Be laisvalaikio – kas dešimtas

Atliktas tyrimas rodo – laisvalaikį prie televizoriaus bei naršydami internete leidžia beveik pusė respondentų, rašoma pranešime spaudai. Jie renkasi TV laidas, socialinius tinklus, serialus ir filmus. 32 proc. apklaustųjų užsiima kultūrine veikla – skaito knygas, vaikšto į kiną, parodas, muziejus. Beveik trečdalis respondentų laisvalaikiu pramogauja su draugais bei artimaisiais, 26 proc. – vyksta į keliones, ekskursijas, sveikatinimo ir grožio procedūras, SPA.

Didžioji dalis apklaustųjų savo hobiams išleidžia iki 30 eurų (30 proc.) per mėnesį, mažesnė dalis skiria 30–50 eurų (26 proc.). Daugiau nei dešimtadaliui respondentų laisvalaikis atsieina 50–100 eurų.

Tačiau, jei leistų finansinės galimybės, daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių užsiimtų pažintine veikla – keliautų, dalyvautų ekskursijose, mėgautųsi sveikatinimo procedūromis ir SPA. Antroje vietoje rikiuojasi norintys aktyvios veiklos gamtoje, bet neturintys tam lėšų (11 proc.). Kas dešimtam respondentui finansinės galimybės riboja norimas pramogas su draugais ir artimaisiais.

„Apklausa taip pat rodo, kad beveik dešimtadalis lietuvių neturi jokio hobio, o net 14 proc., turėdami pinigų, laisvalaikiu neveiktų nieko. 11 proc. aktyvia veikla mielai užsiimtų, tačiau tam neturi lėšų. Daryčiau prielaidą, kad turimų lėšų kokybiškam hobiui jiems pakaktų, jei jie tinkamai planuotų savo finansus“, – sako finansų bendrovės Klientų sėkmingos patirties vadovas Skirmantas Ketvirtis.

Finansų ekspertui antrina verslo psichologė Laura Rimkutė. Jos teigimu, kokybiškas laisvalaikis yra svarbi gyvenimo dalis bei šalia darbinės veiklos turėti mėgstamą hobį yra privalu, o tam skirti daug pinigų net nebūtina.

„Atsparumą stresui didina fizinis krūvis, kurio daugelis stokoja. Jo stinga naršant internete ar žiūrint televizorių, o kur dar neigiama informacija, kurią gauname. Aktyvios veiklos bei glaudžių santykių trūkumas lemia bendros psichologinės būsenos prastėjimą. Tenka kreiptis į specialistus, prastėja fizinės sveikata, tenka pradėti vartoti vaistus, susiduriama su nuotaikos svyravimais. O užtektų sporto, gamtos ir bendravimo – laimės formulė itin paprasta“, – kokybiško laisvalaikio svarbą pabrėžia L. Rimkutė.

Finansinių ribų laisvalaikiui nėra

Mėgstama veikla gali nekainuoti nieko, tačiau yra hobių, kurie reikalauja piniginę praverti gerokai. Nenorintiems riboti savo laisvalaikio, bet stokojantiems lėšų, išeitis siūlo S. Ketvirtis.

„Jei mėgiamas hobis ypač brangus, išeitis galėtų būti už hobį mokėti dalimis (lizingu) – tai ypač patogu nenorint visos sumos išleisti iškarto, t. y. mėgautis hobiu ir turėti laisvų pinigų kitiems poreikiams. Taip pat alternatyva galėtų būti, pavyzdžiui, mėgstamu hobiu užsiimti šiek tiek rečiau. Lankantys jogos treniruotes tris kartus per savaitę, gali vaikščioti dukart: paretinus laisvalaikį, neteks jo atsisakyti apskritai. Jei mėgstate lankytis sporto klube, lankykitės jame ne piko metu. Sporto kokybė tikrai nesuprastės, jei į salę eisite su pigesne sportine apranga. Mėgstate slidinėti? Patarčiau vykti į biudžetui „draugiškesnį“ kalnų kurortą – malonumo neprarasite, o sutaupyti taip pat galėsite. Galima rasti hobio atitikmenį – pavyzdžiui, rinktis ne individualias užsienio kalbų pamokas, o grupines“, – pastebi S. Ketvirtis.

L. Rimkutė priduria – svarbiausia yra išsikelti tikslą turėti prasmingą hobį. Tuomet reikia numatyti valandų ar dienų skaičių, kurias jam skirsime.

„Patarčiau bandyti pagalvoti, kas man įdomu, ką naujo norėčiau išbandyti, kur nueiti. Laisvalaikio kūrimo klodai – milžiniški. Dažniausiai pritrūksta tiek vidinės motyvacijos, tiek iniciatyvos. Atsispirti nuo to lengviau su artimuoju, vienas kitą palaikant, padrąsinant, imant už rankos ir kartu atrandant kokybišką laisvalaikį. Žinoma, po sunkios darbo dienos gali nebūti jėgų, kankinti nuovargis ir dažnai nesinori nieko, tačiau net trumpas pasivaikščiojimas pakeičia daug“, – mano verslo psichologė.

S. Ketvirtis papildo: yra hobių, kuriems užtenka tik noro – kulinarija, skaitymas, mėgėjiška žvejyba, „pasidaryk pats“ rankdarbiai ar net spintos valymas. Pastaruoju atveju dar galima ir uždirbti, o kiti paminėti variantai nereikalauja milžiniškų investicijų.

„Tačiau brangesniems hobiams praverčia atskiro biudžeto sudarymas. Laisvalaikiui galima skirti numatytą sumą kiekvieną mėnesį ir saugiai ją atidėti. Užsidegėte aistra naujam sportui? Gerai pasidomėkite, kokios įrangos jam reikia, ir taip išvengsite nereikalingų pirkinių. Įsigykite patikimus, tačiau dėvėtus daiktus – taip irgi sutaupysite nemažai. Kuriate papuošalus? Pardavinėkite juos ir taip ne tik turėsite mėgstamą laisvalaikį, bet ir papildysite turimus finansus“, – pataria S. Ketvirtis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)