Portale lamp.in pateikiami šeši psichologijos fenomenai, kurie, kaip minėta, ne tik padės geriau suprasti žmones, bet ir skatins tapti racionalesniais, sumanesniais.
1. Netobulumo efektas. Jei nesate visapusiškai nepriekaištingi, jus labiau mylės.
Kai norime padaryti kažkam įspūdį, automatiškai imame demonstruoti gerąsias savo asmenybės puses. Pasirodo, neverta šito daryti – tyrimai rodo, kad savo pažeidžiamumo ir silpnųjų pusių neslepiantis žmogus skatina aplinkinių empatiją. Kuo daugiau turite nekritinių trūkumų, tuo palankesni jums bus aplinkiniai.
Kalbėtojas, kuris akivaizdžiai jaudinasi, stovėdamas priešais auditoriją, klausytojams atrodo protingesnis, nei tas, kuris atrodo nepajudinamai savimi pasitikintis. Pažinties metu jaudintis, kalbėti kvailystes – patikrintas (nors daugelis apie tai nepagalvoja) būdas patikti potencialiam partneriui.
Šią teoriją patikrino Stenfordo universiteto psichologas Eliotas Aronsonas.
Žodžiu, klysti matant žmonėms – ne tik normalu, bet netgi naudinga. Bent jau tol, kol jūsų klaidos nedaro aplinkiniams didelės žalos.
2. Pigmaliono, arba lūkesčių, efektas. Jei žmogumi tikima, didėja jo našumas.
Šį fenomeną tikrino psichologas Robertas Rosenthalis. Jis atliko intelekto koeficiento (IQ) testus mokyklose, o vėliau pateikė mokytojams netikrus tyrimų rezultatus: pasakė, kad vaikų, kurių IQ buvo didesnis už kitų, testo rezultatai neva vidutiniai, o tuos, kurių rezultatai iš tiesų buvo vidutiniai, pristatė mokytojams kaip labai sumanius vaikus.
Kas vyko po to? Mokiniai, kuriuos mokytojai laikė gabesniais, ėmė geriau mokytis. Taip yra todėl, kad mokytojų lūkesčiai tiems mokiniams buvo didesni nei kitiems. Stiprėjantis spaudimas skatino mokinius geriau mokytis.
R. Rosenthalio išvados tinka ne tik mokslo sričiai. „Turimais lūkesčiais jūs kuriate savo realybę“, – padarė išvadą jis.
Tad jei norite gyvenime kažko daugiau pasiekti, teks kelti sau nerealistinius lūkesčius ir pervertinti savo sugebėjimus juos įgyvendinti. Tai veiksminga. Be to, moksliškai pagrįsta – tie vadovai, kurie kelia darbuotojams nerealius lūkesčius, sulaukia geresnių rezultatų nei tie, kurie kelia tik realius tikslus.
3. Pasirinkimo paradoksas. Kuo daugiau turime pasirinkimų, tuo mažiau esame patenkinti priimtu sprendimu.
Logiškai atrodytų – kuo daugiau turime pasirinkimų, tuo geriau. Parduotuvės su dideliu asortimentu mums patinka labiau nei mažos parduotuvėlės. Kai darbo pasiūlymų daug, mums atrodo, kad tikrai tinkamai pasirinksime.
Tačiau psichologai Sheena Iyengar ir Markas Lepperis įrodė, kad tai – netiesa. Tyrėjai atliko eksperimentą: gurmanų grupelei siūlė prekybos centre išsirinkti vieną iš šešių džemų, kitai grupelei – vieną iš 24 džemų. Paaiškėjo, kad 30 proc. žmonių, kurie rinkosi iš šešių variantų, buvo patenkinti savo pasirinkimu. Iš tų, kurie galėjo rinktis iš 24 rūšių džemo, patenkinti pasirinkimu buvo tik 3 proc.
Pasirinkimo fenomeną pastebėjo psichologas Barry Schwartzas. Kad neapleistų pojūtis, jog viskas klostosi puikiai, jis pataria dirbtinai apriboti pasirinkimų skaičių. Beje, tai paaiškina, kodėl „Apple“ technikos turėtojai ja patenkinti labiau, nei turintys kitų gamintojų prietaisus. Arba kodėl tie, kurie perka maistą nedidelėse parduotuvėse, jaučiasi labiau patenkinti nei didelių prekybos centrų pirkėjai.
4. Stebėtojo, liudininko efektas. Kuo daugiau žmonių aplink tą, kuriam reikia pagalbos, tuo mažesnė tikimybė, kad jam kas nors padės.
Šį efektą puikiai iliustruoja sena pasakėčia apie gerąjį samarietį. Tai paaiškina ir daugelį tragiškų pavyzdžių mūsų istorijoje.
Jei einantį gatve žmogų ištiko nelaimė ir jam reikia pagalbos, didesnė tikimybė, kad jos sulauks, jeigu pro šalį eis vienas žmogus, negu tada, kai aplink – minia žmonių. Kai kas nors šaukiasi pagalbos, aplinkiniai dažniausiai ignoruoja pagalbos prašymą, manydami – „padės kas nors kitas“. Jeigu prašoma padėti konkretaus žmogaus tuščioje gatvėje, kur kas daugiau šansų, kad tas žmogus pagelbės. Iš tiesų tai paaiškina ir didelių miestų šaltumą, negailestingumą.
Pirmieji šio efekto poveikį įrodė psichologai Johnas Darley ir Bibbas Latane. Jie atliko eksperimentą – imitavo situaciją, neva vyresniosios klasės moksleiviai muša jaunesnio amžiaus mokinį mokyklos rūbinėje, matant kitiems mokiniams. 85 proc. tų, kurie buvo vieninteliai įvykio liudininkai, puolė į pagalbą mušamajam. O jei tariamą incidentą matydavo bent du mokiniais, šansai, kad mušamajam padės, mažėjo iki 65 proc. Jeigu būdavo keturi liudininkai, šansų sulaukti pagalbos dar sumažėdavo – iki 31 proc.
Jei patekote į nelaimę ir jums reikia pagalbos, kreipkitės ne abstrakčiai į visus, kas galėtų padėti, o asmeniškai į ką nors, pvz., šaukite: „Vyriški su pilku paltu, padėkite.“
5. Dėmesio sutelkimo efektas. Žmonės, kurių galva nuolat užimta įvairiais apmąstymais, nepastebi akivaizdžių dalykų.
Dabarties akimirką dauguma žmonių apie ką nors galvoja, įtemptai mąsto. Kai jie būna tarp žmonių, o galva vis tiek užimta savomis mintimis, jie nepastebi net akivaizdžių dalykų, įrodė Kornelio universiteto mokslininkai.
Paprasčiau tariant, visiems nusispjauti, kaip atrodote, atėję į universitetą ar į biurą. Dauguma žmonių tiesiog nepastebės jūsų išvaizdos. Dėmesio centre atsiduriate kur kas rečiau, nei jums atrodo, todėl nustokite jaudintis dėl išorinių gyvenimo atributų. Nepirkite brangaus automobilio ar paties naujausio modelio išmaniojo telefono, norėdami sublizgėti prieš kolegas – žinokite, daugumai visiškai nerūpi, ką jūs turite, nes jie užsiėmę savais rūpesčiais.
6. Pervertinimo efektas. Žmonės pervertina įvairių daiktų ir reiškinių svarbą.
„Niekas gyvenime nėra šitaip svarbu, kaip jums atrodo.“ (psichologas Danielis Kahnemanas).
Ar stipriai skiriasi kasdienis nusiteikimas žmogaus, kuris uždirba keliolika tūkstančių per metus, ir žmogaus, kurio uždarbis – keliasdešimt tūkstančių per mėnesį? Beveik nesiskiria. Na, skirtumas yra, tačiau minimalus. Ar tapsite laimingesni, jei likusį gyvenimą praleisite name ant jūros kranto? Kažin. Pvz., Kalifornijos, kur per metus – daugiau nei 300 saulėtų dienų, gyventojai nėra laimingesni už Niujorko ar Čikagos gyventojus.
Beje, šį efektą aktyviai pasitelkia rinkodarininkai. Jie tikina, kad nusipirkę tą ar aną prekę, tapsite laimingesni. Bet taip nebūna.
Psichologai pataria, kaip neįkliūti į šio efekto pinkles: įsidėmėkite aksiomą – niekas nebus taip svarbu po metų ar po savaitės, kaip atrodo svarbu šiandien. Į gyvenimą ir įvairius nesklandumus žvelkite lengviau, paprasčiau. Susitaikykite su tuo, kad žmonės nesugeba pranašauti ateities. Ir apskritai bus geriausia, jei nustosite kurti labai toli siekiančius planus.
