Hipnoterapijos praktikė: per vieną seansą galima panaikinti turimas priklausomybes, nepasitikėjimą ar net paskatinti vaisingumą

„Keičiu žmonių gyvenimus“, – sako Švedijoje šiuo metu gyvenanti Jurgita Bazanovienė paklausta, kaip teisingai reikėtų ją pristatyti. Moteris užsiima nuotolinėmis terapijomis, kurios, sako, net per vieną seansą gali panaikinti turimas priklausomybes, nepasitikėjimą, ar net paskatinti vaisingumą.

Rasti priežastį

Jurgita Bazanovienė – Švedijoje gyvenanti keturių vaikų mama, kuri veda grupinius ir individualius mitybos programos angl. „Wild fit“ užsiėmimus, o taip pat transformacines terapijas. Ilgą laiką sėkmingą karjerą vykdžiusi Lietuvoje, Jurgita šiuo metu gyvena Švedijoje ir daugiausia dirba su klientais iš Lietuvos.

„Mano klientai tampa kitais žmonėmis, pasikeičia, net jeigu jų gyvenime buvo gausu alkoholio, lošimų, rūkymo ar kitų dalykų. Terapija padeda jiems rasti kitą savo kelią: pradėti dirbti, generuoti verslo idėjas ar imtis to, ko nebuvo darę“, – pasakoja J. Bazanovienė.

JAV įsikūrusios Marisa Pear Staigios transformacinės terapijos akademijoje studijas baigusi lietuvė sako, kad šiuo metodu naikinamos visos priklausomybės. Dažnai pasitaiko atvejų, kai moteris išoriškai atrodanti labai rami, turinti idealius santykius, tačiau vos išėjus svečiams ima šaukti ant savo vyro, elgtis nepagarbiai. Pasirodo, taip elgėsi jos tėvai, todėl ši „praktika“ liko ir moteriai suaugus, ji tai „atsinešė“ į savo gyvenimą, manydama, kad tai yra norma.

„Visa tai, kas mums yra pažįstama, suteikia saugumo jausmą. Smegenų pagrindinė funkcija yra mus apsaugoti, bet tikrai ne padaryti mus laimingus. Dėl to sėkmingų žmonių pagrindinis receptas yra tai kas nepažįstama padaryti pažįstama. Mano užduotis – su klientu pasinerti į hipnozę ir taip rasti šaknį, esminę priežastį, kuri leidžia čia pat pakeisti gyvenimo įvykio interpretaciją“, – apie savo veiklą pasakoja terapijos praktikė.

Kas vyksta hipnozės metu?

Pasak jos, terapija trunka iki dviejų valandų. Iš pradžių kalbama su klientu apie jį neraminančius dalykus, tai ką jam norėtųsi pakeisti, tuomet vadovaujantis specialia metodika žmogus nusiramina, atsipalaiduoja hipnozėje ir jam pačiam iškyla scenos, kurios yra šių pasekmių šaknys.

„Pavyzdžiui klientas nesupranta, kodėl niekaip negali pradėti sportuoti, o po terapijos paaiškėja, kad jo aplinka jam nuolat sakydavo „ar bėgi nuo infarkto?“ Mūsų elgsena susiformuoja iki 7 metų – iki to laiko mes viską vertiname tik emociniu pagrindu, tad jeigu tėvai susipyksta, vaikas galvoja, kad jis yra blogas, kad tėvai pykstasi dėl jo kaltės ir tokia jo susikurta „tiesa“ jį lydi visą gyvenimą“, – pavyzdžiais dalinasi J. Bazanovienė.

Garsiai suabejojus hipnoze pašnekovė ragina jos nebijoti, nes, tikina, kiekvienas tokioje būsenoje būname po keletą kartų per dieną. Tai gali nutikti įdėmiai žiūrint filmą, sekant vaikui pasaką prieš miegą, vos nubudus ryte, vairuojant automobilį ar atliekant kitą kokį ramų veiksmą.

„Hipnozės metu mes nemiegame, mes viską kontroliuojame, tiesiog esame labiau atsipalaidavę. Tuo metu mūsų pasąmonė yra labai atvira ir aktyvi priimti informaciją. Tai mokslu paremtas būdas, kurį nesudėtinga naudoti. Jeigu klientą nuo terapijos stabdo tik šis elementas, visuomet jam parodau, kas tai bus, koks tai jausmas. Ir kaskart sulaukiu nuostabos, kad čia nieko ypatingo, tiesiog ramus sėdėjimas užmerkus akis. Hipnozės metu žmogus sąmoningas ir geba pakoreguoti datas, atsiminti faktus – tiesiog tuomet pašalinės mintys jam nekliudo išvysti esmines scenas, kurios padeda įveikti problemas“, – sako terapeutė.

J. Bazanovienės teigimu, kiekvienas žmogus namuose gali panirti į hipnozę. Tiesiog reikia patogiai atsisėsti ar atsigulti, kad rankos ir kojos neliestų viena kitos. Žiūrėti į viršų taip, tarsi žvelgtum į savo antakius, tris kartus giliai įkvėpti, iškvėpti ir su trečiuoju iškvėpimu užmerkti akis.

„Jausmas – tarsi pradeda virpėti akių vokai. Šioje vietoje įsivaizduokite dešimt žemyn vedančių laiptų. Tarsi liptumėte nuo kalno. Ir taip žingsnis po žingsnio leidžiatės po vieną laiptelį, kol nusileidžiate ir tiesiog atsisėdate stebėti jūros. Štai nuo šios akimirkos jūs ir esate hipnozėje“, – teigia terapeutė.

Dar prieš šį nusileidimą pašnekovė siūlo pamėginti tam tikrą „įgilinimo“ pratimą. Siūloma pagalvoti apie perpjautą citriną ir įsivaizduoti, kaip pridedate ją prie pat savo nosies, užuodžiate kvapą, o tuomet į burną išspaudžiate jos sulčių. Burna iš karto prisikaupia seilių.

„Mintys, žodžiai kuriuos mes tariame, daro labai didelę įtaką. Jie sukuria emociją, o po jos seka veiksmas. Tai labai susiję ir turime suprasti, kad kaip mes kalbame, taip veiksmai ir susidėlioja. Vieni esame sėkmingi, nes matome aplink save tai, kas gera, mus supa gėris. Tačiau yra ir priešingai, kai bet koks blogas oras yra daug blogesnis, nes visur matomas vien blogis. Sakau savo klientams: atsikeliate ryte ir sakote „ir vėl nuostabi diena, nes jeigu net nematau saulės, už debesų ji tikrai yra“ ir su tokia nuotaika gyvenate visą laiką“, – pataria.

Kas nutinka terapijoje?

Vardindama, kuo hipnozės terapija skiriasi nuo įprastos psichologo terapijos, moteris išskiria laiką, kurio reikia, skausmą, kuris patiriamas visą laiką kalbant apie nemalonius dalykus ir išlaisvinimą, kurio šia terapija siekiama.

„Jeigu įprastoje terapijoje kaskart paklausus, kur jums skauda, bus nuplėšiamas šašas ir vėl paliekamas gyti, hipnozės pagalba mes tai darome vieną kartą. Žmogus pats suvokia, kaip jis toje situacijoje jaučiasi, kas jam tuomet rūpi ir pats suaugusio žmogaus žvilgsniu mato, ko reikėtų imtis. Ne įvykis ir scena daro įtaką, o tai, kaip žmogus tai interpretuoja. Alkoholikų šeimoje auga visiškai sėkmingi žmonės. Nes jie nesiklijavo sau etikečių ir tai yra esmė.

Hipnozės metu pasiekus tam tikrą laiką, sceną, pats žmogus supranta, kurią akimirką reikia keisti į teigiamą. Taip žmogus įgauna jėgų gyvenime daryti pokyčius ir pasąmonė jo daugiau nebevaldo, – terapijos esmę paaiškina ekspertė. – Viduje žmogus gerai žino, ką reikia daryti. Terapijos dėka nuimame tuos stabdžius ir pasakome, kad tai labai paprasta.“

Aktualiausia problema – žmonės jaučiasi nemylimi

Pasakodama apie išspręstas skirtingas žmonių problemas, pašnekovė pamini ir atvejus, kai po nepavykusio mėginimo pastoti moterys pagaliau susilaukia vaikelio. J. Bazanovienė pastebi, kad atvejų, kai žmonės jaučiasi nemylimi, yra labai daug.

„Jausmas, kai esi mylimas, yra mūsų vidinis variklis siekti to, dėl ko čia esame. Žmonės pasakoja, kad tėvai nesuteikė tiek meilės, kiek jos tuomet reikėjo. O mums būtinas ryšys, turime jaustis mylimi ir žinoti, kad suaugę didžiuojasi, ką tas vaikas bedarytų. Aš pati esu keturių vaikų mama Jie visi turi savo rolę. Vienas, pavyzdžiui, veda iš proto, kitas siekia tobulumo, trečiam visuomet viskas gerai, ketvirtas – paslaugus ir nuolat norinti padėti. Savo rolėmis jie randa ryšį su tėvais. Ir to nereikia keisti, turime priimti juos tokius ir didžiuotis“, – savo istorija dalijasi Jurgita ir perspėja tėvus niekada nemokyti vaikų užlaikyti emocijų. Per jas jie pažįsta pasaulį, o suaugusieji turi būti šalia ir motyvuoti.

O jei vienos terapijos negana? Staigios transformacinės terapijos praktikė sako, kad pirmojo susitikimo metu klientas gauna įrašą, kurio vėliau klausosi tam tikrą laiką. Vėliau aptariama, kaip sekasi, sprendžiama, ko dar trūksta. Čia gali iškilti savivertės klausimas, pasitikėjimas savimi.

„Pavyzdžiui, žmogus gali viską labai atidėlioti, vilkinti. Tuomet rengiame dar vieną terapiją. Bet dažniausiai klientams pakanka vienos. Neatsistebiu, kas nutinka po to. Mano klientės siunčia man meno kūrinių nuotraukas, pasakoja, kokį verslą jau pradėjo, rodo vakarienių su šeima nuotraukas, kuriose nėra telefonų ir planšečių“, – apibendrina moteris.