Jungtinių tautų CIFAL institutas 2019 metais šią technologiją pripažino inovatyviu ir efektyviu diagnostiniu bei terapiniu metodu, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Plačiau apie tai papasakoti sutiko pasauliniam klinikų tinklui priklausančios „Health Optimizing Vilnius“ klinikos psichologė Miglė Vainalavičiūtė.

– Kaip reaguoja žmonės, užsukę į jūsų kabinetą ir sužinoję, kad savo veikloje pasitelkiate aukštąsias technologijas?

– Dažniausiai žmonės į mano kabinetą ateina, nes apsilankymas būna paskirtas šeimos gydytojo, prieš tai atlikus išsamų bendrą sveikatos įvertinimą, kurio metu taip pat naudojamos technologijos. Vizito pas psichologą tikslas – išsiaiškinti ar jų sveikatos problemos, pavyzdžiui, tokios kaip jaučiamas skausmas ar virškinimo problemos gali būti susijusios su emocine įtampa. Taigi, reakcijos būna labai įvairios, bet dauguma lieka nustebinti rezultatu, nes technologijos leidžia objektyviau nei tik interviu būdu įvertinti asmens emocinę gerovę, padidinti sąmoningumą apie išgyvenamas emocijas.

– Ar pasikeitė Jūsų, kaip psichologo darbas pradėjus taikyti technologijas praktikoje?

– Pasitelkiant technologijas tradicinė konsultacijos eiga stipriai pasikeitė, procesas tapo žymiai greitesnis. Dažnai žmonėms būna sunku kalbėti apie nemalonias emocijas, dalis jų netgi negeba įvardinti kaip jaučiasi, tokiais atvejais ypač padeda informacija gauta iš balso analizės.

Aptariant balso analizės rezultatus, pristatau žmogui informaciją pateiktą technologijos, tuomet kartu aptariame ar pasirodžiusios emocijos yra juntamos, kuomet dažniausiai pasireiškia, kas jas sukelia. Analizės metu gauti rezultatai yra vertingi tik tokiu atveju, jeigu juos galima įkomponuoti į asmens gyvenimo kontekstą, tokiu būdu nustatomi pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai ir kartu kuriama strategija, kaip juos sumažinti. Taip pat kartais taikomos tęstinės konsultacijos, kurios derinamos su neuro-grįžtamojo ryšio terapija.

Miglė Vainalavičiūtė
Foto: Organizacijos nuotr.

– Kuo balso analizės technologija išskirtinė ir kaip ji veikia?

– Ši technologija yra išskirtinė tuo, kad atlikus vos 4 minučių balso analizės įrašą, ji suteikia stebėtinai daug informacijos apie asmens charakterio bruožus, šiuo metu dominuojančias emocijas bei patiriamo streso lygį. Kuomet asmuo kalba į specialų mikrofoną, technologija iš karto identifikuoja tam tikras žymas balse, kurios siejasi su specifinėmis emocijomis ir jausmais. Net ir plika ausimi galime girdėti, kai mūsų artimieji nusiminę ar džiaugiasi, o ši technologija yra tūkstančius kartų jautresnė. Technologija analizės metu vertina net 1440 skirtingų faktorių, kurie gali būti aptinkami balse ir turi sąsajas su emocijomis bei netgi fizine sveikata.

Šią technologiją, kaip atskirą vertinimo ir terapijos įrankį, naudoja gydytojai ir psichologai įvairiose pasaulio šalyse, o Argentinoje balso analizę taiko šeimos gydytojai sekdami savo pacientų savijautą.

– Ar ji padeda tirti tik psichoemocinius veiksnius?

– Galimybės naudojantis šia technologija yra dar platesnės negu asmenybės bruožų, dominuojančių emocijų ir streso lygio nustatymas. Remiantis ilgamete tyrimų patirtimi ir ypač didele tiriamųjų duomenų baze, taip pat galima išskirti, kurios kūno sritys yra jautriausios intensyviai išgyvenamoms emocijoms. Tai reiškia, kad žymos asmens balse lyginamos su kitų asmenų turėjusių panašias žymas emocijomis ir turėtomis sveikatos problemomis. Taigi, galima nustatyti, kad pavyzdžiui, asmens jaučiamas pyktis gali turėti sąsajas su kepenų funkcijos sunkumais, išgyvenamas beviltiškumo jausmas gali sietis su skydliaukės veiklos disbalansu ir panašiai.

Taip pat po atliktos balso analizės remiantis jos rezultatais žmogui, atsižvelgiant į jo poreikius, sukuriamas individualizuotas garso įrašas. Šis garso įrašas stimuliuojančiai veikia smegenų bangas, klausantis jo galima stimuliuoti atsipalaidavimą, padidinti dėmesio sutelkimą, pagerinti miego kokybę, stimuliuoti atmintį ir kita.

– Kuo balso tyrimas gali padėti, pavyzdžiui, turintiems priklausomybę ar patiriantiems stresą?

– Aptariant individualią asmens situaciją siekiama didinti sąmoningumą apie jaučiamas emocijas, jų priežastis. Priklausomybė dažnai yra siekis bent trumpam atsitraukti nuo nemalonių emocijų ir patiriamos emocinės įtampos. Atliekant Balso analizę siekiama identifikuoti, kokia yra pagrindinė emocija ar emocijos, kurių yra vengiama. Tuomet aptariamos galimybės mokytis kitų emocijų valdymo būdų bei formuoti įgūdžius. Paties asmens suvokimas, kodėl jis vartoja yra svarbus žingsnis siekiant nutraukti tokį jo elgesį.

Kuomet žmogus pasižymi patiriamu aukštu stresu, sesijos metu siekiama nustatyti pagrindiniai jo šaltiniai, akcentuojama patiriamo streso žala, kuriamos streso mažinimo ir streso įveikos įgūdžių lavinimo strategijos. Tiek šiais atvejais tiek konsultuojant asmenis su kitais sunkumais, kartu sesijų metu gali būti taikoma neuro-grįžtamojo ryšio technologija, padedanti mažinti kūno patiriamą įtampą.