Ar žmonija išties kvailėja?
Mokslininkai taikydami IQ testą ne vieną dešimtmetį stebi, kaip keičiasi įvairių amžiaus grupių žmonių intelekto lygis. Vidutinis rezultatas yra 100 balų, o mažesnis nei 70 IQ dažniausiai vertinamas kaip protinis atsilikimas, rašo portalas adme.ru.
CNN duomenimis, nuo 1909 iki 2013 m. žmonija protingėjo, nes gerėjo gyvenimo sąlygos, išsilavinimas tapo plačiai prieinamas, vystėsi technologijos. Šis statistinis fenomenas gavo pavadinimą „Flynno efektas“. Tačiau nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio IQ rodiklio augimo tempai ėmė lėtėti, o nuo 2013 m. augimą pakeitė nuosmukis.
Šią tendenciją pastebi tyrėjai visame pasaulyje. 2000 m. vidutinis pasaulinis IQ rodiklis sudarė 90,31 balo. Mokslininkai prognozuoja, kad 2050 m. jis nusmuks iki 86,67 balo.
Jei ir toliau judėsime tokiais tempais, po pusantro šimtmečio suaugusio žmogaus intelektas bus kaip dabartinio 9 metų vaiko.
Internetas pakeitė atmintį
Priežastys, kodėl visame pasaulyje žmonių intelektas mažėja, iki galo nėra aiškios. Bet jau šiandien ekspertai atlieka tyrimus ir kelia hipotezes. Viena iš jų teigia, kad mūsų protiniai gebėjimai nukenčia dėl to, kad mes daromės vis labiau priklausomi nuo išmaniųjų telefonų ir interneto.
Išties, dabar nėra reikalo laikyti galvoje informaciją, kurią galima praktiškai akimirksniu susirasti internete. Jau nebereikia mokėti skaičiuoti mintinai arba įsiminti kelio, nes kiekvienas turime skaičiuotuvą ir GPS navigaciją. Dėl to net ir pats protingiausias eruditas intelektualinėje kovoje pralaimėtų pritinginčiam moksleiviui su išmaniuoju telefonu.
Šiuolaikinis žmogus nebeturi motyvacijos treniruoti smegenis
Panašiai kaip fizinė jėga, nuo kurios anksčiau priklausė išgyvenimo tikimybė, dabar jau nebėra pranašumas, taip ir erudicija bei atmintis praranda savo privalumus.
Prasta ekologinė situacija
Nepalankios ekologinės sąlygos veikia net ir motinos įsčiose esančio vaisiaus smegenis, tvirtinama straipsnyje foxsanantonio.com.
Pačiuose užterščiausiuose JAV regionuose gimusių 4–6 m. vaikų intelekto koeficientas buvo 2 balais žemesnis nei jų bendraamžių iš švaresnių miestų rodikliai.
Teršalai atmosferoje neigiamai veikia bet kokio amžiaus žmonių intelektą, teigia tyrėjai. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos blogina mūsų atmintį, gebėjimą susikaupti ir priimti sprendimus.
Kinijoje atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo 20 tūkst. žmonių, parodė, kad užterštas oras, visų pirma, veikia žmonių matematinius gebėjimus ir kalbų mokymosi gebėjimus.
Beje, vyrus užterštas oras paveikia stipriau nei moteris. Ypatinga rizika gresia vyresniems nei 64 metų žmonėms, kuriems didelė anglies dvideginio koncentracija ore gali sukelti demenciją.
„Užterštas oras intelektą gali sumažinti tokiu mastu, kuris prilygsta vienerių metų studijoms. Tai grandiozinis mastas“, – theguardian.com tvirtina Jeilio universiteto mokslininkas Xi Chenas.
Ką daryti? Deja, ekologinės būklės gerinimas, ypač dideliuose miestuose – ilgas ir sudėtingas procesas. Bet jau šiandien specialistai pataria daugiau kvėpuoti grynu oru ir namuose bei biuruose įrengti valymo filtrus.
Sėkmingi žmonės mažiau dauginasi
Išsivysčiusiose šalyse išsilavinusios, sėkmingai karjeros laiptais žengiančios moterys vis dažniau arba visai atsisako gimdyti vaikus, arba gimdo tik vieną vaiką. O mažas pajamas gaunančių žmonių socialinėse grupėse vaikų gimstamumo rodiklis didesnis, rašoma businessinsider.com. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad vaikas iš išsilavinusios šeimos protingesnis už kaimo berniūkštį.
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų vis dažniau abejoja nuomone, neva intelektas priklauso nuo genetinių veiksnių („protingiems žmonėms gimsta protingi vaikai“). Tačiau vaikai iš „protingų šeimų“ (jų gimsta vis mažiau) turi daugiau galimybių gauti gerą išsilavinimą ir kitaip lavinti intelektą, teigiama nbcnews.com. Todėl sumažėjęs gimstamumas išsilavinusių ir apsirūpinusių gyventojų aplinkoje išties gali turėti įtakos pasauliniams IQ rodikliams.
Riebus ir saldus maistas
Statistinio Žemės gyventojo racionas per pastaruosius 100 metų pastebimai pasikeitė. Tai taip pat paveikė intelektą. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, pastarųjų 50 metų laikotarpiu žmonija ėmė vartoti daugiau gyvulinių riebalų ir cukraus. Smegenys veikia lėčiau ne tik kai vartojame pernelyg daug cukraus turinčių produktų – dideliais kiekiais valgomi vaisiai taip pat neigiamai veikia smegenų veiklą.
Sotieji riebalai (raudona mėsa, pieno produktai, kokosų ir palmių aliejus) ardo neuronų jungtis, kurios yra atsakingos už motyvaciją. O omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra žuvyje, saulėgrąžose ir riešutuose, atvirkščiai, apsaugo neuronus nuo pažeidimų.
Laikas peržiūrėti IQ testus
Mokslininkai mano, kad intelekto lygio vertinimo metodus ko gero reikėtų peržiūrėti. Naujosios technologijos pakeitė žmonių gyvenimą, ir smegenys prisitaiko prie naujos aplinkos. Kai kurios funkcijos neišvengiamai praranda svarbą, tačiau auga kūrybinio mąstymo svarba.
XXI-ame amžiuje pirmame plane atsiduria būtent vaizduotės ir kūrybinių gebėjimų lavinimas.
Sėkmingais tampa žmonės, sugebantys generuoti naujas idėjas. Praeitame šimtmetyje nustatyti IQ testų standartai greičiausiai tiesiog paseno.
„Man atrodo, mums reikia pripažinti, kad keičiantis aplinkybėms žmonės įgauna intelektualinės patirties, kuri labai skiriasi nuo jų protėvių patirties, nes naudoja tokias technologijas, kaip, pavyzdžiui, socialiniai tinklai. Tai, kaip reiškiasi jų intelektas, taip pat pasikeitė. Švietimo metodai turėtų prisitaikyti prie šių pokyčių“, – CNN tvirtina Londono Karališkojo koledžo psichologijos profesorius Robinas Morrisas.
Patarimas: kaip palaikyti smegenų tonusą
Vis dėlto derėtų atsisakyti skaičiuotuvo ir GPS navigatoriaus. Mokslininkai pataria dažniau atidėti į šoną išmanųjį telefoną ir skaityti knygas.
Stenfordo universiteto mokslininkai, dėstantys įvairias disciplinas, savo studentams pataria skaityti mokslinės fantastikos knygas – tam, kad vystytųsi mąstymas ir lavėtų vaizduotė, rašoma straipsnyje news.stanford.edu.
„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas cnbc.com yra sakęs, kad vaikystėje tokias knygas skaitydavo po 10 valandų per dieną. Beje, įrodyta, kad bet kurio žanro knygų skaitymas stimuliuoja smegenų veiklą.
Beje, naudinga ne tik įdėmiai skaityti ir analizuoti tekstą, bet ir skaityti vien tik savo malonumui.
Kai mes skaitome, įsijaučiame į knygą, tarsi panyrame į jos puslapius ir įsivaizduojame save pagrindinio veikėjo vietoje. Tai suaktyvina tas smegenų sritis, kurios iki tol nebuvo aktyvios. Įdomu tai, kad žiūrint filmą ar įsitraukus į kompiuterinį žaidimą, tokio poveikio nėra.
