Ar fiziniai pratimai gali turėti įtakos pažinimo procesams? Ar gali būti, kad tiems, kurie reguliariai mankštinasi, mokytis ir įsiminti sekasi geriau? Jei taip, kada būtų geriausias laikas mankštintis – prieš imantis užduoties, atliekant užduotį ar ją pabaigus?

Remiantis tyrimu, kurį neseniai atliko JAV Misisipės universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Jameso T. Hayneso, keletas fizinių pratimų prieš sėdant prie mokslų, priverčia aktyviau veikti ir trumpalaikę, ir ilgalaikę atmintį.

Įvairiais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ne tik sveikatai, bet ir pažinimo procesams. Pavyzdžiui, 2010 m. atlikus sisteminę tyrimų, susijusių su vyresnio amžiaus suaugusiais žmonėmis, analizę paaiškėjo, kad 71 proc. visų į analizės aprėptį patekusių tyrimų patvirtina teigiamą santykį tarp fizinio aktyvumo ir pažinimo procesų (taip pat mažesnės demencijos išsivystymo rizikos).

2013 m. atlikta duomenų peržiūra tyrėjams leido prieiti prie išvados, kad širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti skirti pratimai daro teigiamą poveikį atminčiai.

Atliko tyrimą

Remdamiesi ankstesniais savo tyrimais, kuriais buvo siekiama daugiau sužinoti apie trumpalaikį fizinių pratimų poveikį, J. T. Haynesas su kolegomis pamėgino išsiaiškinti, kada reikėtų atlikti fizinius pratimus, kad poveikis atminčiai būtų didžiausias.

Tiriamųjų imtį sudarė 24 koledžo studentai, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 35 metų, iš jų 67 proc. – moterys, 79 proc. – lotynų amerikiečių kilmės baltaodžiai. Iš galimų tiriamųjų eliminuoti rūkantieji, besilaukiančios moterys, neseniai patyrusieji smegenų sukrėtimą, asmenys, kuriems diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas arba mokymosi sutrikimų, taip pat asmenys, vartojantys psichotropinius vaistus. Tyrime dalyvauti negalėjo ir tie studentai, kurie buvo neseniai sportavę, gėrę kavos ar vartoję marihuanos.

Dalyvių buvo paprašyta keturis kartus atvykti į laboratoriją vienos valandos trukmės tyrimams: vieno vizito metu tiriamiesiems nereikėjo atlikti jokių fizinių užduočių – tik atminčiai įvertinti skirtą testą, o per likusius tris vizitus reikėjo dar ir sportuoti – prieš atliekant užduotį, atliekant užduotį ir ją pabaigus.

Tyrimo tikslu pasirinktas treniruoklis – bėgimo takelis. Juo dalyviams reikėjo eiti arba bėgti 15 minučių. Takelio apkrovą jie turėjo nusistatyti patys, gavę nurodymą pasirinkti tokį tempą, kokį jie rinktųsi, jei matytų, kad vėluoja į paskaitą.

Patvirtino kitais metodais atliktų tyrimų rezultatus

Per pirmąjį vizitą į laboratoriją, kurio metu sportuoti nereikėjo, dalyviams buvo liepta prieš atliekant užduotį penkias minutes pailsėti.

Per likusius tris vizitus tyrimo dalyviai užduotį atliko trejopai: prieš lipdami ant bėgimo takelio, juo eidami arba bėgdami ir, galiausiai, nuo jo nulipę. Tyrėjų parinkta užduotis – žodžių klausymo ir įsiminimo testas, pagal kurio rezultatus vertinama trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis.

Atliekant visus keturis eksperimentus gauti skirtingi rezultatai. Stipriausias poveikis nustatytas atliekant eksperimentą, per kurį lipti ant bėgimo takelio tiriamiesiems reikėjo prieš imantis užduoties. Būtent šio eksperimento metu užfiksuoti ir geriausi ilgalaikės atminties veikimo rodikliai.

Šio tyrimo išvados patvirtina ankstesnius tos pačios tyrėjų komandos atliktus tyrimus, kurie parodė, kad vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos, atliekamos prieš imantis protinės užduoties, teigiamas poveikis mokymosi procesui didesnis.

Kaip šias žinias pritaikyti praktiškai?

Kai kitą kartą teks ruoštis egzaminui arba testui, įsiminti naują darbui reikalingą informaciją arba tiesiog išmokti patinkančios dainos žodžius, prieš tai skirkite 15 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, pavyzdžiui, išveskite pasivaikščioti šunį ar nupjaukite kieme veją.

Taip, pasak A. Emamzadeho, ne tik sustiprinsite sveikatą ir pagerinsite savijautą, bet ir, labai tikėtina, lengviau įsiminsite tai, ką reikia.