Vieno eksperimento metu žmogų ir šunį skyrė permatomas barjeras su tarpu. Per tą tarpą eksperimentuotojas turėjo paduoti šuniui skanų kąsnelį. Vienu atveju maisto gabalėlis buvo „netyčia“ išmestas ant žemės ir eksperimentuotojas delsė jį pakelti.

Kitu atveju žmogus „tyčia“ padėjo kąsnelį kitoje barjero pusėje ir nedavė jo šuniui.

Trečiu atveju tarpas tarp permatomo barjero buvo uždarytas ir žmogus negalėjo paduoti šuniui kąsnelio, nors ir bandė. Mokslininkai stebėjo, kaip ilgai šuo lauks, kol žmogus paduos maistą, ir kaip elgsis.

Foto: Shutterstock


Paaiškėjo, kad tuo atveju, kai maistas buvo „tyčia“ padėtas už barjero, šunys laukdavo ilgiau. Be to, jie dažniau atsisėsdavo ar atsiguldavo, nustodavo vizginti uodegą. Kitaip tariant, bandydavo įtikinti žmogų persigalvoti ir duoti jiems maisto.

Šis eksperimentas rodo, kad šunys greičiausiai skiria, ar mūsų veiksmai yra tyčiniai, ar ne. Gebėjimas suvokti kito asmens intencijas yra proto teorijos (angl. theory of mind) komponentas. Mokslininkai jau anksčiau bandė išsiaiškinti, ar proto teorija veikia kitiems gyvūnams, pavyzdžiui, šimpanzėms ir arkliams. Panašu, kad šunys taip pat gali protauti tiek, kad suvoktų mūsų ketinimus.