Kodėl svarbu užduoti sau klausimus? Kaip pavyzdys galėtų būti toks: „pasakykit, kur esate?“
Tikėtina, kad bus daug atsakymų: autobuse, namuose, darbe, sode. Tačiau svarbu ne tai. Svarbu, kad jūs atkreipėte dėmesį į klausimą. Kol perskaitėte jį, jūs tyliai sėdėjote ir žvelgėte į eilutes.
Kitaip tariant, bet koks klausimas reikalauja jūsų dėmesio. Jis nukreipia ten kur reikia. Deja, mes retai užduodame klausimus sau. Gal dėl to, kad neturime tokio įpročio ar galbūt dėl to, kad bijome nusivilti atsakymais.
Čia surinkti klausimai, kurie paliečia mums svarbias temas. Tokie, apie kuriuos mes nenorime galvoti, bet kurie yra būtini mūsų vystymuisi.
1. Kodėl aš mėgaujuosi savo silpnybėmis?
Mes negalvojame apie tai, iš kur atsiranda mūsų įpročiai. Nesvarbu, kenksmingi ar naudingi. Laikui bėgant, atrodo, kad tai yra tik privaloma gyvenimo dalis: rūkyti ar be saiko valgyti tortus.
Deja, dauguma mūsų silpnybių yra bandymas užgniaužti nepasitikėjimą ir pyktį.
2. Kodėl gyvenime neišsipildė mano norai?
Kiekvienas vaikystėje mėgo svajoti. Kuo taps užaugęs, ko pasieks. Tuomet mes buvome labai sąžiningi savo vidumi ir pasirinkome tik tai, kas mus traukė. Kada paskutinį kartą svajojote ir kūrėte planus?
Labai liūdna pripažinti, bet įsivaizduojamas stabilumas pasirodo buvo ne asmeninis pasirinkimas, o norus mes prilyginome svajonei. Taigi nenuostabu, kad jie neišsipildė.
3. Ko aš tikiuosi iš gyvenimo?
Žmonės visada kažko laukia. Kartais iš paties gyvenimo, kartais iš kitų žmonių: „Ir kodėl žmonės elgiasi kitaip, nei tikėjausi?“
Atskleisime paslaptį: vienintelis būdas realizuoti savo lūkesčius yra pačiam tinkamai elgtis. Lauki teisingumo? Būk pats teisingas. Lauki meilės? Mylėk.
4. Kodėl pradėto darbo negaliu užbaigti iki galo?
Pats faktas, kai žmogus reguliariai atideda darbus – yra stiprus nepasitikėjimo ženklas. Jis mano, kad jam arba nepavyks, arba atliks blogai. Niekam nepatinka tai pripažinti.
Nors yra ir trečias variantas – jam šis darbas nepatinka. Bet kam tada pradėti?
5. Ką aš padariau šiandien, kad palengvinčiau sau gyvenimą?
Mes bijome šio klausimo, nes dažnai atsakymas yra „nieko“. Rutina, kurioje kartojasi nuobodus scenarijus, trukdo mums mėgautis gyvenimu. O juk laimė yra smulkiuose dalykuose ir ją reikėtų pastebėti.
6. Kodėl aš laikausi to, ką laikas palikti praeityje?
Yra žmonių, kurie negali gyventi nei dienos be priminimų apie praeities įžeidinėjimus ar klaidas. Tai lengvas būdas atsisakyti atsakomybės. „Tai ne aš toks, tai toks gyvenimas“. Pažįstama?
Laikytis to kas buvo – reiškia prarasti galimybę dabar.
7. Ar aš sau patinku?
Klausimas, kuriuo grindžiamas savęs vertinimas. Vieną kartą į jį atsakyti paprasta, tačiau efektą suteikia tik reguliarumas. Lengva sau patikti su kostiumu ir kaklaraiščiu. Sunkiau tai padaryti žvelgiant į savo trūkumus.
Faktas yra tas, kad trūkumai – tai juk irgi jūs. Visi jūsų įpročiai, principai, idėjos. Nėra nieko nereikalingo. Kam tai neigti?
8. Ar esu atsakingas už tai, ką turiu?
Kodėl mano tokia profesija? Tokie santykiai? Atsakymas: „nes toks mano pasirinkimas“ atima teisę skųstis.
Jūs pasirenkate partnerį dėl geriausių savybių, tačiau netoleruojate jo trūkumų. Tuomet atrodytų, kad mylite tik tą žmogaus dalį, su kuria patogu. Bet rinkotės tai visą žmogų.
Gyvenimas – tai yra jūsų pasirinkimų visuma. Gerbkite juos.
9. Kaip aš gyvenu?
Tai sunkiausias klausimas. Turite nuolat klausti savęs ir reguliariai sąžiningai į jį atsakyti.
