Jis labai rimtai planuoja laiką, kada skelbs savo nuotraukas socialiame tinkle, kad jo asmenukė surinktų kuo daugiau patiktukų. Jei pritarimo mygtuką po asmenuke paspaudžia mažiau kaip 600 žmonių, vaikinas tą nuotrauką pašalina.
„Per pirmąsias dvi minutes ar net minutę po asmenukės paskelbimo aš sulaukiu iki šimto patiktukų, ir man tai labai patinka. Telefonas tiesiog sprogsta nuo „Instagram“ pranešimų, ir tai būna nuostabus jausmas“, – teigia Junaidas.
Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad kai kurie socialinių tinklų vartotojai tikrai jaučia psichologinę priklausomybę – asmenukių darymosi maniją, kuri angliškai vadinama „selfitis“.
Nesveikas noras darytis asmenukes ir skelbti jas socialiniuose tinkluose daugiau kaip šešis kartus per dieną gali liudyti, kad asmuo kenčia nuo lėtinės šio sutrikimo formos, tvirtina Notingamo Trento universiteto mokslininkai.
Junaidas pripažįsta, kad net tokia, regis, nekalta priklausomybė gali sukelti rimtą trintį su artimaisiais ir giminaičiais.
„Jie, pavyzdžiui, sako: „Negi tu negali su mumis pavalgyti? Negi tau būtinai reikia fotografuotis?!“. Ką aš galiu atsakyti? Kad veltui tris valandas gražinausi fotosesijai? Ir kodėl turėčiau atsisakyti asmenukių?“, – sakė vaikinas.
Pasak Junaido, dabar jį jau mažiau skaudina neigiami komentarai po jo asmenukėmis. Tačiau jis pripažįsta, kad dėl žmonių lūkesčių jaučia spaudimą gerai atrodyti, o tai reikalauja įdėti nemažai pastangų dirbant tiek su savimi, tiek su nuotraukomis.
„Prieš kelis metus atrodžiau visai kitaip, negu dabar. Buvau įpratęs atrodyti natūraliai. Tačiau ta socialinių tinklų manija... Dabar man norisi nuolat save „tobulinti“. Aš atlikau dantų balinimo procedūras, į skruostus prisileidau užpildų, pasidariau lūpų korekciją, leidžiuosi botokso injekcijas, kad nesimatytų raukšlelių po akimis. Taip pat išsitatuiravau antakius, pasidariau riebalų nusiurbimą“, – pasakojo jaunuolis.
Junaidas gyvena Didžiosios Britanijos Esekso grafystėje. Jis tvirtina suprantantis, kokia pražūtinga gali būti socialinių tinklų įtaka, tačiau pats nevertina jos pakankamai rimtai.
„Tai, ką regite socialiniuose tinkluose, yra apgaulė. Socialiniai tinklai gali būti pramoga, jei mokate jais teisingai naudotis. Tačiau negalima leisti, kad jie darytų įtaką jūsų tikrajam gyvenimui vien dėl to, kad trokštate tapti kažkuo iš instagramo... Jie to neverti“, – kalbėjo Junaidas.
Tuo tarpu Danny Bowmanas priklausomybe nuo asmenukių „prasirgo“ paauglystėje.
„Man norėjosi įsilieti į bendruomenę ir aš maniau, kad geriausias būdas tai pasiekti yra gerai atrodyti“, – pasakojo jis.
Vaikinas pozuodavo asmenukėms, o tada jose ieškodavo „trūkumų“, ir, žinoma, visuomet jų rasdavo. Taip šis procesas vito užburtu ratu.
„Per dieną 10 valandų praleisdavau prie veidrodžio, darydamas asmenukes“, – prisimena Danny.
Sulaukęs 16 metų, paauglys pamėgino nusižudyti.
Jis pateko į reabilitacijos kliniką, kur medikai jam diagnozavo dismorfobiją – psichinį sutrikimą, kurį turintis žmogus junta nepasitenkinimą savo kūnu ir kremtasi dėl nereikšmingų savo išvaizdos trūkumų. Vaikinas mano, kad šį sutrikimą jam sukėlė susižavėjimas socialiniais tinklais, virtęs priklausomybe.
Dabar Danny studijuoja universitete ir padeda jauniems žmonėms, kenčiantiems nuo tokių pačių psichinių sutrikimų.
„Prisimenu, kaip gulėjau ant lovos ir mąsčiau, kaip man nuo viso šito išsivaduoti, Tuomet man atrodė, kad jokios išeities nėra“, – pasakojo jis.
Dabar Danny socialiniuose tinkluose neskelbia jokių asmenukių, o jei internete ir pasirodo jo nuotraukos ar vaizdo įrašai, jie būna daryti kitų žmonių, kol jis su jais bendrauja ar sako kalbas.
„Dabar mane domina kitokios fotografijos, o ne asmenukės, kuriomis žmonės viliasi sulaukti kuo daugiau paspaudimų „Patinka“, – sako Danny.
Didžiosios Britanijos Karališkoji visuomenės sveikatos draugija (Royal Society for Public Health, RSPH) ragina vyriausybę ir socialinių tinklų platformas į išmaniuosius telefonus siųsti įspėjimo signalus, jei asmuo internete praleidžia daugiau kaip dvi valandas.
Mokslininkai teigia, kad priklausomybė nuo asmenukių labiausiai užvaldo paauglius ir jaunus žmones.
„Septyni iš dešimties paauglių mums nurodė, kad sulaukė palaikymo iš socialinių tinklų, kai jiems buvo sunku. Tačiau mes taip pat žinome, kad socialinė žiniasklaida skatina depresiją ir nerimą“, –sakė RSPH vadovė Shirley Cramer.
