Palo Alto (JAV) universiteto psichologai taip ir padarė. Paaiškėjo tai, ką buvo galima numanyti ir be tyrimo. Sėkmingais save laikantys žmonės yra geros sveikatos, sukuria darnesnę šeimą turi neblogas pajamas, bei statusą visuomenėje.
Kiek įdomesni buvo duomenys apie jų asmenines savybes. Suprantama, kad jie pasitiki savimi, yra optimistai ir sugeba bendrauti su kitais. Gal todėl, kad jiems sekasi, jie yra linksmi bei kūrybiški. O gal jiems sekasi todėl, kad turi humoro jausmą ir linkę išbandyti ką nors naujo?
Galima skirtingai vertinti priežastis, tačiau nekeliantis abejonių faktas – jie sugeba kūrybiškai pažvelgti į užduotis, aklai nesivadovauja instrukcijomis. Tuo tarpu jų priešingybė – žmonės, jautę, kad jiems nesiseka, buvo įsitempę, nerimaujantys ir linkę itin tiksliai vykdyti, kas jiems pavesta.
Psichologinis eksperimentas. Grupei tiriamųjų, sudarytai iš „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“, pavedama suskaičiuoti nuotraukas storame, veik šimto lapų laikraštyje. Antrajame, specialiai parengtame laikraščio puslapyje didelis skelbimas, kuriame parašyta, kad šiame laikraščio numeryje yra 260 nuotraukų.
„Sėkmingieji“ pamato skelbimą, pasidžiaugia eksperimentatoriaus humoru ir praneša atsakymą, o „nesėkmingieji“ kruopščiai skaičiuoja nuotraukas. Skelbimo jie nepastebi, jie kruopščiai vykdo užduotį, t.y., skaičiuoja nuotraukas, o į skelbimus žiūrėti jiems juk niekas neliepė.
Taigi, sėkmė nelanko tų, kurie dėl nerimo, nepasitikėjimo savimi, o drauge ir savo intuicija, neieško naujų galimybių ir sprendimų.
Automatinės mintys
„Sėkmė – ne palankių aplinkybių sutapimas, o gebėjimas jomis pasinaudot“, – sakė senovės Kinijos filosofas Lao-czi. Kaip tai padaryti? Kaip reaguoja į aplinkybes sėkmingas žmogus?
Aplinka įvairiais būdais diktuoja mūsų elgesį ir jausmus. Sustojam užsidegus raudonai šviesai, protestuojam prieš neteisybę, džiaugiamės pagirti. Aplinka turi būti suvokta ir įvertinta. Kartais apie kurį nors įvykį tenka ilgai mąstyti, o kartais – ne. Antai, sprendimas išvydus raudoną šviesoforo signalą sąmonėje šmėkšteli itin greitai.
Greitai šmėkšteli ir atsakas į daugelį kitų poveikių. Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmenybės vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi su pačiu savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi ir kartojasi, todėl dažnai lemia mūsų savijautą bei emocijas.
Suvokti savas automatines mintis nėra lengva. Jas perprasti gali padėti psichologas, nors kartais pakanka ir didesnio dėmesio sau pačiam.
Jei, pavyzdžiui, mergina pasitiki savimi ir yra geros nuomonės apie savo išvaizdą tai išgirdusi vaikino komplimentą, ji savo galvoje sukurs atomatinę (tai reiškia – visapusiškai neįvertintą) mintį, kad ji šio komplimento verta, ir apsidžiaugs, kad dar vienas vaikinas įžvelgė jos privalumus. Jei, pavyzdžiui, ji nepasitiki savimi ir yra blogos nuomonės apie savo išvaizdą, tai išgirdusi vaikino komplimentą, ji pagalvos – automatine mintimi, – kad ji šio komplimento neverta ir įvertins vaikiną, kaip gašlų suvedžiotoją, besikėsinantį pasinaudoti ja.
Žmogaus, kuriam sekasi, mąstymas
Automatinės mintys gali būti nesunkiai atskleistos. Tam tereikia įsivaizduoti įvairais situacijas ir išsiaiškinti, kokią pirmąją mintį jos sukelia. Jau minėtos „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“ grupės taip ir buvo ištirtos.
Skaitytojai gali panašų eksperimantą atlikti su savimi. Jiems tereikia pagalvoti, kokias mintis sukels paryškinti teiginiai.
Gyvenimas yra džiugus. Tie, kuriems sekasi, pajus, kad ir patys jaučia džiaugsmą. Ji laukia džiaugsmo bei pritarimo, o jei susiduria su kliūtimi, suvokia ją kaip iššūkį.
Tiems, kurie buvo priskirti „nesekmingųjų“ grupei, toks teiginys atrodoė kvailas. Jie jautė, kad gyvenimas sunkus, kupinas problemų, kad teks sunkiai dirbti bei aukotis, jei norės ką gero patirti. Jie pritaria minčiai, kad kas šiandieną juokiasi, tas rytoj verks.
Aukščiau bambos neiššoksi. Tie, kuriems sekasi, tiki, kad likimas siūlo begalę pasirinkimų. Jie nesvarsto, kiek gali „iššokti“. Jai įdomu dar ir dar kartą pabandyti pasiekti maksimumą.
Tie, kuriems nesiseka, jaučia, jog jiems daug ko trūksta: grožio, išsilavinimo, finansinės paramos, todėl jie įsitikine, jog jiems negali pasisekti. Jie atsisako patrauklaus pasiūlymo, nes galvoja, jog negali būti taip gerai, kaip atrodo, čia turėtų slypėti kažkokia klasta.
Jeigu pamėgintume objektyviai įvertinti visus parašytus teiginius, pastebėtume, kad ir „sėkmingos“ ir „nesėkmingos“ automatinės mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, tikimybė, kad jis tokiu ir bus, smarkiai išauga.
Ką daryti su sėkme
Karatsi pasiseka ir tiems, kuriems ilgai nesisekė. Kartais ir sėkmingieji pralaimi. Kas įvyksta po to? Į šiuos klausimus atsakyti nėra paprasta, nes kėblu išmatuoti sėkmę ir nesėkmę.
Nebent ją matuotume…pinigais. Tada susžinosime ką daro sėkmingieji ir nesėkmingieji jei staiga pagrėja jų finansinė padėtis. Netgi sužinome, kaip „nusipirkti“ daugiau laimės. Juk nemažai žmonių save apdovanoja ar guodžia pirkiniais. Patyrę sėkmę jie bando džiugesį dar labiau sustiprinti apsilankydami batų, rūbų, gėrimų, technikos ar net automobilių parduotuvėje. Beje, nusivylę mylimuoju, santuoka ar darbu, neretai daro tą patį. Ar tikrai apsipirkimo pasijuntama geriau?
Psichologas T. Gilovich‘ius pabandė tai išsiaiškinti. Jis siekė sužinoti, kaip leidžia pinigus sėkmingi žmonės.
Paprastai pinigus galima išleisti keturiais būdais: nusipirkti daiktų (naujo modelio išmanųjį telefoną, madingą rūbą), nusipirkti įspūdžių (bilietą į koncertą, atostogų kelionę), nusipirkti patirtį (lankyti kursus, gauti psichologo konsultaciją) arba padovanoti juos kitiems (skirti labdarai, paremti vargstantį giminaitį).
Antrasis ir trečiasis pinigų išleidimo būdas gana artimi, nes, tarkim, kelionė į Tailandą – tai ir nauja patirtis, o bandymas išmokti važiuoti dviračiu ar pilotuoti lėktuvą – tai ir nauji įspūdžiai.
Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima pasakyti, kad pirmasis ir veikiausiai populiariausias būdas išleisti pinigus suteikia mažiausiai ilgalaikės laimės ir mažiausiai būdingas žmonėms laikiusiems savę sėkmingais. Suprantama, kodėl. Daiktai susidėvi, atsibosta, o prisiminimai pertvarkomi taip, kad atmintyje išlieka ryškiausi. Kadangi už juos sumokėta – tikėtina, kad jie bus ir geri. Be to, patirtis ir įspūdžiai leidžia užmegzti ir sustiprinti ryšius su kitais, o prabangūs daiktai neretai sukelia pavydą ir tuos ryšius ardo.
Įdomiausias pinigų, atiduotų kitiems, poveikis laimei ir sėkmei. Apklausos patvirtina, kad tie, kurie per šventes perka dovanas kitiems, o ne sau, yra laimingesni.
Atsakymas kodėl taip yra, gal būt slypi neurofiziologiniių tyrimų duomenyse. Smegenų skenavimas parodė, kad žymios dalies tiriamųjų kai kurie smegenų centrai šiems vien įsivaizdavus, jog savi pinigai atitenka labdarai, suaktyvėja. Svarbu, kad šie centrai yra šalia centrų atsakingų už malonumą. Taigi ar skaniai pavalgysime, ar padėsime varguoliui – pajusime panašų teigiamą išgyvenimą.
Skaitytojas(-a) irgi gali pamėginti atsakyti į klausimą: „Kaip išleistų netikėtai gauta tūkstantį eurų?“. Jis/ji taip pat gali palyginti savo atsakymą su arti poros šimtų jaunų žmonių (iki 35 metų) apklausos, atliktos Vilniuje, rezultatais. 67 proc. apklaustųjų sakėsi, jog pirktų daiktus, 21 proc. už šiuos pinigus pramogautų, 9 proc. bandytų ko nors išmokti, o likusieji dalį pinigų skirtų labdarai. Tų pačių žmonių teirautasi ar jiems sekasi. Atsakymų statistika patvirtino tą patį dėsningumą, kuris buvo nustatytas tiriant visai kitus žmones, su visai kita patirtimi, gyvenančius kitoje šalyje – JAV. Sėkmingieji atsakė, kad bandytų ko nors išmokti ar skirtų pinigus paremti tuos, kuriem blogiau sekasi.
Gediminas Navaitis | pimc.lt