Ką tik leidykos „Eugrimas“ išleistoje knygoje „Tu gali viską, jei to nori“ jis supažindina su savihipnoze, kaip jos pagalba įgyti daugiau pasitikėjimo ir pažadinti savyje savigydos procesus. Kviečiame paskaityti ištrauką iš minėtos knygos.
Ištrauka iš knygos „Tu gali viską, jei to nori“
Manote, kad placebo medikamentai yra jokio poveikio neturintys saldūs miltukai? Neveiksmingi – vien kaip saldainiai? Jūs teisūs tik tiek, kad tos tabletės neveikia kūno tiesiogiai dėl jų cheminės sudėties.
Tačiau tai nereiškia, kad jos neveikia iš viso. Tai tikra netiesa.
Hipnotinės „Daryti taip, lyg...“ galios mažai kada būna tokios akivaizdžios nei stebint placebo efektą – pagal naujausius tyrimus placebo efektas pripažintas dar stipresniu nei buvo manyta. Hamburgo universiteto medicinos centro mokslininkai neseniai, pasinaudoję gudrybe, padarė naują įspūdingą atradimą. 15-os sveikų tiriamų vyrų rankas jie ištepė skirtingais kremais. Tiriamiesiems buvo pranešta, kad vieno iš kremų poveikis yra tik placebo pobūdžio, o kitas kremas – su skausmą malšinančiu medikamentu. Taip įbalzamuotos rankos buvo veikiamos karščiu ir tuo metu atliekama funkcinio nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografija, – ji vienareikšmiškai rodo, ar nervai aktyvūs, ar ne – ir kurie.
Vyrai po tyrimo tvirtino, kad kur kas mažiau jautė skausmą įtrynus rankas kremu, prisodrintu nuskausminamųjų vaistų. Ko tiriamieji nežinojo: nė viename iš kremų nebuvo jokių skausmą malšinančių medžiagų! Eksperimentas parodė: kai yra žinoma, kad medikamentui būdingas placebo poveikis, tą poveikį jis praranda. Tai logiška, aišku ir nieko nestebina.
Revoliucinga šiame eksperimente buvo kas kita. Tyrėjai įrodė, kad vyrams tikint, jog veikia nuskausminamieji vaistai, jų nugaros smegenų neuronų impulsai, perduodantys skausmo signalą, buvo silpnesni. Ir atvirkščiai, ištepus rankas „paprastu“ kremu, skausmo signalų aktyvumas nugaros smegenyse buvo didesnis. Ilgai manyta, kad placebo efekto esmė yra klaidinga objektyviai jaučiamo skausmo interpretacija smegenyse. Paprastai sakant, – skausmas yra, jis kyla, bet smegenys to nesupranta, tiksliau, nefiksuoja, tad mes ir nejaučiame. O šio tyrimo rezultatai parodė priešingai: esant placebo efektui skausmas iš tiesų silpnesnis! Mokslininkai padarė prielaidą, jog taip esti todėl, kad tikint vaistų tikrumu organizmas pats išskiria skausmą malšinančių medžiagų. Hipnotinė įtaiga!
Vyrai susitelkia į mintį, kad skaudės mažiau – tuomet taip ir nutinka. Geriantieji acetilsalicilo rūgšties tabletę nuo galvos skausmo tikisi, kad skausmas pranyks. Jums tai tikrai pažįstama, ir efektas dažnai juntamas jau po 5 minučių – skausmas praeina, – tačiau turiu jums staigmeną: iš tiesų tai neįmanoma. Taip, leiskite tam vaistui tiesiog sutirpti ant liežuvio – vien kad sutirptų reikia laiko. Veikliajai medžiagai būtinos bent dvidešimt minučių, kad apskritai patektų ten, kur jau gali kažkaip kažką veikti.
Kol nuskausminamieji tampa aiškiai juntami, keliauja virškinamuoju traktu, tad užtrunka ilgiau nei pusantros valandos. Įtaiga „Aš pavartojau šią tabletę, todėl man daugiau nebeskaudės“, atvirkščiai, gali suveikti akimirksniu – tad taip ir įvyksta. Jei turime mintyje galvos skausmus, nuo kurių mes geriame aspiriną, jie paprastai būna ne itin stiprūs.
Niekam neateina į galvą stipriai sužeistą žmogų gydyti tabletėmis nuo galvos skausmo. Žinoma, čia jau būtų pasirenkamos stipresnės veikliosios medžiagos nei placebo efektu grįsti vaistai. Tačiau kaip tik tokiais karo lauko ligoninėse gydė Henry’is K. Beecher’is Antrojo pasaulinio karo metais – vien tik verčiamas būtinybės. Karo lauko ligoninėje baigėsi morfijus, tad nenorėdamas nuvilti sužeistų kareivių gydytojas sumanė apsimesti, kad leidžia morfijų. Suleisdavo – bet tik natrio chloridą, kitaip tariant, šiek tiek pasūdytą vandenį.
Jis tai darė apimtas visiško bejėgiškumo, tad labai nustebo, kai tai, priešingai nei tikėjosi, neišaiškėjo. Atvirkščiai, kareiviai jautėsi ir elgėsi taip, lyg jiems būtų suleistas morfijus, skausmai atslūgo kaip nuo tikro vaisto. Vaistų leidimo ritualas visai pasiteisino.
Suprantama, dabar jus labiausiai jaudina ir domina klausimas: gal vaistai nuo skausmo veikia todėl, kad ant jų yra užrašas „Malšina skausmą“? Atsakymas būtų – ir taip, ir ne.
Nors veikliosios medžiagos veikia iš tiesų, tačiau be jų skausmas mažėja beveik tiek pat – priklauso nuo to, kiek pacientas yra įsitikinęs, kad gavo vaistų nuo skausmo. Kodėl taip yra, prieš porą metų išsiaiškino neurofiziologas Fabrizio’us Benedetti’is. Jis parodė, kad tikintis gauti veiksmingų vaistų, aktyvuojasi smegenų atlygio centrai – išsiskiria dopaminas, chemine sudėtimi labai panašus į morfijų, – abiejų skausmo malšinamasis poveikis beveik toks pat. Tačiau placebo efektas pasireiškia ne vien išsiskiriančio dopamino savybe malšinti skausmą. Tai poveikis, kurio tikimasi iš vartojamo vaisto.
Paveikiamos hormonus išskiriančių liaukų sistemos, veikiama imuninė sistema, apskritai paskatinamas organizmo gebėjimas gydytis pačiam. Kurioziška yra tai, kad placebo pakaitai veikia taip pat, kaip tikri vaistai. Be to, mokslininkai nustatė, kad didelės ir brangios tabletės veikia geriau nei mažos ir pigios – juk tai vienareikšmiškai yra mūsų vaizduotės galios įrodymas!
Kiek iš tiesų yra veiksminga mums įprastinė medicinos terapija ir vaistai vien savuoju poveikiu, niekas dorai taip ir nežino. Įtariu, kad kur kas mažiau veiksminga, nei sutiktų pripažinti bet kuris Vakarų mokslinės tradicijos gydytojas. Bet kuriuo atveju faktas yra tai, kad medikamentai gali suteikti impulsą sveikti, o išgyti kūnas turi pats.
