Į knygą „Išmintis kiekvienai dienai" surinkti patarimai visiems aktualiomis temomis: apie meilę, šeimą, bendruomeniškumą, gerumą, tikėjimą, pasaulio ateitį, teisinę sistemą ir kt. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV yra Nobelio premijos laureatas, pasaulietinis ir dvasinis Tibeto vadovas.
Ištrauka
Mintys apie gyvenimą
- Žmogaus gyvenimas labai trumpas, tad geriausia, ką galime, – paversti šią mūsų laikiną kelionę Žemėje naudinga sau ir kitiems.
- Mūsų žmogiškosios galimybės vienodos, nebent turėtume tam tikrų protinių sutrikimų. Teisingai naudojamos nuostabios žmogaus smegenys – tai mūsų stiprybės šaltinis ir mūsų ateitis. Blogiems dalykams naudojamas žmogiškasis protas gali tapti tikra nelaime.
- Manau, kad žmonės – jautriausi šios planetos gyventojai. Jie gali ne tik susikurti laimingą gyvenimą, bet ir pagelbėti kitiems. Labai svarbu suvokti, kad esame iš prigimties kūrybingi.
- Negalime būti naudingi sau nebūdami naudingi kitiems. Patinka tai mums ar ne, bet visi esame susiję, ir negalime būti laimingi vieni be kitų pagalbos. Tas, kuris susitelkęs tik į savo gerovę, ilgainiui ims kentėti. Tas, kuris rūpinasi tik kitų gerove, pasirūpina savimi to net nepajusdamas. Net jei nuspręstume būti savanaudžiai, būkime protingi savanaudžiai – padėkime kitiems!
- Dažnai nežinome, kaip atskirti būtinus dalykus nuo ne tokių svarbių. Gyvenimą leidžiame vaikydamiesi malonumų, kuriuos tuoj pat užmirštame ir liekame nepatenkinti. Bandome būti laimingi nesigilindami, kad gal taip priverčiame kentėti kitus. Esame pasiruošę padaryti viską, kad sukauptume ir apgintume savo daiktus, kurie nesuteikia tikros ir ilgalaikės laimės.
- Esame pilni pykčio, pavydo ir kitų neigiamų jausmų, nesuprantame, kad šitie jausmai nesuderinami su vidine ramybe ir džiaugsmu. Savo protą, didžiausią žmogiškųjų būtybių dovaną, naudojame norėdami apgauti kitus ir kuo daugiau gauti sau kitų sąskaita. Pasibaigus dienai kankinamės dėl to ir, nors tai visiška nesąmonė, kaltiname kitus žmones.
- Naudokime savo žmogiškąjį protą išmintingai. Kitaip kuo mes pranašesni už gyvūnus?
- Jei išties norime gyventi prasmingai ir laimingai, pradėkime blaiviai mąstyti. Turime ugdyti žmogiškąsias savybes, kurios būdingos mums visiems, bet mes jas stengiamės paslėpti po painiomis mintimis ir prieštaringomis emocijomis.
- Ugdykime meilę ir atjautą, jos gyvenimui suteikia tikrą prasmę. Tai religija, kurią aš skleidžiu netgi labiau už patį budizmą. Ji paprasta. Jos šventovė yra širdyje. Jos mokymas – tai meilė ir atjauta. Jos moralinės vertybės – tai meilė ir pagarba kitiems, kad ir kas jie būtų. Ar esame pasauliečiai, ar vienuoliai – neturime kito pasirinkimo, jei norime išgyventi šiame pasaulyje.
- Būti maloniam, sąžiningam, mąstyti pozityviai; atleisti tiems, kurie mums kenkia, ir kiekvieną laikyti draugu; padėti kenčiantiems ir nemanyti, kad esi pranašesnis už kitus – net jei šis patarimas atrodo pernelyg supaprastintas, pabandykite patikrinti, ar juo sekdami tapsite laimingesni.
- Mums nereikia ilgai galvoti, kad suprastume, jog visos gyvos būtybės ieško laimės ir stengiasi išvengti kančios. Netgi mažiausias vabzdys deda visas pastangas, kad nuo jos pabėgtų ir gerai jaustųsi. Žmonės dargi turi galimybę mąstyti. Tad turėtume tinkamai naudoti savo protą.
- Malonumo ir kančios pagrindas – juntamas supratimas ir vidinis pasitenkinimas. Mums svarbesnis vidinis pasitenkinimas. Jis būdingas tik žmonėms. Su keliomis išimtimis, gyvūnai negali to patirti.
- Pasitenkinimą galima apibūdinti kaip vidinę ramybę. Ji kyla iš dosnumo, sąžiningumo ir to, ką aš vadinu etišku elgesiu, t. y. tokiu, kai gerbiama kitų teisė į laimę.
- Dažnai kenčiame todėl, kad per daug galvojame. O kartu nesivadovaujame sveiku protu. Siekiame tik greito pasitenkinimo ir pamirštame įvertinti ilgalaikius privalumus ir trūkumus, kuriuos jis suteikia mums ir kitiems. Galų gale toks elgesys atsisuka prieš mus pačius. Neabejoju, kad pakeitę savo mąstymo būdą galėtume sumažinti dabartinius sunkumus ir išvengtume naujų.
- Kai kurių kančių negalime išvengti – tų, kurios susijusios su gimimu, ligomis, senatve ir mirtimi. Galime tik sumažinti jų keliamą baimę. Tačiau pasaulyje yra daugybė kitų bėdų, pradedant šeiminiais ginčais ir baigiant daugybe pasaulį niokojančių karų – jas būtų galima apeiti vadovaujantis blaiviu ir sveiku požiūriu.
- Jei nemąstome iš esmės, jei matome tik sau po nosimi ir į viską žvelgiame paviršutiniškai, jei apie dalykus sprendžiame ne atvirai ir laisvai, tuomet mūsų maži rūpesčiai virsta dideliais sunkumais. Kitaip tariant, priverčiame save kentėti.
