Leidinį „Men‘s Health“ konsultuojantis psichiatras Gregory Scottas Brownas sutiko atskleisti, į kokius aspektus derėtų kreipti dėmesį mėginant suprasti, ar konkretus psichoterapeutas yra tinkamas būtent jums. G. S. Brownas įvardijo ir kitas priežastis, dėl kurių specialistas tampa nebereikalingas.

Pašnekesiai neteikia visiškai jokios naudos

Nėra jokių griežtų taisyklių, diktuojančių, kada nutrauki psichoterapijos seansus (jei apskritai tai reikia padaryti), tačiau jei manote, kad psichoterapeutui jau turėtų būti aiškūs jūsų tikslai ir lūkesčiai, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės po konsultacijų.

„Tikrai neturi būti taip, kad po kiekvieno seanso apimtų begalinė laimė, tačiau jei laikas eina, o jūs ir toliau jaučiatės taip, tarytum nesilankytumėte pas specialistą, jeigu akivaizdu, kad būklė negerėja ir jūs, kaip ir seniau, nematote išeities iš aklavietės, tikriausiai reikia ryžtis paskutiniam pokalbiui“, – teigia G. S. Brownas.

Esate nesuderinamų tipų asmenybės

Psichoterapeutas neturi būti geriausias jūsų draugas. Vis dėlto jis taip pat neturi būti ir aršiausias priešas. Pasak G. S. Browno, tinkamais santykiai su psichoterapeutu yra laikomi tada, kai konsultuojamasis jaučia tam tikrą sveiką įtampą.

„Psichoterapijos seansas – tai ne atsipalaidavimo valandėlė ir ne konfrontacijos akimirka. Neturi būti lengva, bet turi pagilėti įžvalgos“, – aiškina psichiatras.

Kitaip tariant, psichoterapeutas yra ne tam, kad išklausytų apkalbų arba skundų dėl darbo. Tai specialistas, kuriam galėtumėte patikėti savo emocijas, tačiau prireikus drįstumėte atsikirsti.

„Beveik visi mano pacientai per pokalbį yra apsiverkę. Net ir pačių kiečiausių vaikinų akyse teko matyti ašarų“, – prasitaria G. S. Brownas.

Psichoterapinė grupė
Foto: Shutterstock

Vienas iš būdų įvertinti jūsų ir psichoterapeuto suderinamumą – imtis iniciatyvos per įžanginį interviu. Kai kurie psichoterapeutai praktikuoja maždaug 10 minučių trunkančius išankstinius skambučius, per kuriuos pasistengia perprasti jūsų asmenybę ir išsiaiškinti jūsų tikslus. Jūs, savo ruožtu, taip pat galite uždavinėti klausimus, padedančius kuo geriau pažinti psichoterapeutą ir apsispręsti, ar verta apskritai pas jį lankytis.

Akivaizdžiai pasitaisė savijauta

Po kurio laiko psichoterapija gali pasiekti natūralią pabaigą. Kartais pavyksta išsikelti naują tikslą, link kurio einant reikėtų specialisto pagalbos, bet kartais gali tekti tiesiog išsiskirti.

„Daugelis žmonių, kaip teko įsitikinti, galvoja, kad jeigu jau užsirašei pas psichoterapeutą, teks metų metus pas jį lankytis. Vis dėlto taip nėra. Labai dažnai jau po kelių seansų pavyksta perprasti dorojimosi su problemomis mechanizmus. Išties normalu, kad po kurio laiko pradingsta priežastis, atvedusi pas psichoterapeutą“, – aiškina G. S. Brownas.

Neturite jaustis kaltas

Supraskite, kad žmonės palieka psichoterapeutus dėl įvairiausių priežasčių ir kas jau kas, bet psichoterapeutai tikrai yra įpratę prie sunkių pasikalbėjimų.

„Psichikos sveikatos specialistų priedermė – dirbti profesionaliai ir nusiteikti sunkiems pokalbiams – būtent tokie jie ir turėtų būti, – sako G. S. Brownas. – Privalote suprasti, kad apie bet kokį diskomfortą arba įtampą, taip pat apie abejones dėl konsultacijų naudos, turite teisę ir net privalote pasikalbėti su psichoterapeutu.“

Pasistenkite kuo atviriau ir sąžiningiau pasakyti, kodėl, jūsų galva, psichoterapija nepasiteisina. Jei jaučiatės nepatenkintas dėl to, kur tenka kreipti dėmesį per konsultacijas, nurodykite, kokia kryptis jums atrodytų priimtinesnė.

Jei manote, kad psichoterapeutas turi bent iš dalies atitikti jūsų identitetą, pavyzdžiui, būti tos pačios seksualinės orientacijos, rasės arba išpažinti tą pačią religiją, tikėtina, kad specialistas turės ką parekomenduoti. Jei manote, kad reikia padaryti pertrauką, žinokite, kad tai taip pat tema diskusijai.

Psichoterapinė grupė
Foto: Shutterstock

„Galbūt vertėtų aptarti tam tikrus ženklus, rodančius, kad metas atnaujinti susitikimus, – sako G. S. Brownas. – Kartais psichoterapeutai pataria turėti kokį nors objektą, pavyzdžiui, akmenį arba apyrankę, galinčią priminti apie seansų metu atliktą darbą.“

Nutraukti psichoterapiją staiga – prastas sumanymas

Kaip ir išeinant iš darbo arba nutraukiant bet kokius formalius santykius, apie sprendimą baigti psichoterapiją būtina informuoti psichoterapeutą. Net ir tuo atveju, jei jums atrodo, kad jis nėra tinkamo tipo, abu galėsite pasirengti tolesniam etapui, nesvarbu, ar tai būtų specialisto keitimas, ar galutinis terapijos kurso nutraukimas. Likti be jokio plano – nemenkas emocinis iššūkis.

„Tai panašu į bet kuriuos santykius, – aiškina G. S. Brownas. – Pacientai psichoterapeutams neretai pasako tai, ko nėra sakę nė vienam žmogui, todėl nekyla abejonių, kad tai, kas užsimezga, yra santykiai. Būtent todėl jų nutraukimas net ir tuo atveju, jei seansai atrodo neprasmingi, yra bent kiek traumuojantis. Štai kodėl tenka kalbėti apie pereinamąjį kelias savaites arba mėnesius trunkantį etapą.“