„Turime suvokti, kad mūsų desperatiškas noras grįžti į tai, kas buvo normalu, neturi pagrindo. Mes iš tiesų netrokštame to, kas buvo, trokštame to, ką žinome. Kaip susidraugauti su naujos pradžios netikrumu? Pažadinti smalsumą ir ugdyti modernią išmintį, nes šis derinys yra mūsų supergalia“, – įsitikinęs J. Sanei iš Pietų Afrikos Respublikos, kuris savo įžvalgomis apie tai, kaip išgyventi greitai besikeičiančiame pasaulyje, draskomame griežtų taisyklių ir lankstaus kūrybiškumo, vakarykščio tikrumo ir saugumo bei rytojaus laisvės ir nerimo, dalinsis rugsėjį Vilniuje vyksiančioje Vadovų konferencijoje „EBIT“, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Sėkmės formulė – kūno, proto ir širdies harmonija
J. Sanei, pirmasis Singularity universiteto San Franciske narys iš Afrikos žemyno, Kopenhagos ateities studijų instituto asocijuotas partneris, pasaulinio vadovų švietimo ir tobulinimo centro „Duke Corporate Education“ lektorius, neturi abejonių – ateitis, kurios laukėme po dešimties metų, atėjo jau dabar.
„Naujas pasaulis jau visai už kampo, – sako J. Sanei. – Ir tas pasaulis bus visiškai kitoks, nei buvo. Jame reikės daugiau išminties nei protingumo. Kas padės ne tik išgyventi, bet ir klestėti? Smalsumas ir moderni išmintis.“
Futuristo teigimu, smalsumas yra žmonijos variklis. Tačiau vien jo nepakanka. Moderni išmintis yra klestėjimo formulės antroji sudedamoji dalis. Modernia išmintimi jis vadina praeities tiesas su ateities netikrumu apjungiantį psichologijos, neuromokslo ir futurizmo junginį. Kaip žmogui pasiekti moderniosios išminties? J. Sanei neturi abejonių – harmoningai ir nuolat treniruojant kūną, protą ir širdį.
„Mes, kaip žmonės, turime tris sferas: fizinę, protinę ir emocinę. Kai turime viršsvorio, samdome trenerį, užsirašome į sporto klubą. Protą treniruojame mokydamiesi, siekiame bakalauro, magistro laipsnių. Ką darome su emocine sfera? Nieko arba tikrai per mažai. Todėl sekame modelius, grįstus skausmu, o ne potencialu. Mano patarimas – rask, kas padėtų pagydyti širdį. Kol to nepadarai, esi genetiškai įsikibęs į praeitį, biologiškai įstrigęs praeityje. Ir tai nėra vienkartinis dalykas, tai yra viso gyvenimo procesas“, – sako J. Sanei.
Vienintelė vertybė, kurios neįmanoma pakeisti technologijomis
Kaip gyvensime ateityje? Futuristo teigimu, nėra pagrindo bijoti. Verčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip ruošiamės, ko mokomės, ką esame pasirengę nusipurtyti ir išmokti iš naujo.
„Kai gyvenome žemdirbystės eroje, svarbiausia buvo fizinė jėga ir gebėjimas suprasti metų laikus, dirvožemį, augalus. Paskui prasidėjo industrinė revoliucija ir staiga raumenų bei tų gebėjimų ėmė nebepakakti, prireikė didelio protinio pasiruošimo, logikos. Praktiškai paskutinius du šimtus metų tam, kad pasiektume visuomenėje priimtinos sėkmės, naudojome tik kairįjį smegenų pusrutulį. Tačiau kelionė tęsiasi į naują pasaulį, o jame logika vietą turi užleisti emociniam intelektui“, – sako J. Sanei.
Praėjusį spalį publikuotoje knygoje „Future Next“ jis akcentuoja, kad esame ant naujo kartų kaitos ciklo slenksčio, kurį pandemija tik priartino. Šiame „naujajame Renesanse“ vienintelė vertybė bus būtent emocinis pranašumas. „Italų Renesansas aukštino grožį, meną ir žinias, „naujajame Renesanse“ pradėsime aukštinti unikalų žmogaus genialumą, nes tai – vienintelė vertybė, kurios neįmanoma pakeisti technologijomis, neįmanoma automatizuoti. Unikalus žmogaus genialumas yra tai, kas verta dėmesio ir pinigų“, – teigia J. Sanei ir pabrėžia, kad moderniai išminčiai pasiekti reikia įdėti nemažai pastangų. Futuristas prisipažįsta, kad jo paties asmeninis kelias iki kūno, proto ir emocinės harmonijos buvo duobėtas ir skausmingas.
Per bankrotus į geresnį save
Pasaulinio pripažinimo pelnęs J. Sanei pasakoja, kad augo su vieniša mama, namuose buvo nepriteklius, todėl pirmąjį darbą susirado trylikos metų. Šešiolikos pradėjo pirmąjį verslą, 27-erių tapo milijonieriumi. Viskas atrodė lyg sviestu patepta. Sėkmingu verslininku laikytas vyras trisdešimties bankrutavo. Dar po dešimtmečio išgyveno skyrybas. Būtent šie du bankrotai – finansinis ir emocinis – jo teigimu, yra ryškiausi gyvenimo momentai, padarę jį žmogumi, koks yra šiandien.
„Finansinis bankrotas pakeitė mano požiūrį į pinigus, vyriškumą ir galią. Skyrybos mane išmokė, kad iki tol tebuvau berniukas ir to nežinojau. Visas šis procesas buvo labai skausmingas, nes buvau žinomas kaip labai sėkmingas verslininkas, sėkmingas vyras ir labai gėdijausi bankrutavęs. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tie du bankrotai yra geriausia, kas man galėjo nutikti. Anksčiau rūpinausi tik kūno ir proto lavinimu, patyręs bankrotus, pradėjau rūpintis emocine sfera. Šiandien nebesitempiu savo praeities ant kupros ir žinote, ką? Turiu daugiau energijos, lengviau sutelkiu dėmesį ir galiu įgalinti savo potencialą“, – atvirauja J. Sanei.
Lietuva gali būti nuostabi vieta, jei…
Persų kraujo turintis lektorius iš Pietų Afrikos Respublikos sako, kad daugelis žmonių, netgi kompanijos ir valstybės, ypač turinčios stiprią istoriją, vis dar gyvena praeities dulkėse. „Egiptiečiai ištisus tūkstantmečius kalba apie faraonus ir piramides, bet tai senai baigėsi. Italija, Graikija, kūrybiškumo ir grožio sklidinos šalys, trypčioja vietoje įsikibusios Antikos šlovės. Jungtinė Karalystė iki šiol gyvena praėjusio amžiaus pramonės revoliucijos svaigulyje. O pažiūrėkite, ką daro Taivanas, Singapūras, Dubajus? Žiūri tik į ateitį, turi viziją ir be praeities dramos drąsiai eina pirmyn“, – pavyzdžius vardija J. Sanei.
Jo teigimu, Lietuva rodo nuostabų proveržį, tačiau viskas stovi ant vieno žodžio – iniciatyva. „Iniciatyva reiškia suprasti, kad nesate jūsų praeitis, bet jūsų ateities potencialas. Ir tai yra individualus žmonių procesas, tačiau vedantis prie bendrų valstybės rezultatų. Jei Lietuvos žmonės sugebės išsigydyti praeities žaizdas ir sutelkti dėmesį į ateitį, Lietuva bus nuostabi, energijos sklidina vieta. Pasirinkimas visada yra mūsų rankose. Norite būti orientuoti į ateitį ar į praeitį?“ – klausia J. Sanei, kurio pagrindinė žinia Vadovų konferencijoje Vilniuje bus būtent apie tai, kaip nusipurtyti žinomos praeities dulkes ir drąsiai judėti į nežinomą ateitį naujos lyderystės link.
Kas, anot J. Sanei, yra lyderis? Tas, kuris sugeba jį supančiuose žmonėse matyti geriausia, ko jie patys gal net nemato, ir padėti jiems būti ryškiausia kibirkštimi, kokia tik gali būti.
Turime tik 10 tūkstančių dienų
Kaip būti ta ryškiausia kibirkštimi nežinomybės ir nerimo persmelktame pasaulyje? J. Sanei sako, kad pirmiausia turime suvokti, jog tikrumo prabangos nebeturime ir tai yra gerai. „Problema su tikrumo priklausomybe yra ta, kad ji išjungia mūsų gebėjimą įsivaizduoti iš naujo. Tad pirmas dalykas, ką turime suprasti – tikrumas nebeegzistuoja. Kaip visuomenė, kaip valstybės, kaip žmonės turime liautis vaikęsi tikrumo. Svarbiausia pamoka, kurios galime išmokti patys ir išmokyti mūsų vaikus – mokėti prisitaikyti, būti smalsiais, lanksčiais ir būti optimistais“, – sako J. Sanei.
Naujoje knygoje „10 000 dienų“ bestselerių autorius teigia, kad savo unikalaus genialumo atskleidimui, būti ta ryškia kibirkštimi ir iš tiesų kažką sukurti, žmonės neturi viso gyvenimo. Turi maždaug 10 tūkstančių dienų. Iš kur tokie skaičiavimai?
„Mes vidutiniškai gyvename 28,5 tūkst. dienų. Padalinus į tris dalis, gaunasi, kad pirmąsias maždaug dešimt tūkstančių dienų mokomės, pažįstame save, formuojamės kaip asmenybės. Paskutines dešimt tūkstančių dienų nebeturime tos energijos ir gaivališkumo, esame linkę sulėtinti tempus, mėgautis gyvenimu, pensija. Kas lieka? Lieka 10 tūkstančių dienų. Tai reiškia, kad neturime begalinio laiko, turime tik tas dešimt tūkstančių dienų, per kurias galime įgalinti jaunystės energiją ir išminties brandą. Turime tik tiek laiko atskleisti mūsų genialumą, pateikti geriausia, ką turime, ir palikti grybšnį visatoje. Kas tai bus?“ – reziumuoja J. Sanei ir pasidalina mėgstamiausia persų poeto Rumi eilute: „Gyvenk gyvenimą taip, lyg viskas būtų suklastota tavo naudai“.
Daugiau ateities tendencijų specialisto įžvalgų nuskambės jau rugsėjo 2–3 dienomis vyksiančioje Vadovų konferencijoje „EBIT“ – didžiausioje konferencijoje Lietuvoje, kuri suvienys daugiau nei 50 pranešėjų – ekonomikos, politikos, verslo ir vadybos lyderių.
