Kaip atsiranda noras viską kontroliuoti

Paminėtina, kad poreikis kontroliuoti viską, kas vyksta aplink, neturi nieko bendro su valdingu, dominuoti linkusiu charakteriu. Priešingai – manija kontroliuoti yra vidinio nerimo, streso, neužtikrintumo padarinys, rašoma marieclaire.ru.

Tokia elgsena pradeda formuotis dar vaikystėje. Trys tam įtakos turintys veiksniai:

1. Tėvų, mokytojų, globėjų daromas spaudimas. Gautas prastas mokslo pažymys, pamestas daiktas, sudaužyta lėkštė – viskas traktuojama kaip didžiulė katastrofa. Galiausiai paaugęs žmogus kiekvieną nesklandumą laiko pasaulio pabaiga, kurios reikia bet kokia kaina išvengti.

2. Vyresniųjų elgesio kopijavimas. Prisižiūrėję į mamas ar tėvus, kurie gyveno nuolatinėje įtampoje ir stengėsi viską kontroliuoti, daugelis neįsivaizduoja, kad galima elgtis kitaip.

3. Bejėgiškumo, nesaugumo pojūtis. Sudėtinga, įtempta vaikystė neretai skatina žmogų siekti vėlesnį gyvenimą susitvarkyti taip, kad nebūtų ko bijoti. Kartais suaugusiu žmones išmuša iš vėžių menkiausi nukrypimai nuo susidarytos dienotvarkės – būtent todėl, kad jie įpratę kiekvieną netikėtumą sieti su grėsme. Savaime suprantama, esant tokioms sąlygoms neįmanomi spontaniški sprendimai ir neskausmingas adaptavimasis prie naujų aplinkybių. O svarbiausia problema – kad nuo įsišaknijusi baimių išorinis gyvenimo sutvarkymas negelbėja.

Gyvenimas suaugus pametėja vis naujų iššūkių, kurie tampa pagrindu atsirasti kontrolės manijai. Šeima, namai, darbas – kiekvienai gyvenimo sričiai reikia dėmesio. Atrodytų, vos nusisuksi, nesudarysi tikslaus plano, neprižiūrėsi, kad jis būtų vykdomas, – ir viskas grius. Patikėti užduočių kitiems asmenims neįmanoma – jie viską padarys negerai.

Horizonte – chroninis nuovargis, perdegimas, suprastėję santykiai su artimaisiais, dėl kurių žmogus taip stengiasi.

Noras kontroliuoti
Foto: Shutterstock

Kokiais atvejais ir kokiose situacijose noras kontroliuoti ypatingai kenkia

Kartais įprotis viską tvarkyti, koreguoti duoda teigiamų rezultatų. Bet dažniausiai jis naudingas esamose situacijose: šeima nepavėlavo į lėktuvą, nes mama iš vakaro pertikrino visus lagaminus ir sudėjo dokumentus, kompanija nepatyrė nuostolių, nes direktorius aptiko auditoriaus klaidą, jaunuolis neišplovė indų dušo želė, nes jo mergina laiku tai pastebėjo ir pati baigė tvarkyti namus.

Kas pastebima laikui bėgant? Moteris, įsitikinusi, kad be jos pasaulyje nebus tvarkos, gyvena nuolatiniame strese, neatskleidžia savo potencialo, nes neturi šimto rankų. Ji visada kupina pretenzijų aplinkiniams – kolegomis ir pavaldiniais neįmanoma pasitikėti, vyras nepadeda, o jei mėgina padėti, daro tai netinkamai, vaikai auga nesavarankiški.

Bėda ta, kad kontroliuojantis žmogus skatina netinkamą žmonių, kuriems daro įtakos, požiūrį. Kam priimti sprendimus, kam prisiimti atsakomybę, stengtis, jei kažkas už jus galvoja ir viską už jus padaro?

Dažnai draugai ima vengti žmogaus, kuris automatiškai kišasi į svetimus gyvenimus, vyrai palieka tokias moteris, skųsdamiesi, kad perdėtai rūpestinga žmona dusina, vaikai atvirai ar patylomis maištauja.

Kaip įveikti norą viską kontroliuoti?

Patartina ir bene sumaniausias žingsnis – kreiptis į psichoterapeutą, ieškoti tokio savo elgesio priežasčių, aptarti ir paleisti traumas. Juk esminė užduotis – ne liautis būti tironu, kuriuo jaučiatės, o atsikratyti neracionalių baimių ir nerimo.

Kita vertus, galima ir pačiam žmogui paskatinti procesą. Paskirkite užduotis – leiskite artimiesiems veikti, net jei numatote, kad jų darbo rezultatai nepradžiugins. Pradėkite nuo smulkmenų. Pavyzdžiui, jei turite vaikų, nebesukraukite jiems daiktų į kuprines. Pirmą dieną jie pamirš pusę vadovėlių, galbūt gaus pastabą. Supraskite – nieko baisaus. Po savaitės jie adaptuosis ir šį punktą savo darbų sąraše galėsite pamiršti.

Dėl tos pačios priežasties įtraukite į gyvenimą ir rimtesnių pokyčių, pamatysite – gyvenimas visiems taps lengvesnis.

Kaip netapti kontrolės auka?

  • Įsidėmėkite – kad ir kaip gerbiate, mylite žmogų, jo nuomonė ir elgesio modeliai – ne absoliuti tiesa.
  • Nenusileiskite dėl smulkmenų, galvodami „jam / jai taip ramiau, o man nesunku“. Tai – kelias į laisvės praradimą.
  • Jei kažkas jums nepatinka, sakykite. Jei dialogas neįmanomas, pasišalinkite arba minimaliai kontaktuokite.
  • Nustokite stengtis viską kontroliuoti, susigyvenkite su tuo, kad visada bus nenuspėjamas momentas, todėl geriau išmokti mėgautis gyvenimu ir atverti kelią sėkmei be nerimo ir be streso. Tai nra lengva, bet dėl rezultatų verta padirbėti su savimi.