnauja užmezgant kontaktą. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė: nepadorūs pašmaikštavimai apie seksą juos lytiškai sujaudina ir išprovokuoja netinkamus jų poelgius, pavyzdžiui, priekabiavimą. Tokiu atveju senjoro globėjas turėtų elgtis santūriau ir griežtai nubrėžti ribas.
Nieko blogo, jei parodysite gailestį. Nejaugi blogai būtų apkabinti, paglostyti, panešti krepšį, užjausti? Tai juk galimybė parodyti, kad suprantate savo artimo žmogaus patiriamus sunkumus ir galite ta našta pasidalinti. Daugelis senjorų jaučiasi silpni ir ligoti, todėl jiems rodomą gailestį, užuojautą ir atjautą jie suvokia kaip rūpestį ir dėmesį, o ne kaip kažkokį juos žeminanti dalyką. Bet, be jokios abejonės, svarbu neiškelti savęs aukščiau už savo gailesčio objektą.
Vyresnio amžiaus žmonėms geriau, kai su jais kalbama aiškiai. „Mama, susiimk!“ – tokia nuo jūsų intonacijos priklausanti frazė gali skambėti ir pagarbiai bei rūpestingai, ir arogantiškai. Daugeliui pagyvenusių žmonių reikia duoti aiškius nurodymus ir konkrečiai suformuluotas užduotis. Aiškiai suformuluoti nurodymai reiškia, kad geriau valdote situaciją ir imatės visų reikiamų veiksmų, kad vyresnio amžiaus žmogus jaustųsi geriau.
Taisykles nustato senjoru besirūpinantis asmuo. Nuo pastarojo emocinės būsenos priklauso visa namų atmosfera, todėl pagyvenusių tėvų gyvenimą jis reguliuoja taip, kaip jam pačiam patogiau ir geriau. Tuomet globėjas mažiau emociškai perdega ir turi daugiau jėgų padėti savo tėvui ar motinai. Daugelis jau seniai suaugusių vaikų ir toliau bet kokiu atveju klauso savo tėvų. Jie nesugeba pastovėti už save ir priimti, jų supratimu, teisingų sprendimų. Tačiau, jeigu suaugę vaikai, kurie faktiškai prisiėmė visą atsakomybę už savo pasenusių tėvų gyvenimą ir sveikatą, pasiduoda pastarųjų autoritetui ir bijo pareikšti savo pačių valią, tokius namus užvaldo chaosas. Šią temą būtina gerai išnagrinėti su psichologu.
Informuokite pagyvenusius tėvus apie šeimos problemas. Aptarti tai, kas vyksta šeimoje, būtina, jeigu pokyčiai gali turėti įtakos jų pačių gyvenimui: pavyzdžiui, sunkiai susirgo giminaitis ar prasidėjo jūsų skyrybos. O kitų asmeninio gyvenimo problemų galima ir neminėti.
Iš principo su senjorais galima kalbėtis bet kokia tema, nesvarbu, ar tai būtų politika, ar sportas. Tik svarbu, kad tema nesukeltų stiprių neigiamų emocijų ar konfliktų. Labai naudinga paliesti sritis, kuriose pagyvenusieji jaučiasi kompetentingi ir pasitikintys savimi. Tarkime, kartu vartydami šeimos nuotraukų albumą, paklausinėkite apie protėvius. Taip pat galite paprašyti patarimo tose srityse, kurias jie puikiai išmano: apie statybas, augalų ar gyvūnų priežiūrą, ypatingo patiekalo gaminimą.
Nepamirškite ir fizinio kontakto. Depresijos kamuojamas pagyvenęs asmuo gali neigiamai reaguoti į bet kokią temą, suirzti ir nukrypti nuo pokalbio. Tokioje situacijoje pagarbus ir geranoriškas fizinis kontaktas – paglostymas, paėmimas už rankos, apkabinimas – padės labiau nei žodžiai. Senjorams jūsų artumas yra malonus ir jie jį vertina.
