„Turbūt galima sakyti, kad stresas yra šiuolaikinio žmogaus liga, – sako psichologė M.Bagdonienė. – Dažnai apie tai nesusimąstome ir net nepastebime, bet per pastaruosius kelis dešimtmečius Vakarų pasaulio žmogaus gyvenimo būdas ir tempas radikaliai pasikeitė. Įtampa, nuolatinis jausmas, kad nieko nespėji, informacijos gausa, susilpnėję, o kartais ir visai išnykę bendruomeniniai ryšiai – visa tai neigiamai veikia žmogaus emocinę būklę“.

Savižudybė – depresijos pasekmė?

Tai, kad yra stiprus ryšys tarp depresijos ir savižudybės, žinoma jau seniai.

„Mūsų patirtis rodo, kad labai didelė depresija sergančių žmonių dalis turi minčių apie savižudybę. Ir nors ne visi sergantieji depresija yra suicidiški, tačiau didžioji dalis nusižudžiusiųjų turėjo vienokių arba kitokių šios ligos simptomų“, – tvirtina psichologė.

Anot specialistės, būtent mintys apie savižudybę yra ta dalis, kuri gąsdina tiek depresija sergančiųjų artimuosius, tiek juo pačius, tad neretai jos išsakomos tik netiesiogiai, pvz. „turiu blogų minčių“ arba „man labai nepatinka, kaip jaučiuosi“.

„Į visas jūsų artimo žmogaus užuominas apie savižudybę verta reaguoti rimtai ir nenuleisti jų negirdomis. Suprantama, kad kai iš artimo išgirsti „nebenoriu gyventi“, pasaulis apsiverčia. Norisi ištrinti ištartus žodžius, paneigti juos, pakeisti kita, daug gražesne realybe. Tad skubame sakyti „nekalbėk nesąmonių“, „nenusišnekėk“, „pasižiūrėk, juk viskas yra gerai“. Tačiau tai nepadeda. Ką galima daryti?

Pirmiausia – išgirsti, kaip jaučiasi, ką išgyvena žmogus. Neskubėti jo raminti, linksminti arba, dar blogiau, gėdinti ir smerkti, o suteikti galimybę papasakoti apie išgyvenimus ir patiriamą skausmą. Vien žinojimas, kad gali pasidalinti tuo, kaip jautiesi, padeda ištverti šią sunkią būseną. Ir būtinai paskatinti žmogų kreiptis pagalbos.

Bendruomeniškumo skatinimas

Specialistė sako, kad pastaraisiais metais į depresiją pradėta žiūrėti daug plačiau. „Juk iš tiesų depresija nėra vien cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas mūsų smegenyse. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad vien tik vaistai negali išgydyti visų depresijos atvejų, kad antidepresantų efektyvumas yra ribotas. Kadangi depresiją sukelia skirtingi veiksniai, ir būdų ją gydyti yra ne vienas“, – sako psichologė.

Anot jos, tyrimais yra patvirtinta, kad, pavyzdžiui, fizinis aktyvumas ir tinkama mityba, papildyta omega 3 riebalų rūgštimi sumažina depresijos simptomus ne ką blogiau (o kartais ir geriau) negu antidepresantai! Šviesos terapija yra ypač efektyvi ir praktiškai neturi šalutinių poveikių gydant sezoninę depresiją. O kur dar įvairios meditacijos praktikos, mindfulness – tai taip pat efektyviai kovoja su depresija. Nereikėtų pamiršti ir psichoterapijos bei psichologinio konsultavimo, nes tai gydymo būdai, kurie padeda geriau suprasti savijautą, atrasti būdų jai pagerinti, surasti naujus elgesio modelius.

„Šiuolaikinius žmones neigiamai veikia ir bendruomeniškumo trūkumas. Atsigręžkime į praeitį – juk anksčiau žmonės viską darydavo kartu: vyrai – medžiodavo, moterys drauge prižiūrėdavo vaikus, dirbdavo įvairius buities darbus ir visi daug bendraudavo. Dabar tokia bendra veikla mums jau sunkiai suvokiama. Visgi bendravimas – dar vienas nuo depresijos veiksmingai saugantis veiksnys. Mokslininkai seniai nustatė, kad palankiausia dirva kerotis depresijai – vienatvė. Būdami vieni turime daugiau galimybių pasiduoti niūrioms mintims, įsitraukti į neigiamų emocijų srautą, ir, priešingai, sukdamiesi tarp žmonių mažiau mąstome apie savo būtį. Trumpai tariant, bendravimas padeda nukreipti dėmesį nuo savęs, pakelia nuotaiką“, – tikina M.Bagdonienė.

Stresogeninė depresija – kas tai?

Pastebėta, kad daugėja sergančiųjų stresogenine depresija. Tai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, kasdien patiriamo streso: per mažai laiko, per daug darbų. Pastaruoju metu žmonės itin dažnai patiria ir panikos atakų, kurios paprastai susijusios stresu darbe. Ne ką mažiau susirgti depresija rizikuoja ir visiškai neturintys darbo ar menkus atlyginimus uždirbantys ir nuolat galą su galu bandantys sudurti žmonės. Jie kasdien kovoja už būtį – negali išspręsti pinigų stygiaus. Taigi, žmogus gyvena situacijoje, iš kurios negali išeiti: blogai jaučiasi, tačiau neturi pinigų pasijusti geriau, pasirūpinti savo sveikata, kokybiškesniu poilsiu, to pasekmė – depresija, nerimo sutrikimai, panikos atakos.