Konsultantės Ilmos Safronovos nuomone, šventinė karštligė – tai nesugebėjimo mėgautis realia kasdienybe ir nuolat atidėliojamo gyvenimo pasekmė.
Susiformavo ydinga nuostata, kad šventes ir džiaugsmą reikia išvargti, užsitarnauti privalomu stresu. Kad būtų galima pailsėti ir pasidžiaugti dovanomis, būtina įveikti išbandymus „ugnimi, vandeniu ir varinėmis triūbomis“: atlikti generalinę namų ruošą, pusę dienos pjaustyti mišraines, bėgioti po prekybos centrus, gaišti brangų laiką kamščiuose.
Neleisdami sau džiaugsmo ir pasitenkinimo patirti natūraliai, atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir galimybes, prisirišame prie kalendorinių švenčių. Ir būtent tada, lyg tyčia, trūksta jėgų, pinigų, nėra nuotaikos, noro kur nors keliauti ar laukti svečių. Tuomet pernelyg užsitęsęs susilaikymas nuo gyvenimo malonumų ir slopinamas nepasitenkinimas virsta besaikiu išlaidavimu, persivalgymu, išgertuvėmis.
Kaip nustatyti ribą, kada jau viskas, jau galima, jau užsitarnauta? Kiek laiko reikia kęsti? Kaip reikia pavargti? Ar mums iš tiesų reikia ilsėtis, švęsti, gauti dovanas susitarus? Ir kokį malonumą gali teikti dovanos, gautos tokia kaina? Mes žinome apie gyvenimą čia ir dabar, apie pusiausvyrą. Gyvenimas – tai nuolatiniai mainai: įkvėpimas – iškvėpimas. Pabandykite sulaikyti kvėpavimą ar kitus organizmo medžiagų apykaitos procesus – iškart pasireikš liga, negalavimas ar net ištiks mirtis. Tai būdinga visoms gyvenimo sritims.
Jei žmogaus gyvenimas neužpildytas aktyvia veikla, savirealizacija, nauda šeimai ir visuomenei, poreikis nuolat ilsėtis virsta anomalija, paprasčiausiu dykaduoniavimu: kasdieniu šliaužiojimu po parduotuves, grožio salonus, nesibaigiančiais vakarėliais su draugais ar pasyviu sėdėjimu prie televizoriaus arba kompiuterio.
O nekontroliuojamai pasinėrus į darbus, užsiimant nuolatine namų ruoša ir rūpinantis kitų gerove dažnai aukojama sveikata. Darbas ir poilsis turi eiti lygiagrečiai, kaip diena ir naktis. Skirtumas tik tas, kad vienus procesus reguliuoja gamta, o kitus turime planuoti ir kontroliuoti mes patys.
Ilsėtis reikia ne tada, kai pavargstama. Turite pasirūpinti, kad nepavargtumėte.
Tiesiog nuostabu, kaip toks minties posūkis keičia suvokimą ir gyvenimo kokybę, kai tai imama taikyti praktiškai: žengėte žingsnį – sustokite, pasimėgaukite rezultatu, pailsėkite, kad psichika ir kūnas priprastų prie pokyčių. Nebus jokio „vėliau“, „po to“, „kai“, tėra dabartis.
Mes ilsimės tada, kai užsiimame tuo, kas teikia malonumą mums, kas suderinta su mūsų prigimtinėmis fiziologinėmis, emocinėmis ir psichologinėmis savybėmis. Tai ne egoizmas, ne savimeilė – tai natūralus poreikis, kuris turi būti realizuotas.
Stipriausią pasitenkinimą patiriame tada, kai visą laiką skiriame tik sau: rūpinamės savo kūnu – palepiname jį malonius pojūčius teikiančiais ritualais, mėgaujamės mėgstama muzika, šildantis rankas apglėbus gražų puodelį aromatingos arbatos, skaitome įdomią knygą, aplankome patrauklias vietoves, džiaugiamės pokalbiais su įkvepiančiais žmonėmis, sužinome ir atrandame ką nors naujo.
Malonus pokalbis, aromatinga kava, muzika, kurios klausomės, dėvimi rūbai – būtent tokios smulkmenos suteikia mums energijos. Viskas paprasta. Laimės scenarijus – mūsų rankose, tačiau pamirštame, kad kiekvienas galime prisidėti, jog šie maži stebuklai išsipildytų.
Reikia nutraukti skausmingą ir ydingą stereotipų grandinę, manant, kad malonumą sau galima leisti tik tam tikromis dienomis ir išpirkus nuovargiu bei nuolatiniais sunkumais. Nėra jokių taisyklių, įstatymų. Tik mes patys galime sau leisti ar uždrausti mėgautis gyvenimu.
Pats gyvenimas – įspūdingiausia šventė, brangiausia dovana. Švęskite, ilsėkitės, džiaukitės nepavargę. Tuomet neteks stebėtis, kur dingsta gyvenimo skonis, grožis ir prasmė. Metas pertraukėlei. Skirkite laiko sau – jūs to nusipelnėte.
Mokykitės kasdien rasti laiko sau ir pasimėgauti akimirkomis, kurios pasaldintų jūsų dieną. Raskite savą skonį, spalvą, kvapą, garsą, pramogą — savąjį malonumą čia ir dabar. Susikurkite savo malonumų receptą ir jį išbandykite.
Kuo dažniau išeikite pasivaikščioti, lankykitės įdomiose ir gražiose vietose, fotografuokite jas akimis, fiksuokite savo emocijas, pojūčius ir konservuokite juos. Taip sukursite ir kaskart papildysite asmeninį sveikatos ir jaunystės rezervuarą.
Jei pajusite senkant energiją, gyvenime pritrūks spalvų, pasitenkinimo, kuo dažniau peržiūrėkite savo atminties archyvo nuotraukų albumą, užsipildydamas matytu grožiu, parodose, kelionėse, gamtoje ar kitur patirtų įspūdžių energija.
