Kas gi vyksta su mūsų psichika? Pagal kokius principus ji veikia?
Atminties ištrynimas
Žmogaus psichika labai lanksti. Kad apsaugotų žmogų nuo išorinių faktorių ir stresų, ji periodiškai prasivalo. Tai vyksta savaime, smegenys tarsi pamiršta viską, kas nereikalinga ir nemalonu, o atsimena tik pozityvą. Būtent čia slypi ir psichinės amnezijos šaknys.
Tarkime darbo savaitės pabaigoje jūs klaikiai pavargote, susibarėte su draugu, išklausėte kaimyno nepasitenkinimą, jūsų katinas pridirbo į naujus batus. Atrodo, kad visas pasaulis griūva, visi nusistatę prieš jus. Tačiau draugai vakare išsitempė jus į barą su alumi ir šokiais, ir stresas atsitraukė. Sekančia dieną jums atrodo, kad nieko baisaus neįvyko ir viskas susitvarkė.
Tačiau toks situacijos suvokimas yra klaidingas, paviršutiniškas. Juk iš tikrųjų pergyvenimai niekur nedingo, jie paprasčiausiai nusėdo tam tikram laikui pasąmonės gelmėse. Pakanka tik užkabinti žmogų už skausmingos vietos ir negatyvas išplauks į paviršių. Išgirsite ir priekaištus, ir skundus, ir nuoskaudas, ir pyktį. Tačiau pavojingiausia tai, kad visi šie negatyvūs jausmai daro įtaką centrinei nervų sistemai ir skatina fizinius susirgimus.
Susikaupusios nuoskaudos provokuoja onkologiją, baimė sukelia kvėpavimo organų sutrikimus ir uždegiminius procesus inkstuose. Stresas apnuodija širdį, o negatyvių minčių perteklius provokuoja insultą. Šiandien kas antra mirtis – tai stresų sukeltų susirgimų pasekmės.
Daugeliui atrodo, kad su jais šito nenutiks, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Šiandien pagal kiekvieną žmogų galima studijuoti psichoanalizės pagrindus. Šiandien mes nespėjame paskui gyvenimo ritmą, mes mėginame eiti įprastu keliu, laikomės įsikibę savo įpročių ir tuo tiktai komplikuojame savo būseną. Mes nesuprantame, kad mūsų protas valosi.
Emocinės šiukšlės
Dėl savaiminio apsivalymo, mes visi nepastebime, kad sulig kiekviena diena kaupiame vis daugiau emocinių šiukšlių. Tai vyksta ne tik psichologijos, bet ir proto bei fiziniame lygmenyse. Mums atrodo, kad esame atskiros, savarankiškos asmenybės. Nieko panašaus, kiekvienas žmogus tėra smiltelė milžiniškoje visuomenės sistemoje.
Jūs įsitikinęs, kad mąstote savomis mintimis? Jomis jūs galėjote labai lengvai užsikrėsti savo gyvenimo aplinkoje. Žmogus prisitaiko prie tos aplinkos, kurioje atsiduria, tas pats vyksta ir su jausmais. Ateinate į darbą, kupinas naujų idėjų, su puikiausia nuotaika. Nei iš šio, nei iš to po poros valandų, praleistų kolektyve, pajuntate baisų nuovargį ir galvojate vien apie tai, kaip greičiau parsirasti namo. Kas nutiko? Aplinka, į kurią jūs patekote, užtvindė jus savo mintimis ir surijo visą jūsų optimizmą.
Nuo seniausių laikų žmonės statosi atskirus būstus. Asmeniniuose automobiliuose atsiriboja nuo viešojo transporto. Turbūt daug kas pastebėjo, kad pakanka atvažiuoti ryte į darbą metro ar kitų viešuoju transportu, kai į darbo vietą atvykstate jau smarkiai pavargęs.
Psichologinis nejautrumas
Šį psichikos ypatumą suformuoja pirmieji du. Kaupdami nuoskaudas, pergyvenimus, baimes, mes susiformuojame konkretų elgesio šabloną. Net jeigu nėra priežasties pykti, mes užpykstame ar įsižeidžiame iš įpratimo. Atkreipkite dėmesį į žmonių veidus gatvėje. Pagrindinė masė – nesišypsantys, niūrūs, nepatenkinti veidai. Jie jau skleidžia aplink save chronišką nepasitenkinimą ir rytojaus dienos baimę.
Po kelių metų negatyvios emocijos įgauna sunkią formą. Negatyvūs charakterio bruožai pradeda dominuoti pozityvių atžvilgiu ir žmogus darosi nepakeliamas aplinkiniams. Draugai pradeda jo šalintis, darbe svajoja juo atsikratyti, giminaičiai nustoja bendrauti. Žmogų įtraukia negatyvo pelkė, tai tampa jo gyvenimo stiliumi, jis jau nebegali be pagalbos iš šalies pakeisti savo gyvenimo. Kaip taisyklė, žmogus taip ir nugyvena pilką gyvenimą be jokio džiaugsmo.
Pasitaiko, kad įvyksta emocinis sukrėtimas, žmogus patiria emocinį šoką ir pakeičia požiūrį į gyvenimą. Atsiranda šansas kažką pakeisti.
Būtina emocinė perkrova – emocinė detoksikacija. O tada atsigaus pojūčiai ir jausmai. Žmogus atsinaujina, kaip perkraunama kompiuterinė programa po to, kai sunaikinamas virusas. Atmetamas visas susikaupęs negatyvas, palaipsniui apsivaloma. Žmogus pradeda pastebėti aplink save grožį, ima džiaugtis įvairiomis smulkmenomis. Vakarykštės baimės atsitraukia ir praleidžia į priekį svajones, atsiranda noras gyventi. Seniai pamiršti jausmai atgyja, pasaulis vėl nusidažo visomis spalvomis. Taip sugrįžta paprasčiausia žmogiška laimė.
